Seime kalbėta apie vežėjų problemas pasienyje ir jų sprendimo būdus
Liepos 11 d. Seimo narys Jurgis Razma susitiko su Muitinės departamento direktoriumi Antanu Šipavičiumi. Rengti tokį susitikimą pirmiausia paskatino vežėjų nusiskundimai dėl eilių Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.
Parlamentaras kėlė klausimą, kad susidarančios nors ir 5 valandų transporto spūstys – didelis nepatogumas vežėjams, ypač, kai situaciją būtų galima pakeisti. Turint omenyje, kad apie 50 proc. iš viso krovininių transporto priemonių srauto iš Baltarusijos pusės vyksta be krovinių, vežėjai siūlo, kad jas būtų galima nukreipti per kitus – Tverečiaus ir Adutiškio pasienio kontrolės punktus (PKP), ten įrengus minimalią infrastruktūrą.
Srautai auga
Reikia pažymėti, kad 2010, 2011 m. transporto priemonių, kertančių Lietuvos–Baltarusijos sieną srautai išaugo kelis kartus. Muitinės departamento duomenimis, jei 2008 m. sieną kirto 1,6 mln. transporto priemonių, tai 2010 m. jų jau buvo 2,6, o 2011 m. – 2,8 mln. Šiemet per I metų ketvirtį sieną pervažiavo jau 1,3 mln. automobilių, todėl metų pabaigoje laukiama rekordinio skaičiaus. Statistika rodo, kad transporto srautai ypač padidėja kovą–birželį. Tuomet daugėja ir padidintos rizikos krovinių.
Susisiekimo ministerijos atliktos apklausos duomenimis, 2012–2014 m. laikotarpiu kasmet tikimasi 5–7 proc. sunkiasvorių transporto priemonių srauto augimo.
Kas keisis?
Natūralu, kad dabartinius pasienio kontrolės punktus reikia nuolat modernizuoti, plėsti, aprūpinti juos reikiama technine įranga ir žmogiškaisiais ištekliais. Pažymėta, kad Medininkų pasienio kontrolės punkte reikėtų įrengti daugiau eismo juostų. Be to, atkreiptas dėmesys, kad rekonstruojant šį punktą gali padidėti transporto spūstys, todėl būtina tam ruoštis ir numatyti jų sumažinimo mechanizmus.
A. Šipavičus pažymėjo, kad vasarą bus sustiprintas pasienio kontrolės punktų darbuotojų korpusas. Taip pat dirba ir muitinės pareigūnų mobiliosios grupės, kurios pagal poreikį reaguoja į susidariusias transporto spūstis.
Vairuotojų problemos
J. Razmai iškėlus klausimą apie sąlygas prie sienos laukiantiems vairuotojams, pažymėta, kad muitinės terminalų ir pakelės infrastruktūra nėra sutvarkyta, trūksta tualetų, vairuotojų gyvenimas vyksta „pakelėje“, negalima nusiprausti, pavalgyti ir pan. Šį klausimą sprendžia Susisiekimo ministerija, bet ir muitinės vadovas pateikė savo pasiūlymus, kaip geriau sutvarkyti muitinės punktų prieigas.
J. Razma pasiūlė praktikuoti viešosios-privačios partnerystės būdą tai infrastruktūrai pagerinti ir pažadėjo šiuo klausimu dar kreiptis į Susisiekimo ministeriją.
J. Razma taip pat teiravosi, ar eilės prie sienos negalėtų būti sumažintos įdiegus elektroninę išankstinio eilės registravimo ir rezervavimo sistemą. Naudojantis šia sistema, sunkvežimių vairuotojams nereikėtų laukti, jie žinotų savo atvykimo į muitinę laiką pagal iš anksto sudarytą grafiką. A. Šipavičius patikino, kad Medininkų pasienio kontrolės punkte jau testuojama elektroninė eismo valdymo sistema. Be to, Susisiekimo ministerija pradėjo vystyti projektus dėl elektroninės eilės įdiegimo Lietuvos muitinėje.
J. Razma priminė anksčiau konstatuotus elektroninės automobilio numerio atpažinimo sistemos strigimus. V. Šipavičius informavo, kad pasirašyta sutartis dėl šios sistemos aptarnavimo, ji plečiama kartu su Latvija ir Estija. „Tai pasiteisinęs technologinis sprendimas. Dėl bendradarbiavimo susitarimą pasirašė visos trys Baltijos valstybės ir kuriama vieninga informacinė sistema, leisianti vystyti vieningą transporto priemonių priežiūrą“, – sakė Muitinės departamento vadovas.
Muitinė modernėja
Gerų poslinkių yra ir dėl rentgeno sistemų muitinėje įrengimo. Mobilioji rentgeno sistema jau veikia, dar viena, pusiau mobilioji, šiemet bus sumontuota Medininkų pasienio kontrolės punkte. Tikimasi, kad kitąmet tokios bus įrengtos Kybartų ir Panemunės PKP.
Parlamentaras reziumavo, jog pastaraisiais metais muitinės sistemos darbas nuteikia pozityviai tiek dėl gerėjančios darbo kokybės, tiek dėl pasiektų rezultatų. Per 2–3 metus Lietuvos muitinė, ypač kovojant su kontrabanda, padarė pastebimą šuolį Europoje. 13 proc. sumažėjo nelegaliai įvežamų krovinių. J. Razma akcentavo, kad Muitinės departamentas turėtų dar labiau pasistengti, kad būtų išspręstos vežėjų keliamos eilių, aptarnavimo vilkinimo ir reikiamos infrastruktūros nebuvimo problemos.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.