Sunkiausia susimokėti skolas – smulkiajam verslui

pinigai

Pirmąkart skelbiamas darbdavių skolos indeksas rodo, kad per metus sumažėjo ir senų, ir ką tik pradelstų skolų turinčių įmonių. Pramonininkų atstovo teigimu, jeigu tokios tendencijos išliks dar bent metus, galima tikėtis naujų darbo vietų ir algų didėjimo.

Iš visų šalies įmonių, turinčių skolų, apie pusė – jau ne darbdaviai, tai įmonės, jau nebeturinčios darbuotojų. Kaip sekasi kitai pusei skolininkių, galimybė analizuoti atsirado pernai „Sodrai“ ėmus viešinti žmonių skaičių įmonėse ir šių skolas jai.

„Jeigu esate skolingi „Sodrai“ ir tuo labiau, jeigu kabo jūsų atsiskaitomoje sąskaitoje „Sodros“ mokestinis reikalavimas, tai negalite laisvai disponuoti savo sąskaita. Tai klausimas yra toks – kokia tikimybė, kad jūs atsiskaitinėsite su kitais kreditoriais“, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ generalinis direktorius Saulius Žilinskas.

Pirmąkart skelbiamas darbdavių skolos indeksas, anot jo apskaičiuotojų, rodo įmonių mokumo būklę. Didžiausia bendra darbdavių skola susidaro, praėjus dienai dviem po kiekvieno mėnesio 15 dienos, iki kurios įmonės privalo „Sodrai“ sumokėti mokesčius už savo darbuotojus. Per savaitę skolų suma trečdaliu ar net perpus sumažėja, vadinasi, kas tik gali, skuba jas padengti.

„Sakytume, kuo didesnė skola, tuo yra blogiau. Anaiptol. Šiuo atveju ta skola, kuri lieka minimali, tai ten lieka ilgesnės skolos, senesnės skolos, jos yra, aiškus dalykas, rizikingesnės“, – teigia UAB „Creditreform Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Senesnių nei mėnesio skolų turi apie 15 tūkst. Lietuvos įmonių. Trumpalaikių – apie pusė, o kartais ir 80 proc. visų šalies darbdavių. Sunkiausia susimokėti – smulkiajam verslui. Ties nemokumo riba šiuo metu balansuoja beveik 200 bendrovių.

Tačiau apskritai tendencijos esą geros. „Sodrai“ skolingo privataus verslo dabar – mažiau nei prieš metus. Tiesa, senos, ilgiau nei mėnesį negrąžinamos skolos tirpsta lėčiau nei ką tik susidariusios.

Pramonininkų teigimu, bendros skolų sumos mažėjimas reiškia, kad daugiau įmonių turi laisvų lėšų.

„Jeigu dar apie metus išsilaikys skolų mažėjimo tendencija ir dar keli kiti parametrai, kurių šiandien neaptarinėjam, pamatysime daugiau produktyvesnių investicijų, kas reiškia naujų darbo vietų kūrimą“, – sako Sigitas Besagirskas, Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.

Taip esą galima viltis, kad įmonės ims kelti algas, tiesa, ne viesiems iš eilės, o tik kvalifikuotiems darbuotojams.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

dyzel

Finansų ministerija nepritaria daliniam kuro akcizų grąžinimui

Finansų ministerija nepritaria siūlymui sukurti ir įgyvendinti dalinio gazolių akcizų grąžinimo sistemą Lietuvoje, nes tai neatitiktų aplinkosauginių tikslų, o kartu sumažintų ir valstybės finansinius išteklius, būtinus šalies saugumui užtikrinti. 

2025-04-04 9
0
kiaule

Centrinėje Europoje gyvulių ligos protrūkis – ribojimai vežėjams

Norime perspėti vežėjus, kad Centrinėje Europoje – gyvulių ligos protrūkis. Dėl to gali būti ribojamas sunkvežimų važiavimas per sieną, taikomos dezinfekcinės priemonės. Problema liečia tokias šalis, kaip Vengrija, Slovakija, Čekija, Austrija. Patariame įvertinti situaciją, vykstant į šias šalis.

2025-04-04 12
0
scania_girteka

Tvaresnė ateitis jau čia: įsigijo pirmąjį Lietuvoje elektrinį sunkvežimį „Scania“

Lietuviai jau pripranta prie asmeninių elektromobilių, tačiau mūsų šalies gatvėse išvysti elektrinį sunkvežimį – vis dar retenybė. Vis dėlto tokia padėtis greitai keisis – savo akis ir ausis prie itin tylaus ir visiškai netaršaus sunkvežimio pratins kauniečiai ir miesto svečiai. Čia veikianti logistikos bendrovė pirmoji Lietuvoje nusipirko elektrinį sunkvežimį „Scania“.

2025-04-04 8
0
pesciuju-pereja-panevezyje

Sukurtas žemėlapis, leidžiantis įvertinti realią Lietuvos kelių ir tiltų būklę

Nuo šiol gyventojai turi galimybę įvertinti Lietuvos kelių ir tiltų būklę – „Via Lietuva“ sukūrė specialų stebėsenos žemėlapį. Šis įrankis leidžia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu efektyviau planuoti investicijas ir įvertinti esamą kelių ir tiltų kokybę visoje šalyje, rašoma „Via Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

2025-04-03 26
0
Flag of each of the 28 EU Member States, alongside the European flag

Verslui – dar viena prievolė dėl poveikio aplinkai: teks spręsti, kuriuo keliu eiti

Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti, kad Senasis žemynas taptų klimato pokyčiams neutraliu kontinentu, įgauna pagreitį. Verslui numatyti papildomi administraciniai reikalavimai – įmonės įpareigotos pateikti ataskaitas apie savo paliekamą CO2 pėdsaką. Kaip šiems pokyčiams ruošiasi transporto sektorius, kuris, kalbant apie ekologiją, dažnu atveju būna po didinamuoju stiklu?

2025-04-01 14
0