AKTUALU! Situacija su Lietuvos leidimais kitoms valstybėms (papildyta – apie apsikeitimą leidimais su Kazachstanu)
Prieš kurį laiką LVS informavo, kad Lietuva sutiko skirti Moldovai 1000 papildomų leidimų. Pažymėtina, kad LVS nepritarė papildomų leidimų skyrimui, bet kitos vežėjų asociacijos pritarė („Linavai“ atstovavo prezidentas Romas Austinskas ir generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, TTLA – Liudas Smolskas).
Kodėl taip atsitiko, sunku pasakyti. Dabar, redakcijos žiniomis, Lietuvą pasiekė Kazachstano prašymas jau dėl 5000 papildomų lietuviškų leidimų skyrimo. Šalies vežėjų asociacijos Susisiekimo ministerijos prašymu turėjo išreikšti savo nuomonę iki birželio 10 d.
Prisiminus, kas atsitiko Moldovos atveju, buvo rizika, kad Kazachstano atveju istorija gali pasikartoti. Vežėjai nerimavo, nesuprasdami, kodėl kai kurie jų atstovai, kurie turi ginti Lietuvos transporto interesus, dalina leidimus konkurentams.
Birželio 9 d. buvo surengtas „Linavos“ prezidiumo posėdis, ir jame, redakcijos žiniomis, buvo nuspręsta neskirti Kazachstanui prašomų leidimų.
Kaip mums pažymėjo LMVVK prezidentas Erlandas Mikėnas: „Šiuo sunkiu vežėjams metu, ypatingai dirbusiems su Rytų rinka, papildomų leidimų išdavimas valstybėms, kurios ir taip turi konkurencinį pranašumą prieš mūsų vežėjus, būtų savižudybė. Juo labiau, kad mus pasiekia informacija, kad Rusijos vežėjai, siekdami apeiti jiems taikomas sankcijas, masiškai registruoja transporto įmones Kazachstane ir kitose valstybėse. LMVVK pasisako prieš papildomų leidimų išdavimą dar ir todėl, kad mūsų vežėjams jų netrūksta. Nėra logiška ir teisinga net svarstyti tokius klausimus“.
Vežėjų susitikime su Susisiekimo ministerijos atstovais pastarieji, redakcijos žiniomis, pažadėjo neskirti Kazachstanui papildomų leidimų.
Tačiau nespėjo pasibaigti ši istorija, o Susisiekimo ministerija jau gavo naujus prašymus iš kitų šalių dėl papildomų leidimų, kuriuos Lietuvos vežėjai vertina skeptiškai. Susisiekimo ministerija informavo vežėjus, kad gauti užsienio šalių kompetentingų institucijų prašymai 2022 metams skirti papildomus leidimus:
– Gruzijos Sausumos transporto agentūros prašymas papildomai skirti 350 leidimų į trečiąsias šalis;
– Kirgizijos Respublikos transporto ir komunikacijos ministerijos prašymas papildomai skirti 600 bendrųjų leidimų ir 80 leidimų į trečiąsias šalis;
– Tadžikistano Respublikos transporto ministerijos prašymas papildomai skirti 400 bendrųjų leidimų ir 200 leidimų į trečiąsias šalis.
Šiame kontekste ministerija paprašė vežėjų asociacijų įvertinti gautus užsienio šalių kompetentingų institucijų prašymus ir iki š. m. birželio 28 d. pateikti nuomonę dėl papildomų leidimų skyrimo.
Įdomu tai, kad birželio 29 d. „Linavos“ tinklapyje buvo paskelbtas pranešimas, kuriame vežėjų prašoma išsakyti savo nuomonę dėl apsikeitimo leidimais, nors Susisiekimo ministerijos nurodyta nuomonės pateikimo data buvo birželio 28 d. Be to, pažymėtina, kad jame kalbama apie kitus metus. Pavyzdžiui, pranešime rašoma: „Kirgizija pateikė prašymą kitiems metams skirti 600 bendrųjų leidimų ir 80 leidimų į trečiąsias šalis“.
Kitaip tariant, Susisiekimo ministerija kalba apie papildomus leidimus kitų šalių vežėjams šiems metams, o „Linava“, kalbėdama apie tas pačias šalis ir tuos pačius leidimus, rašo apie kitus metus. Mūsų redakcija pagalvojo, kad įsivėlė kažkokia klaida, ir paprašė „Linavos“ patikslinti situaciją.
Asociacijos atsakymas buvo toks: „Pranešime pateikta informacija yra teisinga ir suderinta su atsakingais asociacijos darbuotojais. Šiuo metu vykdoma apklausa, tad galutinės suderintos pozicijos [dėl lelidimų skyrimo – redakcijos pastaba] jums pateikti negalime“. Kodėl vežėjų apklausa buvo inicijuota po to, kai poziciją jau reikėjo pateikti Susisiekimo ministerijai, ir kodėl „Linava“ atkakliai laikėsi pozicijos, kad kalba apie leidimus kiteims metams, o ne apie papildomus leidimus šiems metams, mes paaiškinti negalime.
Vėliau Asociacijos pranešimas buvo pakoreguotas, bet aiškiau po jo nepasidarė. Kaip minėta, Susisiekimo ministerija informavo, kad Kirgizija prašo papildomai šiems metams skirti 600 bendrųjų leidimų ir 80 leidimų į trečiąsias šalis. Tuo tarpu pataisytame „Linavos“ pranešime teigiama, kad „Kirgizija pateikė prašymą šiems metams skirti papildomai 2000 bendrųjų leidimų ir 1000 leidimų į trečiąsias šalis“…
Liepos 4 d. įvyko Susisiekimo ministerijos ir vežėjų atstovų susitikimas, kuriame buvo kalbama apie leidimų kitoms šalims (ne)skyrimą. Kaip mums pasakė LVS atstovas Mečislavas Atroškevičius, kuris jame dalyvavo: „LVS siūlė neskubėti skirti leidimus ir palaukti iki rudens, kai bus aiškesnė situacija transporto rinkoje ir Susisiekimo ministras turėtų gauti naujas teisines galimybes spręsti dėl leidimų kitoms šalims skyrimo sąlygų kiekvienu atskiru atveju. Tačiau buvo vežėjų atstovų, kurie primygtinai siūlė skirti leidimus kitoms šalims, argumentuodami tai būtinybe parodyti gerą valią ir išvengti bendro santykių tarp Lietuvos ir atitinkamų šalių pablogėjimo transporto srityje. Galiausiai buvo nutarta atidėti galutinio sprendimo priėmimą iki rudens“.
LMVVK prezidentas Erlandas Mikėnas, kuris irgi dalyvavo susitikme, pakomentavo jį mums taip: „Visos asociacijos pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui susilaikyti dėl papildomų leidimų skyrimo trečiosioms šalims, išskyrus vieną, kuri įkyriai piršo savo nuomonę – „Linavą“. Nėra aiški ir logiška tokia pozicija, kadangi nuo rugpjūčio pirmos dienos Lietuva įsives naują leidimų rūšį – terminalinius leidimus. Negana to, visiškai neaišku, kaip elgsis Rusija. Ir galiausiai, Lietuvos pusei leidimų su trečiosiomis šalimis netrūksta, o padidinti mūsų vežėjams konkurencinę kovą, kaip minėjau, nelogiška“.
Susisiekimo ministerija į redakcijos užklausą dėl susitikimo turinio ir priimtų sprendimų atsakė taip: „Liepos 4 d. Susisiekimo ministerijoje vyko darbinis susitikimas su transporto asociacijomis. Jo metu aptarti gauti valstybių prašymai ir papildomų leidimų šiems metams skyrimo poreikis. Prie šio sprendimo žadama grįžti rudenį, kai įsigalios naujas leidimų skyrimo teisinis reguliavimas“ (pastarasis, ministerijos teigimu, dar rengiamas).
Mes paprašėme pakomentuoti situaciją ir „Linavą“ – tuo labiau, kad ji skelbė vežėjų apklausą leidimų klausimu ir jos pozicija, kaip sakoma, skyrėsi nuo kitų vežėjų atstovų pozicijos. Liepos 8 d. rytą gavome atsakymą, kad „artimiausiu metu Jums aktuali informacija turėtų būti patalpinta www.linava.lt svetainėje“. Po šio Asociacijos laiško jos tinklapyje pasirodė keli nauji pranešimai, bet pranešimo apie leidimus nebuvo. Tuomet liepos 11 d. mes paprašėme „Linavos“ patikslinti, kada laukti atitinkamos informacijos. Atsakymo nesulaukėme. Todėl kol kas negalime pateikti skaitytojams „Linavos“ pozicijos. Galbūt, ji pasirodys vėliau. Jeigu tai įvyks, mes ją pateiksime.
Tuo pat metu „Linava“ pranešė, kad kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydama kiek galima greičiau apsikeisti papildomais leidimais su Baltarusija, kurie reikalingi vežėjams, norint tęsti veiklą, nes iki šiol turėti leidimai jau baigėsi. Prašoma, kad Lietuvai būtų skirta 40 000 dvišalių ir 9 000 trišalių papildomų leidimų. Vėliau paaiškėjo, kad Susisiekimo ministerija nesvarsto papildomų baltarusiškų leidimų šiems metams klausimo. Tada „Linava“ kreipėsi į Baltarusijos transporto ministeriją (istorijos tęsinys – čia).
2022 m. rugpjūčio 30 d. Susisiekimo ministras M. Skuodis patvirtino užsienio vežėjams skirtų Lietuvos leidimų naudojimo tvarką. Ši tvarka sudarys galimybes suvienodinti konkurencines sąlygas tarp Lietuvos ir užsienio vežėjų. Lietuva galės taikyti apribojimus užsieniečiams, kuriuos patirdavo mūsų vežėjai kitose šalyse.
Čia – LVS surengtos vežėjų apklausos dėl leidimų rezultatai, kurie rodo, jog vežėjai nori, kad santykiuose su kitomis valstybėmis veiktų „veidrodinis“ principas.
Kadangi Susisiekimo ministerija sakė, kad prie papildomų leidimų skyrimo kitoms valstybėms klausimo bus sugrįžta rudenį, rugsėjo pabaigoje mes pakartotinai kreipėmės į ją su klausimu, ar kokioms nors kitoms valstybėms buvo skirti papildomi leidimai? Paaiškėjo, kad jie buvo skirti.
Susisiekimo ministerijos atsakymas buvo toks: „Susisiekimo ministerija, gavusi trečiųjų šalių prašymus skirti papildomų leidimų vežėjams, siūlo kompetentingoms institucijoms šį klausimą preliminariai aptarti abiejų šalių verslo lygmeniu, t. y. rengiant „B2B“ (angl. business to business) konsultacijas. Po to, vadovaujantis nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų dvišalių derybų dėl leidimų organizavimo tvarka, rengiami koordinaciniai pasitarimai su Lietuvos vežėjams atstovaujančių asociacijų atstovais, jų metu priimami siūlymai leidimų apsikeitimo klausimais. Tais atvejais, kai Lietuvai nėra poreikio keistis papildomais leidimais, tačiau toks apsikeitimas gali prisidėti prie dvišalių ekonominių ryšių arba Lietuvos logistikos ir ekspedijavimo sektoriaus teikiamų paslaugų augimo, užsienio šaliai papildomai gali būti perduodami tik dvišaliai leidimai. Šiais metais papildomi dvišaliai leidimai buvo perduoti: Azerbaidžanui – 100 vnt., Kazachstanui – 3000 vnt., Kirgizijai – 120 vnt., Sakartvelui – 100 vnt., Tadžikistanui – 85 vnt.“ (išskirta „B2B“).
Tuo pat metu „Linava“ savo tinklapyje apgailestauja dėl to, kad papildomų leidimų negavo Uzbekistanas: „Lietuvai nesuteikus papildomai prašomų 1500 trišalių ir 1500 tranzitinių kelionės leidimų Uzbekistano vežėjams, kurie suteikia galimybę jiems tranzitu keliauti per mūsų šalį, dėl to Lietuva patirs ne tik keliasdešimties milijonų eurų nuostolius, augins kaimynių Lenkijos ir Latvijos biudžetų pajamas, bet ir mažins Lietuvos kaip tranzito šalies konkurencingumą užsienio rinkose. Uzbekai rankų nenuleidžia – kreipsis į atsakingas Lietuvos institucijas dėl greitesnio vilkikų vairuotojų įdarbinimo lietuvių transporto įmonėse, prašys trumpinti biurokratines procedūras ir apsikeisti kelionės leidimais“.
Po kurio laiko Susisiekimo ministerija paskelbė pranešimą, kuriame pateikta susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės citata: „Jeigu asociacijos „Linava“ netenkina konsoliduota, su visomis Lietuvos vežėjų asociacijomis suderinta pozicija, prašome „Linavą“ neklaidinti visuomenės ir kviečiame atskirai pristatyti savo pasiūlymus visoms Lietuvos vežėjų asociacijoms ir ieškoti kompromisų, kaip tą šiais klausimais daro visos suinteresuotos pusės“. „Susisiekimo ministerija laikosi nuostatos, kad prieš derantis su kita šalimi dėl leidimų vežti krovinius visų pirma turi būti išgirsti mūsų šalies vežėjų interesai. Iš Lietuvos vežėjų asociacijų atstovų tikimės, kad jie atstovauja Lietuvos, o ne užsienio šalių vežėjų interesams“, – pridūrė ji.
Pirmiausiai, šiame kontekste reikia pažymėti, kad vieša ir gana griežta Susisiekimo ministerijos kritika „Linavos“ atžvilgiu yra iš principo blogas dalykas, rodantis, kad tarp Asociacijos ir ministerijos yra kažkokia trintis, kas yra blogai Lietuvos vežėjų sektoriui. Antra, po ministerijos pranešimo gali kilti klausimas: „Susisiekimo ministerija leidžia suprasti, kad „Linava“ atstovauja užsienio šalių, o ne Lietuvos vežėjų interesams“? Todėl mes paprašėme „Linavos“ pakomentuoti Susisiekimo ministerijos pranešimą. Asociacijos atsakymas bus pasklebtas, kai tik bus gautas.
Dar Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė informavo, kad Lietuvoje įvedama naujovė – trečiųjų šalių įmonėms suteikiamas leidimas vežti krovinius iki terminalo Lietuvoje, o vėliau tą krovinį perimtų Lietuvos vežėjas ir toliau transportuotų į ES valstybes. „Įvesta nauja terminalinio leidimo forma. Tai reiškia, kad visi trečiųjų šalių vežėjai gali atvežti iki terminalo Lietuvoje, o čia krovinius perima vietiniai vežėjai ir gali juos vežti kitur. Čia ir yra pagrindinė naujovė, kurios iki šiol nebuvo“, – kalbėjo L. Maskaliovienė. „Deramės su kiekviena šalimi ir siūlome vežti krovinius į Lietuvą iš tų pačių Vidurio Azijos šalių į terminalus Lietuvoje, kad Lietuvos vežėjai galėtų naudotis savo rinka ES ir vežti krovinius toliau į kitas ES valstybes. Tai ir yra tas verslo modelis“, – pridūrė ji.
Lapkričio 9 d. LVS suvažiavimo metu L. Maskaliovienė papasakojo, kad šiuo metu vyksta įtemptos derybos dėl apsikeitimo leidimais su Centrinės Azijos šalimis, kurias nustebino kietesnė Lietuvos pozicija; leidimai gali būti skirti ne metams, o pusmečiui; galutinis (politinis) sprendimas dėl apsikeitimo leidimais kitiems metams su Rusija ir Baltarusija dar nepriimtas.
Pastaruoju atveju pažymėtina, kad su Baltarusija klausimas iš dalies išsisprendė – jos leidimus galima įsigyti Baltarusijoje. O štai su Rusija jis lieka atviras. Čia – eksperto straipsnis apie galimus situacijos raidos scenarijus. Pažymėtinas patarimas vežėjų asociacijoms bandyti spręsti problemą tiesiogiai su Rusijos transporto ministerija ir ASMAP, kaip tai pradėjo daryti „Latvijas Auto“, nes ES šalių valdžia neskuba to daryti ir, galimai, visai nusišalins nuo šio klausimo. „Latvijas Auto“ generalinis sekretorius Aleksandrs Pociluiko mums pasakė, kad reakcijos iš Latvijos valdžios pusės kol kas nėra.
Reaguodama į vežėjų klausimus, „Cargonews“ redakcija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su klausimu dėl apsikeitimo leidimais 2023 metams su Rusija ir Baltarusija. Gruodžio 19 d. buvo gautas ministerijos atsakymas: „Sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos leidimų 2023 metams bus priimtas po diskusijų su Lietuvos Respublikos institucijomis. Šiuo metu diskusijos tebevyksta“. Kol kas leidimų galiojimas Rusijos ir Baltarusijos atveju pratęstas iki 2023 m. sausio 31 d.
2023 m. sausio mėnesį „Cargonews“ redakcija dar kartą kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su klausimu dėl apsikeitimo leidimais 2023 metams su Rusija ir Baltarusija. Sausio 11 d. buvo gautas atsakymas: „Su Rusija leidimais nėra apsikeista, todėl yra pratęstas praėjusių metų leidimų galiojimas. Leidimais 2023 metams ketinama keistis mėnesio eigoje. Su Baltarusija leidimais šiuo metu nėra keičiamasi. Lietuvos verslui rekomenduojama įsivertinti rizikas ir nevykdyti pervežimų į/per Rusijos ir Baltarusijos teritorijas“.
Arčiau sausio mėnesio pabaigos Lietuvos vežėjai vėl pradėjo nerimauti dėl rusiškų leidimų. Pradėjo cirkuliuoti informacija, kad gal praeitų metų leidimų galiojimas yra/bus dar kartą pratęstas. Taip pat iškilo klausimas dėl apsikeitimo leidimais su Kazachstanu. Reaguodama į tai, „Cargonews“ redakcija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kuri sausio 30 d. atsakė: „Sprendimas dėl apsikeitimo leidimais su Rusija priimtas. Šalys jau apsikeitė leidimais, todėl nėra tikslinga pratęsti praėjusių metų leidimų galiojimą ilgesniam, nei buvo susitarta, terminui. Derybos dėl apsikeitimo leidimais su Kazachstanu dar vyksta“ (kol kas šalys sutarė iki vasario pabaigos pratęsti 2022 m. leidimų galiojimą). Pagal paskutinę redakcijos informaciją, su Kazachstanu susitarta dėl apsikeitimo leidimais, o 2022 m. leidimai galios iki kovo 15 d.
Vėliau Susisiekimo ministerija mums patisklino: „Remiantis Tarybos reglamentu (ES) Nr. 833/2014, Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms yra draudžiama transportuoti prekes keliais ES teritorijoje, tačiau reglamente yra numatyta išimtis Kaliningrado tranzitui, jeigu vežamos prekės nėra sankcionuojamos. Atsižvelgiant į minėtą išimtį, š. m. sausio 26 d. apsikeista leidimais. Leidimai gali būti naudojami tik į ir iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities sankcijų režimo leidžiamų prekių kategorijų gabenimui“.
Laukiame, kas bus toliau…
Komentarai
Тема вопроса не раскрыта!!!!!!!
Pagal šios dienos situaciją, aš manau kad nėra 100 proc teisinga, kai visos sprendimo galios perduotos tik vežėjams. Yra ir be vežėjų kas mokesčius moka į LT biudžetą. Nes dabar gaunasi kad nė pats ėda nė kitiems duoda.
Ir dar klausimas toks retorinis klausimas? kokią naudą gavo ir ar visai kažką gavo LT vežėjai į suteiktus MD papildomus 1000 leidimų???
Paritetas ir dar kartą tik Paritetas, ir tik tuo atveju jei jau trūkų LT vežėjams kažkokių leidimų, tik tuomet spręsti tuos klausimus pagal konkrečia šalį, tokia būtų mano nuomonė.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.