Stoja krovinių srautai į Rusiją
Stojanti Rusijos ekonomika, nuolatiniai importo ribojimai ir smukęs rublis padarė savo juodą darbą. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį važiuojantiems į Rusiją ir kitas nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis išduoda maždaug penktadaliu mažiau TIR knygelių. Be to, gerokai smuko ir paslaugų įkainiai.
„Verslo sąlygos tapo sudėtingesnės. Šiuo metu nekalbame apie pelningumą, kalbame apie siekį išsilaikyti rinkoje: kaip išlaikyti klientus ir darbuotojus“, – DELFI sakė transporto įmonės„Stanvita“ vadovė Irina Stančinskaja.
Krovinius tentinėmis pupriekabėmis iš Italijos į Rusiją vežančios bendrovės vadovė svarsto, kad tai lemia konkurencinė aplinka ir ekonominė situacija abiejose šalyse.
„Matyt, nėra vienos priežasties. Mus taip pat kamuoja eilės pasienyje su Baltarusija.(…) Labai sumažėjo krovinių ir atlygiai už transportavimą. Sakyčiau, kad viskas sumenko maždaug ketvirtadaliu-trečdaliu“, – sakė ji.
Mažėja prekių paklausa
„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius DELFI tvirtino, kad labiausiai vežėjams kenkia Rusijos ekonominė situacija.
„Mes nejaučiame tiesioginio geopolitinių įvykių poveikio, tačiau jaučiame bendraekonominius požymius dėl nevisiškai geros Rusijos situacijos. Po Naujųjų metų ji stabtelėjo, ekonomistai pakoregavo Rusijos augimą, taip pat krito rublio kursas, taigi gyventojų perkamoji galia mažėja. Mažėja ne tik ilgalaikio vartojimo prekių paklausa, bet ir netgi šiek tiek ir maisto“, – DELFI komentavo jis.
Pasak pašnekovo, skaičiuojant pagal išduotų TIR knygelių skaičių, vežimo apimtys į Rusiją sumažėjo iki 20 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Pirmasis ketvirtis nesuteikia ramaus optimizmo. Be to, mažėjant srautams mažėja ir pervežimų kainos. Taigi vežėjams labai sunku išlaviruoti finansiškai“, – pripažino A. Kondrusevičius.
Pasak jo, praėjusių metų pirmąjį ketvirtį maždaug 20 t krovinio nuvežimas nuo Vilniaus iki Maskvos kainuodavo apie 2 tūkst. eurų (apie 7 tūkst. Lt), o dabar mokama tik 1350-1400 eurų (apie 4660-4833 Lt).
„Didžiausias įmonių pelningumas yra buvęs 6,2 proc., o pernai – tik 2,6 proc. Šiemet apskritai dirbame į nuostolį iš vidinių rezervų ir laukiame geresnių laikų“, – sakė A. Kondrusevičius, pripažinęs, kad vežėjai ieško galimybių kitose rinkose.
Anot jo, didelis smūgis vežėjams buvo ir mėsos importo į Rusiją uždraudimas. Sausio pabaigoje motyvuodama Lietuvoje ir Lenkijoje nustatytais afrikinio kiaulių maro židiniais Rusija sustabdė šviežios kiaulienos iš visos Europos Sąjungos (ES) importą, o balandžio pradžioje nusprendė nebeįsileisti produktų su kiauliena iš Lietuvos ir Lenkijos.
„Nemažai mūsų transporto aptarnavo būtent šį segmentą. Antra vertus, Rusijai uždarius pieno rinką Ukrainos gamintojams, mūsų pienininkai turi šiek tiek daugiau galimybių. Tačiau tai yra trumpalaikiai ir neužtikrinti procesai, kurie bet kada gali pasisukti kita kryptimi. Situacija nėra paprasta ir norėtųsi daugiau stabilumo“, – kalbėjo pašnekovas.
Mėsos pramonės atstovai skaičiuoja, kad dėl šio draudimo per metus jie gali netekti iki 200 mln. Lt. Be to, pasak A. Kondrusevičiaus, beveik neauga ir krovinių srautai pačioje ES. Tai laikoma irgi Rusijos ekonomikos stojimo pasekme.
Į Rusija ir kitas NVS šalis nuolat važiuoja maždaug pusė Lietuvos vilkikų, tačiau pagal pajamas Rusijos rinka sudaro iki ketvirtadalio visos vežėjų apyvartos.
Pajaučia pirmieji
„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Rusijos ir Lietuvos prekybiniuose santykiuose labiausiai pažeidžiamas yra būtent transporto sektorius.
„Jeigu tie santykiai suvaržomi ir mažėja dėl Rusijos ar viso NVS regiono problemų, tai pirmasis tai pajaučia transportas“, – DELFI teigė jis.
Pasak ekonomisto, Lietuvos eksporto, o kartu ir transporto priklausomybė nuo Rusijos pastarąjį dešimtmetį labai išaugo. Pavyzdžiui, 2004 m., kai Lietuva stojo į ES, tai 9,5 proc. viso eksporto teko Rusijos rinkai, o pernai – maždaug 20 proc.
„Tai rodo didelę ir vis didėjančią ne Lietuvos gamintojų, bet daugiausiai eksportuotojų priklausomybę“, – komentavo jis. Didžiausia grėsme ekonomistas laiko ne lėtėjančią Rusijos ekonomiką, bet nuolat jos taikomus prekybos barjerus.
„Pastarųjų mėnesių problemos pirmiausiai yra susijusios su atsiradusiais prekybiniais barjerais tam tikroms prekių grupėms iš Lietuvos ar vežamoms per Lietuvą į Rusiją. Kuriam laiko buvo sustabdytas šaldytų maisto produktų tranzitas, žalios mėsos ir jos produktų eksporto sustabdymas, taip pat metų pradžioje pieno produktų eksportas nebuvo visiškai atstatytas. Visi tokie veiksniai turi įtakos transporto sektoriui“, – komentavo N. Mačiulis.
DELFI primena, kad prieš porą savaičių Rusija uždraudė šaldytų produktų reeksportą per tris Lietuvos šaldytų produktų terminalus. Praėjusių metų pabaigoje keliems mėnesiams buvo sustabdytas pieno produktų importas į Rusiją.
Jis prognozuoja, kad tokia situacija tęsis visus šiuos metus. „Bent jau kol kas Rusija nerodo jokio noro palaikyti gerus ekonominius santykius su ES, tikėtina, kad išliekant didelei įtampai bus priimami selektyvūs neigiami prekybą apribojantys veiksniai ir Lietuvos atžvilgiu“, – pridūrė pašnekovas.
Kartu jis atkreipė dėmesį į kitą aspektą, dėl kurio Rusija ir kitos NVS šalys yra svarbios Lietuvos vežėjams.
„Nemažai transporto įmonių važiuoja į tą rinką tam, kad grįžus su pilnais bakais kuro būtų galima tuos pačius vilkikus siųsti į Vakarų Europos valstybes ir taip sėkmingai konkuruoti su tų valstybių vežėjais. Tai yra viena priežasčių, kodėl Lietuvos transporto sektorius per pastarąjį dešimtmetį taip išaugo. Jeigu būtų apriboti transporto srautai tarp Rusijos ir Lietuvos, tokiu atveju būtų paveiktas visas transporto sektorius, kuris turėtų didinti vežimo kainas ir turbūt prarastų dalį pirkėjų Vakaruose“, – sakė N. Mačiulis.
Tačiau jis neprognozuoja, kad transporto srautai į NVS šalis visiškai sustotų. Iš viso Lietuvos eksporto maždaug 85 proc. sudaro ne lietuviškos kilmės prekės, bet reeksportas.
Ekonomistas skaičiuoja, kad transporto ir su juo susijusiuose sektoriuose dirba maždaug 100 tūkst. darbuotojų. „Swedbank“ bankas prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos laukia stagnacija – šiais ir kitais metais ji gali augti po 0,8 proc.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.