Skandalas dėl „Vlantana Norge AS“ – stebuklai posūkiuose
Neseniai Lietuvos informacinę erdvę sudrebino LRT tyrimas, kurio esmė tame, kad Norvegijoje veikianti transporto kompanija su lietuviškomis šaknimis „Vlantana Norge AS“ rimtai pežeidė savo vairuotojų darbo teises. „Cargonews“ redakcija nusprendė nedubliuoti savo kolegų iš LRT darbo ir pabandė patikslinti keletą intriguojančių momentų, kurie liko už jų tyrimo ribų.
„Avinėlių tylėjimas“?
LRT tyrime be viso ko pasakyta: „Prieš planuojamą teismo posėdį „Vlantana Norge“ atstovai kreipėsi į skundus pateikusių vairuotojų advokatę, siūlydami taikos sutartį. Bendrovė sutiko su visais reikalavimais: kompensuoti už neteisėtą atleidimą, moralinę žalą, padengti nepriemokas, advokato išlaidas. Tačiau su sąlyga – laikytis konfidencialumo. (…) Taikos sutartis su darbuotojais buvo pakibusi ant plauko iki paskutinės minutės (…), nes bendrovė už kompensaciją reikalavusi pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimą“. Taip pat tyrime pažymėta: „Su įmone ketinusiems bylinėtis padėjusi advokatė S. Latotinaitė patvirtino, kad į ją taip pat kreipėsi dešimtys kitų Norvegijoje dirbančių vairuotojų, siekiančių apginti savo teises“.
Ir štai šiame fone pasirodė netikėta žinia – Sandra Latotinaitė tapo „Vlantana Norge AS“ valdybos nare. Žinoma, po tokių naujienų kažkas iš karto gali pagalvoti apie tai, kad prasikaltę sukčiai bando „nusipirkti tylėjimą“ žmogaus, kuris padėjo atskleisti jų padarytus pažeidimus.
Pranešime žiniasklaidai, kurį išplatino „Vlantana Norge AS“ (visą jo tekstą galima rasti žemiau), pateikiami jos vadovo Vlado Stončiaus jaunesniojo žodžiai apie tai, jog S. Latotinaitė buvo pakviesta į darbą kompanijoje kaip patyrusi Norvegijos darbo teisės specialistė, siekiant padaryti taip, kad įmonę atitiktų aukščiausius jo standartus. Pati S. Latotinaitė šiame pranešime pažymi, kad vertina „Vlantana Norge AS“ pastangas ištaisyti nustatytus pažeidimus, kurios verčia tikėti, jog nuo šiol bendrovės veikla atitiks aukščiausius Norvegijos darbo teisės standartus. „Tapdama bendrovės valdybos nare turėsiu visas galimybes kontroliuoti ir padėti to siekti“, – pabrėžia advokatė.
Tačiau mes nusprendėme paprašyti V. Stončiaus jaunesniojo ir S. Latotinaitės asmeniškai pakomentuoti galimas spekuliacijas tema „pas mus prekė – pas jus pirkėjas“. Pastaroji pakartojo, kad, tapdama „Vlantana Norge AS“ valdybos nare, tikisi padėti kompanijai atitikti aukščiausius Norvegijos darbo teisės standartus bei kontroliuoti darbą šia kryptimi. Ir pridėjo: „Problemų įmonėje yra, ir aš atėjau su tikslu jas padėti išspręsti bei ir toliau ginti vairuotojų interesus. Mano tapimas organizacijos valdybos nare sukuria dar didesnes galimybes įmonės vairuotojams ginti savo interesus, jausti tvirtą palaikymą iš aukščiausio įmonės valdymo organo ir būti užtikrintiems, kad tokie pažeidimai daugiau nesikartos. Dabar turiu galimybę padėti dar daugiau vairuotojų ir pradėti kurti teisingas darbo sąlygas šioje organizacijoje. Kviečiame tiek esamus, tiek buvusius įmonės vairuotojus susisiekti ir išsakyti rūpimus klausimus“.
Patariame „Vlantana Norge AS“ ir lietuviškos „Vlantanos“ vairuotojams atkreipti dėmesį į šiuos žodžius – tuo labiau, kad aukščiau minėtame pranešime žiniasklaidai taip pat pažymėta: „Siekdama didesnio atvirumo „Vlantana Norge AS“ vadovybė paskatino įmonėje dirbančius vairuotojus aktyviai dalyvauti Norvegijos profesinių sąjungų veikloje. Bendrovės vairuotojai neseniai išrinko savo atstovą, kuris deleguotas tiesiogiai atstovauti jų interesus dialoge su įmonės administracija bei valdyba“. Kaip sakoma, už liežuvio niekas netempė.
V. Stončius jaunesnysis, atsakydamas į mūsų klausimą apie S. Latotinaitės įdarbinimo tikslus, faktiškai pakartojo savo žodžius iš pranešimo žiniasklaidai, pridėjęs, kad „valdybos narė gaus atlygį, tačiau jo dydis yra konfidenciali informacija“ (įdomu tai, kad advokatė į klausimą apie atlyginimą neatskė, nors mes jai irgi jį uždavėme, norėdami išsiaiškinti, ar ji dirbs visuomeniniais pagrindais).
Komentuodamas situaciją bendrai, V. Stončius jaunesnysis pareiškė mūsų redakcijai štai ką: „Atsakingai pažymime, kad šie atvejai buvo išimtis iš taisyklės, kuomet, vykdant apskaitą, buvo padaryta žmogiškųjų klaidų. Tikslu išvengti ateityje tokių klaidų, operatyviai peržiūrėjome apskaitos sistemą ir šiuo metu vairuotojų darbo tabelius griežtai tikriname tik pagal tachografo duomenis. Maksimaliai operatyviai siekiame įgyvendinti visas rekomendacijas bei, užtikrinę aukščiausius standartus atitinkančią įmonės veiklą, neprarasti esamų bei susigrąžinti prarastus klientus. Tenka apgailestauti, jog šaukštas deguto medaus statinėje gadina organizacijos reputaciją. Tikimės, kad ištaisę visus nustatytus pažeidimus, laikui bėgant ją susigrąžinsime“.
Kitaip tariant, kompanija neigia tai, kad LRT tyrime aprašyti vairuotojų darbo teisių pažeidimai buvo sisteminiai ir sąmoningi, o advokatės, kuri dar visai neseniai „gėrė jos kraują“, įdarbinimą valdyboje aiškina išimtinai noru pasitaisyti su patyrusio Norvegijos darbo teisės specialisto pagalba.
Galbūt, viskas būtent taip. Tačiau norisi atkreipti dėmesį į vieną momentą. Mes paklausėme S. Latotinaitės: „Jūsų manymu, kodėl tokia didelė ir solidi kompanija kaip „Vlantana“ įsipainiojo į tokią istoriją? Tai atsitiktinumas (žmogiškasis faktorius), ar atsiskleidė sisteminis požiūris į verslą, norint sutaupyti?“ Viena vertus (jeigu atsakinėjo vairuotojų advokatė), atsakymas buvo pakankamai natikėtas, kita vertus (jeigu atsakinėjo nauja „Vlantana Norge AS“ valdybos narė) – suprantamas. Spręskite patys: „Nebesinori vertinti to, kas buvo praeityje, dabar svarbiausia susikoncentruoti į padarytų klaidų ištaisymą. Tą tiek aš, tiek įmonės vadovybė atsakingai daro. Visi nusipelno antros galimybės. „Vlantana Norge AS“ – ne išimtis“.
Pažiūrėsime, kuo baigsis ši kova už viską, kas gera, prieš viską, kas bloga.
Neatsitiktinis atsitiktinumas?
Dar vienas įdomus momentas, susijęs su šia istorija – jos paviešinimo Lietuvoje laikas. Taip sutapo, kad šis tyrimas pasirodė informacinėje erdvėje būtent tuo metu, kai šalies vežėjai aršiai kovoja su valdžia ir profsąjungomis dėl tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento (ne)didinimo.
Jeigu remtis gandais vežėjų gretose, kurie pasiekė mūsų redakciją, tyrimo pasirodymas būtent dabar – galimas užsakymas tų, kurie nori diskredituoti Lietuvos vežėjus, o tolimųjų reisų vairuotojus pavaizduoti kaip jų savivalės aukas, kurioms reikalingos didesnės socialinės garantijos.
Verčianti susimąstyti praktinė iliustracija. Tyrimas buvo paskelbtas internete lapkričio 19 d., o lapkričio 20 d. įvyko Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, kuriame, kaip teigiama LVS tinklapyje, parlamento nariai Tomas Tomilinas (vienas iš pagrindinių profsąjungų šalininkų ir vairuotojų gynėjų) bei Algirdas Sysas prabilo apie tai, jog Norvegijos įmonė su lietuviškomis šaknimis skriaudžia vairuotojus…
Šiame kontekste mūsų redakcija nusprendė pagal galimybes praskaidrinti situaciją. Pirmiausiai mes paklausėme V. Stončiaus jaunesniojo, ar jis įžvelgia kilusiame skandale kažkokių „povandeninių srovių“. Jis atsakė taip: „Kiekvienoje istorijoje galima įžvelgti hipotezių, sąmokslo teorijų, tačiau to daryti nesinori. Šiandien esame susitelkę į nustatytų pažeidimų ištaisymą ir aukščiausių įmonės veiklos standartų užtikrinimą. Pasikartosiu, kad sąmokslo teorijų kurti nesame linkę“. Panašų klausimą uždavėme S. Latotinaitei kaip bylos dalyvei, kuriai gali būti žinomos kažkokios pikantiškos detalės. Ji atsakė taip: „Norėčiau atkreipti dėmesį, jog esu Norvegijos advokatė ir dirbu Norvegijoje, į Lietuvoje vykstančias aktualijas nesu įsigilinusi, todėl komentuoti jūsų iškeltos hipotezės, negaliu“.
Galiausiai, mes susisiekėme su tyrimą vykdžiusiais LRT žurnalistais. Jie atsakė taip: „LRT tyrimų grupės surinkta informacija apie „Vlantana Norge AS“ yra paskelbta, publikuojant LRT tyrimą „Lietuvių pergalė Norvegijoje – tik ledkalnio viršūnė: prabilo apie šimtus išnaudojamų vairuotojų“. Tolesnio informacijos rinkimo šiuo klausimu LRT tyrimų grupė nevykdo, todėl jokios kitokios ar papildomos informacijos neturi, o atitinkamoms interpretacijoms, jei tokios būtų teikiamos, nebūtų objektyvaus faktinio pagrindo“ (į profsąjungų atstovus nesikreipėme, nes jų atsakymas šiuo atveju buvo nuspėjamas).
Trumpai sakant, kažkokių tvirtų įrodymų (taip pat paremtų bylos dalyvių „parodymais“), kurie patvirtintų kažkieno užsakymą diskredituoti „Vlantaną“ ir kitus Lietuvos vežėjus kaip jos atspindį, nėra, tačiau „nuosėdos“, kaip sakoma, liko.
Teisinė vežėjų darbo Norvegijoje specifika
Nenorėdami apsiriboti konkrečiais „Vlantana Norge AS“ istorijos aspektais, mes nusprendėme papildyti straipsnį interviu su S. Latotinaite, kaip su patyrusia Norvegijos teisininke transporto srityje, apie teisinius vežėjų darbo šioje šalyje ypatumus.
Kokia yra įstatyminės bazės transporto (krovinių pervežimo) srityje specifika Norvegijoje? Į ką turėtų atkreipti dėmesį vežėjai, norintys dirbti šioje šalyje?
Užduoti klausimai itin platūs, bet pasistengsiu trumpai apžvelgti pagrindinius niuansus, susijusius su Norvegijoje galiojančia teise pervežimų srityje. Norėčiau atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių faktorių.
Norvegija nėra ES narė. Todėl joje galioja tik tie ES teisės aktai, kurie yra inkorporuoti į nacionalinę šalies teisę. Atitinkamai, steigiant įmonę Norvegijoje ir siekiant dirbti krovinių pervežimo srityje, pirmiausiai rekomenduočiau susipažinti ir suprasti vidinius teisės aktus.
Svarbu tai, kad Norvegijos darbo teisės aktai itin gina darbuotojų teises. Kalbant apie pervežimų sektorių, reikia pažymėti, kad krovininių transporto priemonių vairuotojai turi teisę į minimalią algą ir dienpinigius. Norvegijoje nustatytas minimalus valandinis užmokestis – 175,95 Norvegijos kronų brutto (maždaug 17 eurų). Darbo užmokestis mokamas pagal vairuotojų darbo valandas. „Darbo valandos“ apibrėžtos ES direktyvoje 2002/15/EC, kuri inkorporuota į Norvegijos teisę.
Taip pat Norvegija inkorporavo į savo įstatyminę bazę eilę ES reglamentų dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kurie skirti visų pirma tam, kad galima būtų vesti vairavimo ir poilsio režimo kontrolę (o ne vairuotojų darbo valandų apskaičiavimui).
Kokios institucijos pirmiausiai kontroliuoja krovinių vežėjų veiklą Norvegijoje ir kokia yra jų darbo (požiūrio) specifika – pavyzdžiui, jos stengiasi dažnai netikrinti vežėjų, nekurdami jiems papildomos administracinės naštos, ar priešingai – tikrina dažnai ir kruopščiai; kokiems aspektams šios institucijos skiria didžiausią dėmesį – darbuotojų darbo ir poilsio režimas, atlyginimai, mokesčiai, techninė transporto priemonių būklė, dar kažkas?
Pagrindinė institucija, kontroliuojanti krovinių vežėjų veiklą Norvegijoje, yra kelių ir transporto inspekcija. Man sudėtinga komentuoti šios institucijos veiklą, nes pati joje nedirbu, tačiau iš praktikos galiu konstatuoti, jog institucijos veikla yra aktyvi. Bendra įžvalga ta, kad itin daug dėmesio ji skiria darbo ir poilsio režimui, kuris Norvegijoje itin griežtas.
Remiantis Jūsų praktika, kokie yra dažniausi vežėjų pažeidimai Norvegijoje? Ar šiuo atveju yra skirtumas tarp vietinių ir užsienio vežėjų?
Galiu pasikartoti, kad dažniausiai vežėjų pažeidimai Norvegijoje yra susiję su darbo ir poilsio režimu. Skirtumo tarp vietinių ir užsienio vežėjų bendrovių tikrai nėra. Įvairūs pažeidimai fiksuojami tiek vietinėse bendrovėse, tiek užsienio kapitalo įmonėse. Sakyčiau, kad tai bendra pervežimų sektoriaus problema.
Bendrai paėmus, žiniasklaidoje galima rasti nemažai pranešimų apie kritišką norvegų požiūrį į Lietuvos vežėjus. Susidaro įspūdis, kad pastarieji padaro daug pažeidimų šioje šalyje ir yra ten „nelaukiami svečiai“. Kiek, žiūrint Jūsų akimis, tame yra tiesos?
Visoje Europos pervežimų rinkoje stebima tendencija, kad labiau viešinamos užsienio vežėjų klaidos negu vietinių. Akivaizdu, kad kiekviena šalis siekia apginti savo darbo rinką, užtikrinti darbo vietas savo šalių piliečiams bei skatinti nacionalinio verslo plėtrą. Dažnai tai ir lemia vietinių kritišką požiūrį į užsienio šalių bendrovių veiklą, ir tai liečia ne tik pervežimo sektorių, bet ir kitas sritis.
„Vlantana Norge AS“ atvejis su vairuotojais yra išskirtinis dalykas Norvegijai ar įprastas? Galbūt, panašiose bylose figūravo kitos lietuviškos įmonės, veikiančios Norvegijoje (pavyzdžiui, „Girteka“)?
Panašiose bylose, su kuriomis esu dirbusi, figūravo ir Norvegijos, ir kitų šalių įmonės. Asmeniškai skundų, susijusių su kitų Lietuvos vežėjų įmonėmis, nesu sulaukusi. Tačiau tai nereiškia, kad jų nėra sulaukę kiti advokatai.
***
Apibendrinant, reikėtų pažymėti kelis svarbius momentus. Pirma, „Vlantana Norge AS“ istorija rodo, kad Lietuvos vežėjai – net dideli – ne be nuodėmės (beje, Lietuvos prokuratūra mums patvirtino, kad tyrimas vykdomas ir lietuviškos „Vlantanos“ atžvilgiu). Pažeidimų motyvai suprantami. Problema ta, kad, kai yla išlenda iš maišo, „nusiplauti“ labai sunku, ir pinigai ne visada yra sprendimas. Pažiūrėsime, ar pavyks „Vlantanai“, ir ar pasiteisins S. Latotinaitės įdarbinimas.
Antra, remiantis atskirais (net išskirtiniais) neteisėtos Lietuvos transporto įmonių veiklos atvejais, negalima daryti sisteminių išvadų apie visą sektorių – tuo labiau, spekuliuoti (ar net manipuliuoti) jais didelę reikšmę jo ateičiai turinčių klausimų (tokių kaip tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento didinimo klausimas) svarstymo kontekste. Norvegijos pavyzdys, jeigu tikėti S. Latotinaite, rodo, kad Lietuvos vežėjai nėra blogesni už savo kolegas iš kitų šalių.
Trečia, jei norite vykdyti pervežimus Norvegijoje, atidžiai išstudijuokite vietinius įstatymus, kurie skiriasi nuo europinių – ypač vairuotojų darbo ir poilsio režimo taisykles.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.