Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apie galimybę naudoti grynuosius pinigus verslo santykiuose su vairuotojais
Socmino (viceministras Vytautas Šilinskas) atsakymas į LVS raštą su pasiūlymu leisti mokėti grynais darbuotojams, esant karo veiksmams Ukrainoje.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2022 m. kovo 3 d. raštą Nr. S-2022-811, išnagrinėjo Lietuvos vežėjų sąjungos 2022 m. kovo 1 d. kreipimąsi „Dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo tvarkos“, ir teikia šį atsakymą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus DK 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Šioje DK normoje įtvirtinta darbdavio pareiga darbuotojo darbo užmokestį ir visas kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę mokėjimo sąskaitą. Atkreipiame dėmesį, kad minėtoje DK normoje nenumatyta jokių kitų, išskyrus jūrininkams mokamą darbo užmokestį, išlygų ar išimčių dėl minėto reikalavimo nevykdymo. Ši DK norma taip pat neįpareigoja mokėti tik į darbuotojo nurodytą asmeninę banko sąskaitą. Tai gali būti asmeninė darbuotojo sąskaita kitoje mokėjimo įstaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Paminėtina, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusios išmokų, taip pat dienpinigių ir komandiruotės išlaidų kompensacijų mokėjimo grynaisiais pinigais tais atvejais, kai darbuotojo darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, jeigu kartu tenkinama sąlyga – pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra (DK 33 straipsnio 4 dalis).
Be to, kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo DK ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus tam tikras išimtis, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Teritorinėse kolektyvinėse sutartyse ir šakos kolektyvinėse sutartyse leidžiama susitarti dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusios išmokų, taip pat dienpinigių ir komandiruotės išlaidų kompensacijų mokėjimo grynaisiais pinigais, jeigu kartu tenkinama sąlyga – pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra (DK 193 straipsnio 3 dalis).
Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtu reglamentavimu bei įgyvendinus šias sąlygas, darbdavys ir dabar galėtų mokėti darbo užmokestį grynaisiais pinigais. Visais kitais atvejais darbo užmokestis ir visos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę mokėjimo sąskaitą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų nuomone, tais atvejais, kai tam tikros pinigų sumos yra skiriamos darbuotojui jo darbo funkcijoms atlikti ir šios pinigų sumos nėra susietos bet kokiu atsiskaitymu su darbuotoju (t. y. darbuotojas šių pinigų negauna kaip kompensacijos už turėtas išlaidas (ar kito pobūdžio kompensacijos), ir jos niekaip nesusietos su darbuotojo darbo užmokesčiu, šių piniginių lėšų nepasilieka sau ir pan.), tam tikrais atvejais šios piniginės lėšos gali būti suteikiamos grynaisiais pinigais (pvz., vykdant darbo funkcijas sumokėti kelių mokesčius, kitas rinkliavas, darbdavio pavedimu sumokėti už prekes ar paslaugas ir pan.).
Pastebėtina, jog tiek darbdavys, tiek darbuotojas, įgyvendindami DK nuostatas, turėtų vadovautis bandraisiais darbo tesės principais, nepiktnaudžiauti savo teise. Prašytume darbdavių padėti savo darbuotojams, ypač, kai tai šie darbuotojai yra užsieniečiai, atsidaryti sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose ar kitose mokėjimo įstaigose bei padėti išsiaiškinti visas pinigų išsigryninimo galimybes (taip pat bankų ar kitų mokėjimo įstaigų nustatytus pinigų išsigryninimo limitus bei galimą jų padidinimą) ir informuoti apie tai, kad darbuotojai pasirūpintų grynaisiais pinigais asmeninėms reikmėms vykdami į komandiruotes į Rytų valstybes.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.