Siūloma panaikinti draudimo pirežiūros komisiją

 

Finansų rinka (kurią sudaro kredito, draudimo įstaigų bei investicinių paslaugų sektoriai) yra specifinis, sudėtingas ir turintis ypatingą reikšmę visai šalies ekonomikai ūkio sektorius, kurio priežiūra atitinkamai turi būti labai kvalifikuota, reikalaujanti specifinių žinių ir specialistų. Tikimasi, kad įgyvendinta finansų rinkos priežiūros sistemos reforma leis optimizuoti priežiūros procesus, sisteminės rizikos valdymą, efektyviau paskirstyti išteklius atskiriems finansų sektoriams prižiūrėti (atsižvelgiant į sektorių išsivystymo lygį, raidos tendencijas ir kitus veiksnius).

 

Projektuose taip pat sprendžiamas vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme klausimas. Šiuo metu tokių ginčų nagrinėjimas yra fragmentuotas – ginčus kredito įstaigų bei investicinių paslaugų sektoriuose nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, draudimo sektoriuje – Draudimo priežiūros komisija. Projektais siūloma šią funkciją perduoti Lietuvos bankui – t.y. numatoma, kad vartotojas galės kreiptis į Lietuvos banką dėl pažeistų teisių, jei prieš tai nepavyko išspręsti problemos su paslaugų teikėju. Tikimasi, kad vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimą sukoncentravus vienoje institucijoje bus užtikrinta didesnė kompetencija – atsižvelgiant į finansų rinkų sudėtingumą ir reglamentavimo specifiką, efektyviausiai ginčą spręs institucija, kuri nuolat praktiškai dalyvauja šios srities reglamentavimo ir priežiūros procese.

 

Projektai taip pat numato, kad po pertvarkos finansų rinkos priežiūros funkcijas Lietuvos bankas finansuos prižiūrimų rinkos dalyvių įmokomis ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. Modelis, kai finansų rinkos priežiūros funkcijos, be kita ko, finansuojamos ir rinkos dalyvių lėšomis, šiuo metu yra įdiegtas ir sėkmingai veikia draudimo sektoriuje, tačiau tiems sektoriams, už kurių priežiūrą anksčiau buvo apmokama viešosiomis lėšomis,  pasikeitusios sąlygos bus naujovė. Toks finansavimo modelis grindžiamas sektoriaus specifiškumu (ir kartu specifinės priežiūros poreikiu), todėl tikslinga, kad šios išlaidos negultų ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Be to, tai leis užtikrinti priežiūros finansinį nepriklausomumą ir lankstumą.