Sąmyšis Europos Sąjungoje: Rytų Europos vežėjai perveža daugiau nei 40 proc. tarptautinių krovinių
Neseniai Ispanijos transporto ministerija pristatė ataskaitą apie Europoje vykdomus krovinių gabenimus. Ataskaitos turinys privertė ispanus sunerimti, nes paaiškėjo, jog Rytų Europos vežėjai perveža daugiau nei 40 proc. visų tarptautinių krovinių.
Ataskaitos turinys nepaliko jokių iliuzijų. Dokumentas, pavadintas „Tarptautiniai krovinių gabenimai, atliekami Ispanijos vežėjų“, parengtas remiantis 2016 m. Eurostato duomenimis. Be kita ko, atskaitoje pateikti duomenys apie atskirų Europos Sąjungos šalių vežėjų pervežtų krovinių apimtis.
Kai kurių Ispanijos profsąjungų manymu, ataskaitoje esanti informacija kelia didelį nerimą, nes iš ataskaitos aišku, kad Rytų Europos vežėjai įveža į Ispaniją apie 30 proc. tarptautinių krovinių, o išveža apie 27 proc.
Dėl šios priežasties visai neseniai Ispanijos transporto profsąjungų federacija „Fenadismer“ kreipėsi į vyriausybę reikalaudama, kad į „Nacionalinį 2018 m. patikrinimų transporto sektoriuje planą“ prioriteto tvarka būtų įtrauktas punktas dėl vežėjų iš Rytų Europos patikrinimų sugriežtinimo.
Vakarai „užleidžia pozicijas“?..
Iš Ispanijos Transporto ministerijos pateiktos ataskaitos aišku, kad per pastaruosius 12 metų Rytų Europos vežėjai sugebėjo atsiriekti ženklią Europos transporto rinkos dalį.
Jei 2005 m. tarptautinių krovinių gabenime lyderės pozicijas turėjo Vokietija ( 152,359 mln. tonų), tai pastaruoju metu šias pozicijas užėmė Lenkijos vežėjai (242,858 mln. tonų 2016 m.)
Ne mažiau skausmingai Rytų Europos vežėjų „invaziją“ pajuto ir Prancūzija. 2000 m. vietiniai verslininkai išgabeno į užsienį 80,841 mln. tonų krovinių, 2005 m. – 62,475 mln. tonų, o 2016 m. – tik 41,582 mln.tonų, t.y. beveik du kartus mažiau, nei prieš 16 metų.
Italijos transporto sektoriuje reikalai nė kiek ne geresni. Nuo 48,662 mln. tonų krovinių, pervežtų 2005 m., Italija „nusileido“ iki 20 171 mln. tonų 2016 m.
Tuo, kad Vakarų Europos transporto rinka atsivėrė vežėjams iš Rytų Europos šalių, neapsidžiaugė ir belgai. Palyginus su 2005 m., kuomet Belgijos vežėjai pervežė 72,826 mln. tonų krovinių, 2016 m. pervežtų krovinių apimtis krito kone trečdaliu – iki 49,619 mln. tonų.
Ko gero, šiuo požiūriu olandams pasisekė labiausiai – Olandijoje užfiksuotas nežymus nuosmukis (nuo 141,508 mln. tonų 2005 metais iki 129,194 mln. tonų 2016 m.).
Ispanijoje ir Liuksemburge stebimas gabenamų krovinių apimčių augimas, tačiau jis negali lygintis su rezultatais, kuriuos demonstruoja Rytų Europos šalys.
Rytai veržiasi lyg uraganas
Ispanijos Transporto ministerijos ataskaitoje nurodoma, kad pernai tarptautiniais maršrutais Europos vežėjai pervežė apie 1,16 mlrd. tonų krovinių (jei tiksliau, tai 1 158 097 000 tonų). 42 proc. šios apimties (apie 492 mln. tonų) pervežė Rytų Europos (Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Rumunijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Lietuvos) vežėjai.
Iš šių 42 proc. 22 proc. teko Lenkijos vežėjams. Nepaisant visų sunkumų ir Vakarų Europos valstybių kuriamų barjerų, Lenkijos vežėjams tenkanti rinkos dalis nuolat auga. Pradedant 2005 m., Lenkijos vežėjai padidino tarptautinių krovinių gabenimo apimtis kone penkis kartus (nuo 52,551 mln. tonų 2005 m. iki 242,858 mln. tonų 2016 m.).
Ypatingą dėmesį vertėtų skirti ir rumunų (10,087 mln. tonų 2009 m. ir 43,131 mln. tonų 2016 m.), bulgarų (10,606 mln. tonų 2009 m. ir 34,867 mln. tonų 2016 m.) bei lietuvių (9,498 mln. tonų 2005 m. ir 29,098 mln. tonų 2016 m.) vežėjams. Šių šalių vežėjai darbo rezultatus pagerino šimtais procentų.
Informacija apmąstymui
Viena vertus, Vakarų Europos įmonės ieško taupymo būdų, todėl krovinių gabenimą patiki Rytų Europos vežėjams, kita vertus – stengiasi išstumti Rytų Europos vežėjus iš rinkos.
Tačiau nepaisant aktyvių Vakarų Europos verslininkų ir politikų veiksmų, Rytų Europos vežėjams tenkanti bendros Europos transporto rinkos dalis nuolat auga, be kita ko, labai greitais tempais.
Žinoma, nenuostabu, jog tos šalys, kurios pajuto šį augimą labai skausmingai, sveikina tokias iniciatyvas, kad Kelių aljanso ar taisyklių, draudžiančių vairuotojams ilsėtis transporto priemonių kabinose arba nustatančių vairuotojų minimalų atlyginimą, kūrimą. Prisidengdamos kovos su socialiniu dempingu iniciatyva, jos iš tiesų stengiasi išstumti konkurentus iš savo rinkų.
Žinoma, tai nėra racionalūs veiksmai. Vakarų įmonės jau daugelį metų naudojasi Rytų Europos vežėjų paslaugomis, ir šių paslaugų poreikis nuolat auga. Daugelis Vakarų Europos transporto įmonių nebegali patenkinti išaugusių rinkos poreikių, nes jos jau kurį laiką nebeinvestuoja į transporto parko plėtrą. Austrijos transporto rinka gali tapti ilgą laiką veikusio modelio, kuomet nebuvo investuoja į nuosavo parko plėtrą, bet buvo naudojamasi subrangovų paslaugomis, auka. Vokietijoje taip pat jaučiamas nerimas, ypač greito vartojimo prekių (FMCG) sektoriuje, kur prekybos tinklai jau dabar turi problemų su transportu. Negana to, kai kurie ekspertai mano, kad be Rytų Europos vežėjų dalyvavimo Vokietijos ekonomika gali žlugti.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.