Spalio transporto aktualijų apžvalga
Kova dėl tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento ir transporto paslaugų statistika Lietuvoje, „Mobilumo paketo“ ir „Breksito“ aktualijos, naujienos iš įvairių Europos ir rytų erdvės šalių bei technologinės transporto ir logistikos naujovės. Apie tai ir ne tik spalio įvykių apžvalgoje iš „Cargonews“.
Lietuvoje
Kaip praneša Lietuvos statistikos departamentas, 2019 m. antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, šalyje išaugo transporto paslaugų (tame tarpe krovinių vežimo srityje) eksportas, o kelių transporto paslaugų eksporto/importo balanse buvo didžiausias perviršis – 666,1 mln. eurų.
Lietuvos vyriausybė sumanė keisti dienpinigių apmokestinimo tvarką, didinant atlyginimų koeficientą. Vežėjai, žinoma, prieš ir tikisi, kad ministrų kabinetas ir Seimo nariai išgirs jų poziciją, tačiau, kuo viskas baigsis, neaišku (daugiau apie tai čia). Dar daugiau, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pareiškė, kad, siekiant gerinti tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas, bus išplėsta Darbo inspekcijos veikla transporto sektoriuje (beje, 2018 m. pastaroji patikrino 201 transporto įmonę ir nubaudė kas antrą – bendra baudų suma sudarė apie 29 tūkstančius eurų). O „Linava“ tuo tarpu paprašė Lietuvos bankų asociacijos nesudaryti kliūčių lizinguojamų transporto priemonių perregistravimui kitose valstybėse ir kartu su profsąjunga padėjo sureguliuoti ginčą tarp darbdavio ir vairuotojo.
Kartu Seimui pateiktas automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas. Žodis parlamentui. Vežėjams gerai tai, kad kol kas mokesčio objektas – M1 ir N1 klasėms priskirtos motorinės transporto priemonės. Kai kuriuos teritorinius skyrius naujose patalpose įkūręs Migracijos departamentas informuoja, kad nuo lapkričio 4 d. bus suvienodintas klientų aptarnavimo laikas (detalės čia) ir pradės veikti vieningas informacijos centras (telefono numeris – 8707 67000). Kartu pažymėtina, kad pagaliau pradėjo veikti MIGRIS – pažiūrėsime, ką tai duos. Taip pat norime perspėti, kad jau nuo kitų metų Lietuvoje keliais eurais gali brangti techninė apžiūra. Susisiekimo ministerija kuria specialią formulę, kuriai paaiškėjus bus galima įvardinti, kiek ir kada augs kainos (daugiau informacijos čia). Štai taip – šios rinkos liberalizavimas atidėtas, ir kainos gali pakilti.
Spalio viduryje buvo pranešta, kad UAB „Autokurtas“ atstovaus komercinių sunkvežimių gamintojui „Ford Trucks“ keturiuose padaliniuose – Vilniuje, Kaune (centrinis), Klaipėdoje ir Šiauliuose (daugiau informacijos čia ir čia).
Šiauliuose veikiančios bendrovės direktorius bus teisiamas už tai, kad iš Rusijos įsivežtą dyzelinį kurą perpildavo į ES šalis vykstančius vilkikus (detalės čia). Tuo tarpu „Vlantana“ pradėjo didelio logistikos centro statybas (daugiau informacijos čia).
Naujienos iš Briuselio
„Eurostat“ pateikė duomenis apie tarptautinių krovininių pervežimų kelių transportu apimtis ES 2018 m. Pirmauja Lenkija, bet Lietuvos rodiklis (augimas) irgi geras (detalės čia).
Bulgarijos, Rumunijos, Lenkijos, Vengrijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai pasirašė bendrą laišką ES institucijoms dėl „Mobilumo paketo“ (MB), ragindami jas šiuo atveju rasti visoms valstybėms narėms priimtinus sprendimus (daugiau apie tai čia). Problema ta, kad tie laiškai nepadeda. Matyt, todėl Bulgarija, jeigu MB nebus pakoreguotas, svarsto galimybę apskųsti jį ES Teisingumo Teismui (ypač nuostatą dėl privalomo sunkvežimio grįžimo į registracijos šalį). Tą patį gali padaryti Lenkija. O Lietuva? ES trišalės institucinės konsultacijos MB klausimu jau prasidėjo.
Tuo tarpu „Breksitas“ vėl nukeltas (šį kartą iki 2020 m. sausio 31 d.), bet šansai, kad jis įvyks tvarkingai, padidėjo. Jeigu ne, jau paruoštos instrukcijos, ką tokiu atveju reikės daryti Olandijos uostuose (jas anglų kalba galima rasti čia). Ruošiasi ir prancūzai (jų instrukcijas galima rasti čia).
Kitos naujienos iš Europos
Prancūzijoje pasikeitė reikalavimai kelių transporto srityje, ir pirmiausiai jie liečia darbą su subrangovais (atitinkamo dekreto tekstą prancūzų kalba galima rasti čia).
Lenkijoje policija nuo lapkričio 7 d. gaus daugiau teisių – pavyzdžiui, galės statyti mašiną draudžiamoje vietoje. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. jos pareigūnai kiekvienos kontrolės metu turės patikrinti ir užfiksuoti transporto priemonės ridą (daugiau informacijos lenkų kalba čia). Taip pat norime informuoti, kad nuo 19 valandos vakaro 2019 m. lapkričio 10 d. iki 7 valandos ryto lapkričio 11 d. Lenkijos krovinių terminale „Koroszczyn“ (pasienio patikros punktas Kozlovichi-Kukuryki) nebus vykdoma veterinarinė kontrolė. Galiausiai, pranešta, kad į Lenkiją ateina „Uber Freight“ – pažiūrėsime, kas iš to gausis.
Olandijos policija nuo spalio 1 d. pradėjo naudoti išmaniąsias kameras vairuotojų, kurie kalbasi telefonu ar kitaip pažeidžia įstatymą vairavimo metu, gaudymui (video, kaip tai veikia, čia). Taip pat pažymėtina, kad nuo 2020 m. šioje šalyje išaugs baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Vokietijos policija nusprendė perimti olandų patirtį ir ėmė stebėti vairuotojus, naudodama kemperius (namelius ant ratų). Be to, šiuo metu ji kaip ir kiekvieną rudenį atidžiau tikrina sunkvežimių žibintus (vadinamasis „Šviesos testas“). Taip pat norime informuoti, kad sunkvežimiai, kurie kartu naudoja dujas ir kitą kurą, bus atleidžiami nuo kelių mokesčio šioje šalyje iki kitų metų pabaigos (po to – tik nuo aplinkosauginės jo dalies), tik jeigu natūralių gamtinių dujų atveju bako talpa bus bent 300 litrų, o suskystintų gamtinių dujų atveju – bent 115 kilogramų. Tuo pat metu pažymėtina, kad Vokietijos žemėje Rhineland-Palatinate leista važinėti 25 metrų ilgio sunkvežimiams, o Bremeno ir Baden-Württemberg žemėse – 17,8 metro ilgio sunkvežimiams.
Tuo tarpu Kelno regione krovininiam kelių transportui vis labiau trūksta parkavimosi vietų (žemiau įdomus video šia tema), o konteinerių terminalų operatorius „Eurogate“ nuo lapkričio pakėlė savo paslaugų kainas keliuose Vokietijos uostuose (detalės čia). Galiausiai, vokiečiai, kaip ir reikėjo tikėtis, nusprendė tęsti transporto priemonių patikrinimus pasienyje su Austrija, o kartu sugriežtino juos kituose valstybinės sienos ruožuose.
Serbijos A1 greitkelyje tarp Belgrado ir Nišo, kaip praneša žiniasklaida, buvo įrengtos 56 kameros, kurios matuos vidutinį automobilių greitį ir padės patikrinti, ar vairuotojas sumokėjo kelio mokestį.
Paspaudę šią nuorodą, rasite informaciją apie sunkiasvorio transporto eismo ribojimą 2020 m. Slovakijoje, čia – ta pati informacija apie Lenkiją, čia – apie Vokietiją. Tuo pat metu paskelbta informacija dėl sunkvežimių eismo Tirolyje ribojimo šeštadieniais (detalės čia) ir A12 greitkeliu (detalės čia). О kokie Austrijoje kitais metais bus kelių mokesčiai, galima sužinoti čia. Galiausiai, siūlome susipažinti su naujausia informacija apie eismo stabdymą Monblano tunelyje lapkričio ir gruodžio mėnesį (ją galima rasti čia).
Nuo 2020 m. spalio 26 d. visiems sunkvežimiams, įvažiuojantiems į Didįjį Londoną ar veikiantiems jame, reikės naujų saugumo leidimų, susijusių su matomumu iš kabinos, ir paraiškos jiems gauti jau priimamos (detalės čia).
Baigiant europinę apžvalgos dalį, norisi paminėti vieną bylą Olandijos teisme, kurioje teismas nubaudė vežėją, remdamasis nacionaline teise, o ne CMR konvencija, nes pastarasis buvo sutikęs su tam tikromis papildomomis sąlygomis. Istorijos moralas – galvokite apie galimas papildomų įsipareigojimų pasekmes.
Naujienos iš Rytų
Prie Baltarusijos sienos su Lenkija (šalia pasienio kontrolės punkto „Berestovica“) buvo atidarytas stambus logistinis centras „Bremino-Berestovica“ (daugiau informacijos čia).
Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. dėl modernizacijos, kuri turi baigtis kitų metų gegužę, Kazachstano pasienyje su Uzbekistanu užsidarė B. Konysbayevo kontrolės punktas.
Ukrainoje išaugo baudos už sunkvežimių viršsvorį, kurias turės mokėti ir užsienio vežėjai. Tuo pat metu šalyje plėtojama automatinė svorio kontrolės sistema WIM.
Saudo Arabija tapo TIR sistemos dalimi.
Technologinės inovacijos ir įdomybės
Pradėkime nuo inovatyvių idėjų vilkikų rinkoje. „Hyundai“ pristatė vandeniliu varomą futuristinį „Neptune HDC-6“ modelį kartu su ypatinga puspriekabe (detalės čia). Kita įdomi naujovė – irgi vandenilinis vilkikas, kuri pagamino JAV kompanija „Cummins Inc.“ (detalės čia). O lenkai pasiūlė vežėjams mažus elektrinius furgonus „Melex“ (daugiau informacijos čia).
Trumpai sakant, vandenilinių ir elektrinių technologijų plėtra transporto sektoriuje įgauna vis didesnį pagreitį. Tačiau kol kas dominuoja dyzeliniai vilkikai, ir gamintojai galvoja, kaip sumažinti jų kuro sąnaudas. Žemiau „Renault“ sprendimas.
Toliau kelios logistinės įdomybės. Galvojate, kad yra tai, ko kelių transportas pervežti negali? Kaip Jums toks krovinys?
Tuo tarpu Rusijos geležinkeliai pasiūlė puspriekabių pervežimo paslaugą. Dar daugiau, testuojamas vilkikų su kroviniu pervežimas tokiu būdu (detaliau apie tai čia). Tačiau ir tai, galimai, ne riba…
Taip pat siūlome susipažinti su išmaniosios pirštinės „ProGlove“ ir novatoriškos krovimo įrangos privalumais, egzoskeletų naudojimo logistikoje perspektyvų analize bei darbo su konteineriais optimizavimo būdu.
Apibendrinant, reikėtų pažymėti, kad, ekspertų nuomone, jau artimiausioje ateityje (kelių metų bėgyje) transporto ir logistikos rinkos laukia dideli pokyčiai, susiję su pažangiomis kompiuterinėmis technologijomis ir techniniais išradimais, pastebimai mažinančiais darbo joje kaštus. Todėl nenuostabu, kad šiandien stambių šio sektoriaus įmonių vadovai sako, jog inovacijos yra pagrindinis jų prioritetas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.