Susisiekimo ministerijos rengiama staigmena gali pakišti koją premjero „kainų karui“
Susisiekimo ministerijos kartu su Seimo nariu, dabar ir ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi inicijuotos įstatymo pataisos dėl kelių mokesčio tvarkos pakeitimo sukėlė diskusijų audrą tiek Seime, tiek tarp transporto bendrovių.
Šiomis pataisomis siekiama dabartinę apmokestinimo pagal laiką (kai reikia įsigyti vinjetę) tvarką naikinti ir vietoje jos įvesti rinkliavą už kelius – mokestis priklausytų nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės tipo.
Ekspertai siūlomus pakeitimus vertina prieštaringai ir tikina, kad pataisų iniciatoriai neįvertino galimo neigiamo šalutinio efekto – smarkiai didėsiančių išlaidų už kelius. Susidaro įspūdis, kad, nors premjeras Saulius Skvernelis užsimojo sumažinti produktų kainas Lietuvoje, jo frakcijos kolegos inicijuotos pataisos gali turėti atvirkštinį efektą.
Tikina, kad atsipirktų per pusantrų metų
Kaip teigiama pirminiame įstatymo pataisų aiškinamajame rašte, nuo 2020 m. kelių naudotojo mokestį, mokamą transporto priemonių valdytojų už laikotarpį, kuriuo yra naudojamasi kelių infrastruktūra, planuojama pakeisti į kelių rinkliavą už keliais nuvažiuotą atstumą. Dokumente taip pat teigiama, kad projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės.
„Planuojamas investicijų poreikis elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, yra apie 130 mln. eurų. Planuojamos metinės pajamos iš kelių rinkliavos siekia 110 mln. eurų, kas sudaro daugiau nei dvigubai šiuo metu surenkamų kelių mokesčio pajamų. Planuojami kelių rinkliavos infrastruktūros metiniai aptarnavimo kaštai siekia iki 30 mln. eurų“, – dėstoma aiškinamajame rašte.
Tiesa, po to, kai Seimo Biudžeto ir finansų komitetas spalio 10 d. Susisiekimo ministerijai pavedė atlikti detalesnius skaičiavimus, redakcija susisiekė su minėtos ministerijos atstovais. Šį kartą Susisiekimo ministerija patikslino, kad kelių rinkliavos sistemos išlaikymas kainuotų beveik perpus pigiau, nei buvo teigta iš pradžių, – apie 15,4 mln. eurų per metus. Ši kaina paskaičiuota pagal Europos Komisijos studijoje „State of the Art of Electronic Road Tolling“ pateiktus tyrimų rezultatus. Ministerija taip pat patikslino, kad kelių rinkliavos sistema galėtų pradėti veikti 2021 m. pradžioje.
Anot Seimo Biudžeto ir finansų komitete dalyvavusio susisiekimo viceministro Pauliaus Martinkaus, iš kelių mokesčio vinječių per metus yra surenkama apie 45 mln. eurų, o sistemos išlaikymas atsieina apie 4–6 mln. eurų. Remiantis Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, pakeitus minėtą tvarką surenkamos lėšos už kelių mokestį galėtų beveik padvigubėti, o pati sistema atsipirktų maždaug per pusantrų metų.
Tokie preliminarūs skaičiavimai Seimo komitete sukėlė diskusijų audrą. „Monkės biznis čia gali gautis, kaip su Utenos keliu bus“, – rėžė liberalas Kęstutis Glaveckas, prisimindamas kelio iš Vilniaus į Uteną istoriją. Konservatorius Mykolas Majauskas iškėlė klausimą, kam reikia keisti sistemą, kuri ir taip veikia. Panašios nuomonės buvo ir jo partijos kolega Andrius Kubilius, kuris apskritai suabejojo galimybėmis įgyvendinti siūlomą projektą.
„Lietuvos patirtis su didelės apimties elektroninėmis sistemomis, pavyzdžiui, e. sveikata, yra pakankamai prasta. <…> Kaip jūs atremsite argumentą, kad mes su tokiomis sistemomis esame jau tiek prisidirbę Lietuvoje?“ – komiteto posėdyje kėlė klausimą A. Kubilius.
Abejoja valdžios prielaidomis
Reaguodami į Seimo narių pastabas dėl minėto projekto poreikio, P. Martinkus ir laikinasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas remiasi Europos Parlamento (EP) rekomendacijomis. Europarlamentarai spalio pabaigoje balsavo už tai, kad svarbiausių Europos kelių mokesčiai būtų skaičiuojami pagal nuvažiuotą atstumą. EP pranešime taip pat nurodyta, kad direktyva ES narių neįpareigotų taikyti kelių mokesčio, tačiau tai darančios valstybės privalėtų ja remtis.
Negana to, pataisų iniciatoriai tikina, kad dėl tvarkos pakeitimo verslas jokių pasekmių nepajus. Anot Susisiekimo ministerijos, vienas svarbiausių kelių rinkliavos uždavinių yra sukurti elektronines priemones, leidžiančias proporcingai apmokestinti transporto priemonių savininkus ir valdytojus pagal tai, kiek faktiškai šių transporto priemonių važiavimas turėjo įtakos kelių infrastruktūros nusidėvėjimui. Taip pat ministerija tikina paskaičiavusi, kad naujoji tvarka turėtų nežymios įtakos įvairių produktų, kuriuos reikia pervežti, kainoms.
„Įvedus kelių rinkliavą, realus padidėjusios kainos pokytis nežymus, nes ir dabar į galutinę produkto kainą yra įtrauktas kelių mokestis (mokamas už vinjetes). Prognozuojama, kad kai kurios prekės pabrangs minimaliai, pavyzdžiui, duona ruginių miltų pagrindu (juoda duona), 1 kg – galimas pabrangimas nuo 0,00098 Eur/kg iki 0,0004 Eur/kg; fermentinis sūris, 45–50 proc. riebumo, 1 kg – galimas pabrangimas nuo 0,00098 Eur/kg iki 0,0004 Eur/kg; malta natūrali kava vakuuminėje pakuotėje, 250 g – galimas pabrangimas nuo 0,0002 Eur/250 g iki 0,0001 Eur/250 g“, – dėstoma Susisiekimo ministerijos atsakyme.
Tačiau toks argumentas kelia abejonių šalies ūkininkams. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) komentare teigiama, kad padidėjus kelių rinkliavai didės ir verslo išlaidos, o kartu – ir krovinio pervežimo mokestis. Anot LŪS, pats principas apmokestinti kelius pagal nuvažiuojamą atstumą atrodytų teisingas, tačiau pradėję skaičiuoti ūkininkai įsitikino, kad siūloma kelių rinkliava stipriai pabrangintų sunkiasvorių transporto priemonių paslaugas, kuriomis stambesni ūkininkai naudojasi patys veždami savo produkciją į pardavimo vietas arba dažniausiai naudodamiesi transporto įmonių teikiamomis paslaugomis.
„Ūkininkų skaičiavimu, pagal projekte siūlomus kelių rinkliavos ribinių tarifų lentelėje nurodytus įkainius už nuvažiuotą kilometrą eurais (0,08–0,16 euro) išeina, kad per mėnesį nuvažiavus iki 10 tūkst. km (būtent tiek ir daugiau tenka nuvažiuoti, kai pardavimui išvežama produkcija, per mėnesį), reikėtų mokėti nuo 600 iki 1600 eurų kelių rinkliavos, kai šiuo metu metinis mokestis tokios sumos net nesiekia. Tie ūkininkai, kurie naudojasi vežėjų paslaugomis, įsitikinę, jog, jeigu bus tokie tarifai, tai vežėjai ims iš ūkininkų didesnius įkainius už šią paslaugą. Taip dar viena finansinė našta nuguls ant ūkininko pečių“, – dėstoma LŪS pareiškime.
Tikėtina, kad dėl didesnės finansinės naštos ūkininkai būtų priversti kelti savo produkcijos kainas, o dėl to gali brangti produkcija ir parduotuvėse ar kitose prekyvietėse.
Negalima „perspausti“
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pripažino, kad kalbos apie kelių mokesčio sistemos pertvarką sklandė dar Vyriausybei vadovaujant Algirdui Butkevičiui. Tiesa, tuomet įstatymo projektas buvo grąžintas tobulinti. Vertindamas dabartinį valdžios norą įvesti kelių naudojimo mokestį už nuvažiuotą atstumą E. Mikėnas teigė, kad tam iš esmės pritaria. Tačiau pridūrė, kad projektą dar reikėtų patobulinti.
„Mes iš principo pritartume atsižvelgdami į valstybės interesus. Iš tikrųjų daug metų stengėmės, kad Lietuva būtų tranzitinė šalis, ir mums tai pavyko. Šiandien visos buvusios NVS šalys suka per Lietuvą ir daug važiuoja. Bet mes turime visą laiką galvoti, kad transporto sektorius yra vienas iš mūsų prioritetų, įtrauktas į strateginių ūkio šakų sąrašą, ir jeigu mes tą dalyką perspaustume, sakykime, kelių mokesčiai būtų labai dideli ir Lietuvos vežėjai negautų kitų lengvatų, kaip tai yra populiaru kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, tai Lietuva galėtų tapti dar labiau nekonkurencinga. O šiuo metu mums ir taip tikrai yra labai sunku“, – tikino „Linavos“ prezidentas.
Anot pašnekovo, priimant pataisas turi būti numatytas protingas, su verslo institucijomis suderintas kelių mokestis. Pagrįsdamas savo išsakytus žodžius E. Mikėnas pateikė pavyzdį, kad pasienyje su užsienio šalimis Lietuvos vežėjai moka analogiško dydžio mokestį kaip ir tie užsienio vežėjai, kurie tranzitu kerta visą Lietuvą.
„Tai jei užsienio vežėjai, tranzitu kirsdami per Lietuvą, mokėtų pagal kilometražą, tai būtų teisingas modelis. Bet, kaip ir minėjau, reikia padaryti taip, kad nebūtų mums sukurta labai sunki našta“, – kalbėjo jis. E. Mikėno teigimu, šiuo atveju valdžia galėtų numatyti lengvatų per kitus mokesčius, pavyzdžiui, naudotojo: „Čia tik reikia gerų paskaičiavimų, galvojant apie Lietuvos biudžetą, šalies interesus, bet galvoti ir apie logistikos sektorių, kuris yra labai naudingas Lietuvai.“
Komentarai
Taigi, ivesti keliu elektronini mokesti gali tik pradziai reiktu sutvarkyti 80 % keliu kurie yra netinkami. Ir jeigu tokia salis kaip Svedija Olandija turi dienos viniete jiems gerai O kaip cia zadama papildyti biudzeta. Vel is palubinsko skaiciavimo.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.