Šiandien (spalio 20 d.) vežėjai Prezidentės patarėjams pateiks ekonominius skaičiavimus dėl TPVCAPD įstatymo netobulumo
Pasinaudodamos TPVCAPD įstatymo spragomis, draudimo kompanijos, palaikomos LR Transporto priemonių draudikų biuro, iš vežėjų (daugiausia iš smulkių ir vidutinių) neteisėtai pasisavina milijonines pinigų sumas.
Taip yra dėl to, kad Lietuvos draudimo kompanijos Rusijoje padarytas žalas tretiesiems asmenims padengia itin maža suma – tik 10 700 Lt. Likusią dalį vežėjas privalo sumokėti pats.
Į Rusijos Federaciją krovinių gabenimus 7120-čia transporto priemonių vykdo 635 vežėjų įmonės (iš viso krovinius tarptautiniais reisais gabena apie 20 tūkst. transporto priemonių).
Smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) dėl apyvartinių lėšų trūkumo krovinius iš Lietuvos daugiausiai gabena Rytų šalių kryptimis, tačiau LR Transporto priemonių draudikų biuro (Direktotius p. A. Križinauskas) dėka privalo transporto priemones drausti beveik tokia pačia pinigų suma kaip ir tos, kurios krovinius veža į Europą, kur išmokos už padarytas žalas yra nepalyginamai didesnės.
SVĮ drausdamosios vieną transporto priemonę už ją sumoka apie 4500 Lt. Pažymėtina, kad Latvijos ir Estijos draudimo kompanijos draudžia vilkiką, vykdantį gabenimus į trečiąsias šalis, už 1 500 Lt sumą.
Taigi už visas į Rusijos Federaciją vykstančias transporto priemones (privalomasis draudimo mokestis) sumokame milijonines pinigų sumas: 7120 vnt. (apdraustų transporto priemonių skaičius) x 4 500 Lt = 32 mln. Lt.
Pagal vežėjų surinktus duomenis, per metus užregistruojama nuo 4 iki 8 % draudiminių įvykių (pastaba – skaičiavimams taikomas didžiausias procentas). Paskaičiavome, kiek maksimaliai draudiminių įvykių gali nutikti per metus:
7120 vnt. x 8 % = 569.6 įvykių.
7120 vnt. x 8 % = 569.6 įvykių.
LR draudimo priežiūros komisijos neoficialiais duomenimis, vidutinė draudiminė išmoka tretiesiems asmenims Rusijos Federacijoje sudaro apie 4000–4900 Lt (pastaba – skaičiavimus atliekame pagal maksimalią vienkartinę išmoką):
570 vnt. x 4 900 Lt. = 2,8 mln. Lt.
Likutis nuo tiesioginių išmokų vežėjams sudaro:
32 mln. Lt (įplaukų) – 2,8 mln. Lt (išlaidų) = 29,2 mln. Lt.
Pastaba. Dėl draudikų vengimo suteikti bet kokią informaciją, suskaičiuota 29.2 mln. Lt suma, kuri lieka nuo tiesioginių išmokų vežėjams. gali kažkiek skirtis.
Dėl šios problemos sprendimo bandėme diskutuoti su Transporto priemonių draudikų biuro darbuotojais, tačiau, kad ir ko bepaklausdavome, iš jų išgirsdavome tik vieną argumentą – jei kažkas nepatinka, turite teisę kreiptis į teismą.
Kiekvienas vežėjas puikiai supranta, ką reiškią bylinėtis su draudimo kompanijomis. Jų interesus gina etatiniai juristai, be to, draudimo kompanijos, valdo didelius finansų srautus prieš kuriuos dažniausiai eilinis vežėjas yra bejėgis.
Tai suprasdami, pirmosios instancijos teismų teisėjai dažnai priima vežėjų atžvilgiu nepalankius sprendimus. Tik labai atkakliems ir didelius finansų srautus valdantiems vežėjams savo tiesą pavyksta įrodyti Apeliaciniame Teisme.
„Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacija“ mano, kad į draudikų savivalę privalėtų atkreipti dėmesį aukščiausios LR instancijos.
Komentarai
Tai, kad TPVCAPD įstatymas švelniai tariant netobulas – niekam ne paslaptis. Šio įstatymo prasmė buvo palengvinti gyvenimą transporto priemonių savininkams, įvykus nelaimei. Anot klasiko, norejome kaip geriau, išėjo kaip visada. Įstatymą ruošė draudikai, valstybė šio proceso nekontroliavo arba nenorėjo kontroliuoti. Tai būtų tas pats, kaip atiduoti ruošti baudžiamąjį kodeksą į kalinčių Lukiškėse kalinių rankas. Pagrindinė šios draudimo rūšies nuostata yra ta, kad jis yra PRIVALOMAS, todėl taip ir vadinasi. Skirtingai nuo savanoriško draudimo rūšių mes jo atsisakyti negalime. Todėl, valstybė įpareigojusi transporto priemonių savininkus juo naudotis, neįpareigojo draudikų laikytis bent minimalių padorumo normų. Mano manymu, įvedant privalomą draudimą, valstybė privalėjo apriboti draudikų pelną, pvz. ne daugiau 10-20%, nes pati valstybė suteikė draudikams ne vieną šimtą milijonų papildomų pajamų ir privalėjo jiems pateikti žaidimo taisykles. Šiandien draudikai aiškina, kad ši draudimo rūšis jiems nuostolinga. O kaip ji gali būti nenuostolinga, jeigu į administravimo kaštus įskaičiuojami didžiuliai atlyginimai, brangios transporto priemonės, naujai pastatyti dangoraižiai. Tuo pačiu įstatymu turėjo būti apribota ir draudikų viršutinė šio mokesčio administravimo riba, tarkime 10-15%. Mes visi puikiai prisimename, kai prieš kelis metus krovininiam transportui vieno sąstato draudimas su žalia korta kainavo apie 1500 Lt. Tada draudikai mums aiškino, kad ši draudimo rūšis jiems nuostolinga ir jie turi apie 100% nuostolių, todėl žada kelti kainas. Nereikia gerai išmanyti matematiką ar ekonomiką, kainos pakilo ne 100 %, bet vidutiniškai iki 5000 Lt. Eilinį kartą buvome apgauti. Tai, kad draudikai - tai valstybė valstybėje, rodo ir dabartiniai įvykiai po „Glorija Lisco“ nelaimės. Kai reikėjo rinkti draudimo įmokas draudikams klausimų nekilo. Bet įvykus nelaimei pradedama ieškoti kabliukų, kad tik nemokėti draudiminių išmokų.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.