Siūlymą krovininiams automobiliams periodiškai grįžti į registracijos šalį vežėjai vadina tragedija
Visam Europos transporto sektoriui svarbus „Mobilumo paketas“ vis dar nepriimtas, ir aršios diskusijos dėl tam tikrų jo nuostatų tęsiasi įvairiais lygiais. Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Austrija, be kita ko, pasiūlė įpareigoti vežėjus kas 4 arba 6 savaites sugrąžinti ES šalyse dirbančius krovininius automobilius į jų registracijos šalį. „Periferinių“ ES šalių (taip pat ir Rytų Europos) transporto įmonės, išgirdusios tokį pasiūlymą, buvo šokiruotos. Mūsų redakcija nusprendė išsiaiškinti, kokios gali būti šio pasiūlymo pasekmės ir kokios yra jo perspektyvos. Tad kreipėmės į Lietuvos susisiekimo ministeriją ir „Linavą“, taip pat pakalbinome keletą vežėjų, transporto darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ vadovą bei užsienyje dirbančius vairuotojus.
Lietuvos Susisiekimo ministerijos pozicija
Lietuva kartu su kitomis ją palaikančiomis ES šalimis kiek įmanoma stengiasi ginti Lietuvos vežėjų interesus. Ypač tiek vežėjai, tiek valdžios atstovai sunerimo dėl Austrijos siūlymo periodiškai grąžinti ES šalių vežėjų automobilius į jų registracijos šalį. Lietuvos susisiekimo ministerijos nuomone, šis siūlymas yra protekcionistinis, nes apribotų vežėjų teisę laisvai teikti transporto paslaugas.
„Reikėtų susimąstyti, kaip tokie siūlymai paveiks ne tik ES kelių transporto sektoriaus, bet ES ekonominį konkurencingumą apskritai. (…) Austrijos pateiktas pasiūlymas Lietuvai nepriimtinas. Jis labai neigiamai paveiktų ne tik Lietuvos, bet ir kitų, ypač periferinių šalių narių, kelių transporto vežėjų veiklos sąlygas. Tokios priemonės kaip reguliarus vilkiko grąžinimas iš tiesų yra skirtos apriboti mūsų vežėjų galimybes vežti kitose šalyse, ir tiesiogiai neprisideda prie vairuotojų darbo sąlygų gerinimо”, – pažymėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė.
Kartu ministerija atkreipė dėmesį į tai, jog vežėjai jau dabar turi organizuoti savo darbą taip, kad vairuotojai galėtų reguliariai grįžti namo, o įpareigojimas grąžinti automobilius į jų registracijos šalį neturi nieko bendro su vairuotojų gerove ir, kadangi akivaizdžiai ir labai griežtai apribotų rinką bei atneštų naudą šalims, esančioms arčiau ES ekonomikos centrų, ES pakraščiuose esančių valstybių narių sąskaita, būtų perteklinis.
Transporto darbuotojų profsąjungos ir vairuotojų pozicija
Galbūt, Lietuvos susisiekimo ministerija kažko nesupranta? Galbūt, priėmus Austrijos pasiūlymą, vairuotojų gyvenimas pagerės, juk, kaip teigiama ministerijos atsakyme, Austrija siekia padaryti taip, kad vadinamieji „klajojantys vairuotojai“ (angl. nomadic drivers) dažniau grįžtų namo? Vargu.
Pasak Lietuvos krovininio autotransporto profsąjungos „Solidarumas“ vadovo Gintaro Kondrackio, vežėjai arba ras būdų prisitaikyti prie naujų reikalavimų (pavyzdžiui, Vakarų Europos šalyse ims steigti savo įmonių filialus ar pradės bendradarbiauti su didelėmis įmonėmis), ir dėl to vairuotojų gyvenime niekas nepasikeis, arba – kas dar blogiau – dėl padidėjusių sąnaudų privalomam automobilių grąžinimui ims mažinti etatus, arba tiesiog bankrutuos. Kitaip tariant, kažkokio ypatingo rūpesčio dėl vairuotojų gerovės Austrijos pasiūlyme G. Kondrackis neįžvelgė.
Vienoje stambioje Lietuvos transporto įmonėje dirbantis vairuotojas Gintaras pasakė, jog „jį tokios sąlygos labai tenkintų“. Tačiau, jo žodžiais tariant: „Nėra aiškumo, kiek laiko namie būtų galima praleisti sugrįžus. Mane labai tenkintų sąlygos 4 savaites dirbti, o 2 savaites būti namie. Žinoma, ne visiems toks darbo grafikas tinka. Bet ši iniciatyva tikrai ne tokia – ji tikrai neturi tikslo pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Manau, iniciatyvos autoriai turi papildomų užslėptų tikslų ir jie nėra skirti vairuotojų gerovei. Dabar išsakyta pozicija nėra galutinė, nesuteikta visa informacija, iki galo neapgalvota. Jokios nuomonės išsakyti negaliu, nes kol kas nėra aiškios informacijos“, – reziumavo Gintaras.
Jo kolega Vytautas atsakė dar trumpiau: „Apie iniciatyvą girdėjau, bet nelabai atkreipiau dėmesį. Tenkina dabartinė situacija. Patvirtinus grįžimą kas 4 savaites, manau, atsirastų tik daugiau bereikalingų dalykų. Man nėra aiškūs šios iniciatyvos tikslai“.
Taigi, krovininio transporto profsąjungos vadovui Austrijos iniciatyva kaip vairuotojų darbo sąlygų gerinimo priemonė pasirodė abejotina. Vairuotojai taip pat nėra tikri dėl jos naudos – pirmiausia dėl to, kad labai trūksta informacijos apie tai, kaip ji turėtų būti įgyvendinama praktiškai. Juokingiausia tai, kad į šį klausimą vargu ar galėtų atsakyti net iniciatyvos autoriai. Tačiau vežėjams viskas aišku be papildomų komentarų.
Vežėjų pozicija
Komentuodama Austrijos siūlymą, „Linava“ pareiškė, jog „vilkiko grąžinimas prieštarauja bet kokiems socialinės ir ekonominės politikos argumentams – jokių pliusų, o labiausiai nukentės periferiniai vežėjai“. Pasak asociacijos sekretoriaus transporto politikai Tomo Garuolio, „Austrijos siūlomas kompromisas dėl „Mobilumo paketo“ Lietuvai visiškai nepriimtinas, o tokie pasiūlymai kaip priverstinis reguliarus vilkiko grąžinimas namo yra skirti apriboti patekimą į nacionalines rinkas ir neturi nieko bendro su geresnėmis darbo sąlygomis, ES bendrąja rinka, laisvu prekių ir paslaugų teikimu“.
Jei atvirai, susipažinus su „Linavos“ atsakymais ir pabendravus su T. Garuoliu, sunku net apibendrinti visas problemas, kurios laukia ne tik vežėjų, bet ir kitų Europos transporto rinkos dalyvių Austrijos pasiūlymo patvirtinimo atveju.
Pirma, jei Austrijos iniciatyva bus palaikyta, dėl papildomų kuro sąnaudų (jau nekalbant apie kelių mokesčius) ir papildomos administracinės naštos transporto įmonės tikrai turės kelti paslaugų kainas (arba skelbti bankrotus).
Antra, Europoje jau seniai jaučiamas vairuotojų trūkumas, o austrų pasiūlymas dar priverstų juos važinėti po Europą tuščiomis. Tai gali paskatinti užsakovus vežti krovinius kitomis transporto rūšimis (pirmiausia geležinkeliais). Pridėjus tai, kad dėl tam tikrų priežasčių (atstumo, darbo ir poilsio režimo reikalavimų, eismo apribojimų, nenumatytų aplinkybių ir t.t.) vairuotojų grįžimas namo gali užtrukti savaitę, jų darbo sąlygos ne tik nepagerės, bet dar ir pablogės.
Trečia, kol Europos vežėjai stengsis prisitaikyti prie naujų reikalavimų, transporto rinka bus nestabili (pereinamasis laikotarpis gali užtrukti kelis mėnesius, pusmetį, o gal net ir metus), ir niekas nieko nelauks.
Ketvirta, pritarus Austrijos siūlymui, nukentės ekologija ir kelių infrastruktūra – o juk tai šiuo metu yra kone didžiausias Europos Sąjungos rūpestis transporto srityje. Pagaliau, nesibaigiančios diskusijos panašiomis temomis žlugdo verslininkų tikėjimą esminiais ES ekonominės veiklos principais, kuriuos, panašu, labai norint, galima pakoreguoti taip, kad jie būtų naudingi vieniems kitų sąskaita.
Visi vežėjai, su kuriais bendravo mūsų redakcija, vieningai pasisakė prieš Austrijos idėją. Pirmasis žodis, kurį ištarė įmonės „Transvelas“ vadovas Zenonas Čepulis, buvo „tragedija“. Pasak pašnekovo, jo įmonė stengiasi tartis su partneriais Europoje dėl galimybės kažkur palikti mašinas tiems atvejams, kai vairuotojams tenka grįžti namo, nes krovinių iš Lietuvos į Europą ir atgal nėra tieks daug, kiek vežėjai norėtų, ir niekas nenori grįžti namo tuščiomis. Paklaustas, kodėl Austrija pasiūlė tokį sprendimą, Z. Čepulis atsakė, jog tos priežastys jam nėra iki galo suprantamos: viena vertus, tai gali būti Vakarų Europos šalių noras išstumti iš nacionalinių rinkų „periferijos“ vežėjus; kita vertus, neaišku, kam to reikia, jei vietiniai vežėjai negali jų pakeisti. „Transvelo“ vadovui susidarė įspūdis, jog Briuselio biurokratai ir Vakarų Europos valstybių valdžios institucijos iki galo nesuvokia savo veiksmų pasekmių, nes visiškai nesupranta, kas vyksta Europos transporto rinkoje.
„Saudingos autotransportas“ direktoriaus pavaduotojo Gintaro Matulio atsakymo pradžia skambėjo dar griežčiau – „didžiulė tragedija“. Jo žodžiais tariant, įmonė turi automobilių, kurie trejus metus dirba Europoje negrįždami atgal į Lietuvą (net ir techninę apžiūrą atlieka ten, kur dirba). Privertus vairuotojus važiuoti namo, dėl didelio krovinių trūkumo kas antra mašina, pasak G. Matulio, važiuos tuščiomis arba gabens krovinį už minimalų atlygį, o įmonių filialų steigimas Vakarų Europoje kaip problemos sprendimo būdas yra susijęs su rimtais finansiniais ir teisiniais sunkumais.
„LHM Baltic“ vadovas Gytis Važgys, komentuodamas Austrijos iniciatyvą, pažymėjo, jog tai blogiausia, ką jam teko girdėti pastaruoju metu. Jo manymu, toks siūlymas gali turėti kelias neigiamas pasekmes. Pirmoji – esant krovinių trūkumui, neišvengiamai kris „periferijos“ vežėjų paslaugų kainos, nes jie ims vežti krovinius už bet kokius pinigus, kad tik netektų važinėti ten ir atgal tuščiomis. Antroji – vežėjams teks radikaliai keisti ilgalaikius planus, o tai sukels rinkoje tam tikrą chaosą. Nedidelės ir vidutinės įmonės, G. Važgio nuomone, galės prisitaikyti prie naujos tvarkos per kelis mėnesius, tuo tarpu stambioms įmonėms, ko gero, prireiks daugiau laiko. „Vienaip ar kitaip reikia suprasti, jog po to, kai visi persitvarkys, bus blogiau, nei buvo anksčiau“, – pabrėžė G. Važgys.
Pasak įmonės „Baltic transline“ logistikos vadovo Donato Nickaus: „Vilkikų grąžinimas į jų registracijos šalį kas 4 ar 6 savaites be abejo pakenktų vežėjų verslui. Šimtai vilkikų kas savaitę turėtų grįžti į jų registracijos šalį, nesvarbu su kroviniu ar be jo. Tai darytų įtaką vežėjų pelningumui ir aplinkai – tai yra, sunkvežimių srautai apkrautų tranzitines šalis, ir didėtų CO2 išmetimo kiekiai. Šio sprendimo priėmimas prieštarautų pagrindiniams ES principams: laisvam prekių ir paslaugų judėjimui“.
Nors nei „Linava“, nei Lietuvos susisiekimo ministerija negalėjo tiksliai paaiškinti, iš kur atsirado 3%, kurių galėtų netekti Lietuvos bendrasis vidaus produktas, priėmus Austrijos pasiūlymą, akivaizdu, jog Lietuvos ir kitų „periferinių“ ES šalių vežėjai juo labai nepatenkinti, nes susidurs su dideliais prisitaikymo prie naujos tvarkos sunkumais. T. Garuolio teigimu, Europoje yra jėgos, siekiančios, kad „periferinių“ šalių transporto įmonės registruotųsi ir mokėtų mokesčius ten, kur dirba (Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir pan.), o ne ten, kur įsteigė savo verslą. Tačiau padaryti tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Todėl belieka tikėtis, kad Austrijos iniciatyvos nepalaikys nei Europos Komisija, nei Europos Parlamentas.
Austrijos pasiūlymo perspektyvos
Šiuo metu Austrijos pasiūlymo priešininkų yra nemažai – tai Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija, Airija, Kipras ir Malta. Kartu verta pažymėti, kad, „Linavos“ duomenimis, Vokietijos vežėjai (jau nekalbant apie įvairias tarptautines transporto ir logistikos organizacijas), Vokietijai ir Prancūzijai oficialiai palaikant Vieną, Austrijos idėją vertina atsargiai ir su tam tikru nepasitenkinimu, nes įžvelgia joje grėsmę rinkos stabilumui.
Be to, pasak žiniasklaidos, Europos Komisijos atstovė pažymėjo, kad EK neturi priežasčių atsisakyti pradinio „Mobilumo paketo“ varianto, pasiūlyto 2017 m. gegužės mėnesį, nors yra pasirengusi tęsti diskusiją dėl išmaniųjų tachografų naudojimo ir kabotažinių pervežimų reguliavimo. EK atstovybės Lietuvoje atsakyme mūsų redakcijai nurodyta, kad šiuo metu vyksta Europos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos derybos dėl Austrijos siūlymo, todėl EK nuo komentarų kol kas susilaikys – kažką konkretaus bus galima pasakyti, pasibaigus gruodžio 3-ąją planuojamam Europos ministrų susitikimui.
Tuo pat metu Lietuvos susisiekimo ministerija pabrėžė: „Net jei šiuo klausimu būtų susitarta š. m. gruodžio 3 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje, tam, kad Mobilumo paketo nuostatos įsigaliotų, dar reikės pasiekti susitarimą su Europos Parlamentu. Todėl šiuo metu dar anksti vertinti derybų baigtį“ (ypač turint omenyje tai, kad atitinkamuose Europos Parlamento komitetuose, jau nekalbant apie visą parlamentą, sutarimo šiuo atveju nėra).
Panašu, jog yra pagrindo manyti, kad „austrų buldozeris Briuselio nesutraiškys“, juolab kad neužilgo vadovavimą Europos Sąjungai perims Rumunija, turinti visiškai kitokį požiūrį į transporto problemas. Kita vertus, anot T. Garuolio, Briuselyje gana aiškiai juntamas eurobiurokratų siekis žūtbūt kaip nors užbaigti „Mobilumo paketo“ epopėją iki kitais metais įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų. O kai sprendimai priimami, vadovaujantis principu „ką nors patvirtinkim, o paskui žiūrėsim“, gali nutikti bet kas.
***
Iš to, kas pasakyta, peršasi kelios išvados. Pirma, pritarimas Austrijos siūlymui periodiškai grąžinti krovininius automobilius į jų registracijos šalį „Europos pakraščių“ vežėjams reikštų didelius nuostolius (pirmiausia dėl krovinių trūkumo, vykstant į Vakarų Europą ir grįžtant namo). Todėl jie ir atitinkamų šalių transporto ministerijos aktyviai protestuoja prieš šios nuostatos įtraukimą į „Mobilumo paketą“. Neramina Austrijos iniciatyva ir vairuotojus.
Antra, nėra aišku, kiek apgalvota yra austrų idėja. Visgi, labiau ji panaši į gerai „sustyguotą“ kolektyvinį Vakarų Europos šalių planą, nei į vienos valstybės voliuntarizmą. Spręskite patys: didžiausia Lietuvos transporto įmonė „Girteka“ staiga praneša, kad žengia į Vokietijos rinką. Tuo pat metu Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškia, jog pagrindine Lietuvos transporto sektoriaus rinka tampa ta pati Vokietijos. Savo ruožtu pastaroji, pasak žiniasklaidos pranešimų, artimiausiu metu ketina liberalizuoti darbo imigracijos sąlygas. Pagaliau, mėginimas „prastumti“ esminius sprendimus prieš artėjančius (Europos Parlamento) rinkimus – politinio žanro klasika. Suprantama, trumpojoje perspektyvoje Europos transporto rinka dėl to patirs tam tikrą sukrėtimą, tačiau bendrai paėmus, viskas vykdoma pagal principą „kas mums trukdo – tas mums padės“: jei mes – Vakarų Europa – negalime atsikratyti „periferijos“ vežėjų, o vietiniai vežėjai negali jų pakeisti, tegu mums dirba pirmieji.
Trečia, „Mobilumo paketo“ klausimas tebėra atviras. Austrija ir jos sąjungininkai „spaudžia“, bet pasipriešinimas labai didelis, ir viskas eina link to, kad šio dokumento likimą spręs jau naujos sudėties Europos valdymo organai. Taigi, kova tęsiasi, ir „Europos pakraščių“ šansai laimėti ją gana dideli, nes naujajame Europos Parlamente, tikėtina, bus daugiau euroskeptikų, nenorinčių paklusti „Senosios Europos“ diktatui, o reiškia pastarajai bus dar sunkiau „palaužti periferiją“.
Komentarai
Nelabai suprantu antraste "Austrija, be kita ko, pasiūlė įpareigoti vežėjus kas 4 arba 6 mėnesius sugrąžinti ES" o straipsnyje "Vilkikų grąžinimas į jų registracijos šalį kas 4 ar 6 savaites be abejo pakenktų vežėjų verslui" tai kaip is tikro???
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.