Staiga drastiškai sumažinti naftos degalų vartojimą Lietuvoje – neįmanoma
Lietuvos įmonės turi apie 120 tūkst. dyzelinu varomų tolimojo ir vietinio susisiekimo sunkvežimių, juos visus per penkerius metus pakeisti „žaliaisiais“ automobiliais – praktiškai neįmanoma.
Šalies verslas tiesiog neturi pinigų tokio masto konversijai – Seimo sprendimą beveik 40 proc. sumažinti naftos degalų vartojimą vertina transporto sektorius.
„Tai kainuoja milžiniškus pinigus, kurie įmonėms yra gerokai per dideli“, – teigia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Rugpjūčio 13 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtos Alternatyvių degalų įstatymo pataisos įpareigoja per kelerius metus drastiškai sumažinti naftos degalų vartojimą kelių transporte.
Iki 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su 2021 m., turėtų sumažėti ne mažiau kaip 39 proc. Per tą patį laikotarpį atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) dalis transporto priemonėse turėtų sudaryti ne mažiau kaip 15 proc.
Šiuo metu naftos degalai sudaro 95 proc. visos Lietuvos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos, atsinaujinantys ištekliai – 5 proc. Kadangi įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d., deklaruojamus tikslus Lietuva turėtų pasiekti per penkerius metus.
„Praktiškai neįmanoma“
„Linavos“ vadovas Z. Buivydas teigia, kad Lietuvos logistikos ir transporto sektorius jau dabar vykdo tvarumo reikalavimus, tačiau tai daryti darosi vis sunkiau. O Seimui priėmus sprendimą dėl naftos degalų sumažinimo kelių transporte iki 2030 m. transporto sektoriui situacija taps dar sunkesnė.
„Lietuvos įmonės bendrai turi apie 80 tūkst. tolimojo reiso sunkvežimių ir apie 40 tūkst. vietinio pervežimo automobilių, tad daugumą jų pakeisti į alternatyviu kuru varomus yra praktiškai neįmanoma. Tai kainuoja milžiniškus pinigus, kurie įmonėms yra gerokai per dideli“, – komentavo situaciją Z. Buivydas.
„Linavos“ generalinis sekretorius pabrėžė, kad sunkųjį transportą su vidaus degimo varikliais pakeisti į varomą žaliuoju kuru reikės ne tik didžiulių žmogiškųjų išteklių. Bet dar didesnių problemų atnaujinant transporto parkus kils dėl paties alternatyvaus kuro, mat žaliojo transporto eksploataciniai laikotarpiai yra gerokai mažesni, o pats šis transportas kainuoja gerokai daugiau.
„Žinoma, Lietuvos logistikos ir transporto sektorius (…) prisitaikys ir kažkaip vis tiek išgyvens, tačiau norėtųsi, kad valdžia priimdama sprendimus taip pat pabendrautų ir su vietos įmonėmis, kurios iš savo patirties gali padėti geriau įvertinti sprendimo svarbą“, – teigė Z. Buivydas.
„Pozityviojo lobizmo pavyzdys“
Neeilinėje sesijoje už Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 11, o 23 susilaikė.
Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Tomas Tomilinas teigė, kad įstatymas yra pozityviojo lobizmo pavyzdys, kai verslas viešai paprašė valstybės išsikelti ambicingesnį taršos mažinimo planą.
Mažinti naftos vartojimą valdžią ragino į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ susibūrusios įmonės ir organizacijos. Prie iniciatyvos prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė apie 250 šalies bendrovių, verslo, visuomeninių ir mokslo organizacijų.
Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos prezidentas (LAIEK) siūlė įstatymais nustatyti 41 proc. naftos degalų suvartojimo tikslą, tačiau svarstymui užtrukus 2030 m. bus galima pasiekti kiek mažesnį – 39 proc. naftos degalų sumažinimo rodiklį.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė posėdyje tikino, kad verslas nėra pasirengęs tokiems ambicingiems planams: „Ar pagalvojome apie vartotoją, kuriam transportas yra darbo įrankis?“
Valstietis Valius Ąžuolas teigė, kad įstatymas pelno atneš tiems, kurie kurs taršos mažinimo projektus.
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas socialdemokratas Gintautas Paluckas anksčiau sakė, kad pataisa įpareigos Vyriausybę peržiūrėti ankstesnius planus dėl transporto sektoriaus skleidžiamos taršos ir pasiūlyti priemones, kaip numatomą rodiklį būtų galima pasiekti. Vienas rimčiausių kandidatų į premjerus po rudens Seimo rinkimų pabrėžė, kad transporto srityje taršos mažinimo pažanga yra mažiausia.
„Absurdiški tikslai“
Lietuviškų degalinių asociacijos vadovas platų politikų mostą – iki 2030 m. beveik 40 proc. sumažinti degalų vartojimą transporte – vadino kvailu, utopiniu tikslu, kuriam įgyvendinti teks imtis absurdiškų priemonių.
Seimui priėmus pataisas, Lietuvoje veikiančios degalinės teoriškai gaus 40 proc. mažiau pajamų. Tačiau esą kentės ne tik verslas, bet ir vartotojai.
Šiuo metu didžioji dalis Lietuvoje registruotų transporto priemonių – tiek lengvieji, tiek sunkieji automobiliai – turi įdiegtus vidaus degimo variklius ir naudoja benziną, dyzeliną, naftos dujas.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys Alfa.lt anksčiau prisipažino neįsivaizduojantis, kokiomis priemonėmis būtų drastiškai mažinamas šių degalų vartojimas ir kaip atrodys žalioji Lietuva.
„Tarkime, važiuoju automobiliu iš Vilniaus į Kauną: 50 kilometrų vykstu automobiliu degindamas degalus vidaus degimo variklyje, o likusį atstumą įveikiu paspirtuku, arkliu ar kaip?“ – stebėjosi V. Šukys.
Pils nepilną baką?
„Ką reiškia 40 proc. sumažinti degalų kieki kelių transporte?“ – retoriškai klausė V. Šukys. Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius net sapne nenorėtų regėti situacijos, kad, vairuotojui atvykus į degalinę, pardavėjas jam pasakytų viso bako benzino parduoti neturįs teisės – galis pripilti tik 60 proc. talpos.
„Taip nebus. Todėl nematau šitos iniciatyvos prasmės“, – prisipažino V. Šukys.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad naftos degalų vartojimo mažinimo tikslo nustatymas įstatymo lygmeniu savaime yra signalas rinkos dalyviams, užtikrinantis valstybės kryptis ilgajam laikotarpiui.
Kaip konkrečiai ambicingų tikslų būtų siekiama, dokumente nenurodoma. „Įstatymu nustatomas tikslas būtų įgyvendinamas užtikrinant kituose strateginiuose dokumentuose numatytas priemones“, – teigiama Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.
„Privačiame sektoriuje neįmanoma“
V. Šukys įtarė, kad įstatymą, nustatantį konkretų naftos degalų kiekį kelių transporte prastūmė lobistai, kurie „gavo pinigų vystyti elektromobilizaciją, kurios pasaulis jau atsisako“.
„Sumažinti degalų vartojimą turbūt įmanoma diegiant elektromobilius viešajame sektoriuje, – svarstė jis. – Privačiame sektoriuje 40 proc. sumažinti degalų vartojimą praktiškai neįmanoma.“
Priėmus įstatymą, deklaruojamas tikslas turėtų būti pasiektas per 2025–2030 m. laikotarpį.
„Šitos kadencijos Seimo nariams liko suskaičiuotos dienos. Tai man ir keista, kaip jie tai padarys. Net neįsivaizduoju. Vienintelis būdas – išleisti nurodymą degalų pardavėjams riboti degalų pardavimą“, – svarstė pašnekovas.
V. Šukys bandė nupasakoti, kaip žvelgiant pro žalius akinius galėtų atrodyti ateities transporto rinka. Darbymečio metu ūkininkas skambina degalų pardavėjui ir prašo atvežti dvi tonas degalų, o šis atsako, kad vadovaudamasis nauju reglamentavimu galįs parduoti tik vieną toną.
„Tai ką – lauke liks nepjauti rugiai, miežiai, rapsai? Neįmanoma tokio dalyko įsivaizduoti. Žmonės pirks kaip pirkę. Arba atvažiuosite į degalinę ir gausite benzino tik 60 proc. bako talpos? Tai čia kils toks ažiotažas, kad naujajai valdžiai mažai nepasirodys“, – sakė V. Šukys.
Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas priminė, kad deklaruojami siekiai nėra nauji, bet niekas esą nežino, kokių tikslų iš tikrųjų jais siekiama.
V. Šukys priminė citatą iš klasikų: „Sekite pinigus.“ Esą ir šiuo atveju reikėtų stebėti, kas daugiausia iš naujo reglamentavimo uždirbs. Pašnekovui pirmiausia į galvą ateina elektromobilių pramonė ir elektromobilių infrastruktūros plėtotojai.
Per mažai elektromobilių
AEI verslas jau seniai piktinasi, kad valstybės išsikelti ambicingi klimato kaitos tikslai ir planai nėra vykdomi ir kad nesumažinusi iškastinio kuro naudojimo Lietuva turės mokėti didžiules baudas.
Bioetanolio ir biodujų gamybos bendrovės „Kurana“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos AEI įmonės jau yra suplanavusios daugiau nei 80 mln. eurų investicijas, todėl stabili ir prognozuojama verslo aplinka yra ypač reikalinga.
Elektromobilių įkrovos infrastruktūros bendrovės „Eleport“ generalinis direktorius Kazys Pupinis skaičiavo, kad Lietuvoje šiuo metu registruoti 23 tūkst. grynųjų elektromobilių ir iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių.
Esą tai labai toli nuo oficialiai valstybės patvirtinto tikslo, kad 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių ir toks jų kiekis sudarys apie 15 proc. viso lengvųjų automobilių parko.
„Tai reiškia, kad per kelerius metus tokių elektromobilių skaičius turi padidėti dešimt kartų. Nemanau, kad su dabartinėmis elektrifikacijos skatinimo priemonėmis tai yra įmanoma“, – sakė jis.
Verslininkas atkreipė dėmesį, kad daugelis elektros įkrovos stotelių operatorių šiemet padarė proveržį – investavo milijonus eurų ir pastatė arba pradėjo pagrindinių įkrovos taškų įrengimo darbus.
„Deja, stotelės nėra ir dar kurį laiką nebus optimaliai apkrautos, o elektromobiliui įsigyti skiriama 3000–5000 eurų subsidija didelės įtakos pirkėjo apsisprendimui vairuoti elektromobilį nedaro, nes elektromobiliai yra ganėtinai brangūs“, – pastebėjo jis.
Šiuo metu dyzelinu varomi automobiliai sudaro 66 proc., benzinu – apie 23 proc. Lietuvos registruotų lengvųjų automobilių parko. Naujų automobilių rinkoje parduodama apie 80 proc. dyzelinių ir apie 15 proc. – benzininių automobilių. Elektromobiliai sudaro 0,7 proc., hibridinės transporto priemonės – 4,4 proc. visų šalies automobilių.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.