Stoja kroviniai į Rusiją
Rusijai paskelbus žemės ūkio ir maisto produktų embargą iš Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių, prie Rusijos sienos jau įstrigo pirmieji Lietuvos vežėjai, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.
„Kai kurios mašinos sustabdytos prie pasienio, kadangi jos išvažiavę anksčiau. Norėtume, kad jos dar išvažiuotų, kadangi jos išvažiavę prieš embargą ir buvo eilėje“, – žurnalistams penktadienį sakė Jonas Milius.
Jis nepatikslino, prie kurios sienos įstrigo kroviniai ir ką jie gabena. J.Miliaus teigimu, šiuo metu kalbama su Rusijos atstovais, kad kroviniai būtų praleisti.
„Pabandysime kalbėti, kaip elgtis, nes jos nėra praleidžiamos. Dabar yra nepraleidžiamos apie 5 mašinos, bet jų gali būti ir daugiau“, – kalbėjo J.Milius.
Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos atstovas spaudai Gytis Vincevičius DELFI dėstė, jog 13 val. asociacija dar neturi duomenų apie krovininių automobilių stabdymą ir siuntimą atgal į Lietuvą.
„Asociacija stebi situaciją, yra tikimybė, kad vykstančios prekės gali būti sulaikytos arba patirti nesklandumų“, – sakė jis.
Rusija ketvirtadienį paskelbė 1 metų žemės ūkio ir maisto produktų importo embargą iš Europos Sąjungos, JAV ir kitų Vakarų šalių, taip atsakydama į griežtas Vakarų šalių sankcijas prieš Rusiją dėl konflikto kurstymo Rytų Ukrainoje.
R. Rudzkis: sankcijoms griežtėjant, kentės Lietuvos eksportas
Rusijos ir Vakarų sankcijų įvedimas ir abipusės prekybos ribojimas skaudžiai atsilieps Lietuvos eksportuotojams, kurių dauguma reeksportuoja prekes į Rytus, teigia ekonomistas Rimantas Rudzkis.
„Jeigu sankcijos gilės, plėsis, Lietuvos eksportui, žinoma, tai turės akivaizdžiai neigiamų ir ženklių pasekmių. (…) Kol kas įvykiai krypsta eskalavimo kryptimi – nei Vakarų pusė, nei Rytų pusė nežada nusileisti. Deja, viskas šiuo metu panašiau krypsta link to, kad sankcijos ne tik kad nešvelnės, bet greičiausiai iš abiejų pusių griežtės. Tai, aišku, Lietuvai, kuri labai sėkmingai prekiavo ir savotiškai atliko tarpininko vaidmenį prekyboje tarp Rytų ir Vakarų, tas atsilieps tikrai skaudžiai“, – BNS sakė R.Rudzkis.
Anot jo, statistiniai duomenys turėtų atskleisti birželį smarkiai išaugusį reeksportą į Rytų šalis dėl Vakarų įvestų sankcijų.
„Aišku, birželį turi būti labai geri rodikliai, ypač perpardavimo, reeksporto, nes visi skubėjo prieš sankcijas kuo daugiau į Rusiją parduoti. Visi žinojo, kad tas sankcijas įves ir rusų spauda rašė, kad yra skubama užsipirkti, Rusijos kompanijos skubėjo pirkti įrengimus, kurių, žinojo, kad paskui negaus. Manau, kad lietuviai turėjo gerai pasipelnyti iš tų perpardavimų“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, ateityje situacija turėtų keistis į priešingą pusę.
„Lietuvoje pakankamai daug bendrovių sėkmingai užsiiminėjo perpardavimais. (…) Žinoma, būtent šita veiklos sritis patirs didelį veiklos susitraukimą, nes perpardavimai pagrinde vis dėlto ėjo į Rytus. Tai yra reeksportas iš kitų pasaulio šalių į Rytų šalis, pirmoje eilėje – į Rusiją ir Baltarusiją. Žinoma, mes čia tikrai prarastime tiek statistiniais skaičiais, tiek pajamų“, – teigė R.Rudzkis.
Statistikos departamento naujausiais duomenimis, Lietuvos eksportas į Rusiją pirmąjį pusmetį padidėjo 3,4 proc., lietuviškos kilmės prekių – sumažėjo 15,2 proc. Rusija buvo pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė – eksportas į šią šalį sudarė 20,8 proc. viso eksporto, importas – 22,2 procento.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.