Šalies keliuose – inovatyvių sistemų proveržis: naujoves pajaus ne tik tvarkingi vairuotojai, bet ir sunkiai tramdomi “kelių ereliai”
Keliai Lietuvoje pastaraisiais metais ne tik karštligiškai lopomi ir asfaltuojami. Pagrindiniai jų tampa intelektinių transporto sistemų naudojimo poligonu. Kai kurie šiuo metu šalyje bandomi projektai naujovėmis dar laikomi ir užsienyje.
Kelių infrastruktūros inovacijas drauge su partneriais diegianti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) siekia sutvarkyti kelius taip, kad vairuotojai nesiskųstų, jog kelininkai remontuoja vis tą patį ruožą, ir užkardyti neatsakingą, papildomas išlaidas remontui reiškiantį kelių naudojimą. Pirmiausia – pasirūpinti, kad logistikos verslui nebekiltų pagunda viršyti leistinas apkrovas, nes tai ypač gadina kelius. Kita vertus, užtikrinti, kad keliai, kuriais pervežama daugiau nei pusė visų krovinių, būtų tvarkingi, tai yra saugūs.
LAKD patikėjimo teise valdo ir prižiūri daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų kelių. Didžiausia inovatyvių sprendimų koncentracija yra intensyviai eksploatuojamuose magistraliniuose keliuose (tai sudaro apie 1700 km) ir krašto keliuose (apie 5000 km).
Lietuvos automobilių kelių direkcija pristato ir akivaizdžias, ir vairuotojų nepastebimas pastarųjų metų ir artimiausių kelerių metų naujoves keliuose.
Išankstinė svėrimo kontrolė
Sprendimas, kuris turėtų užtikrinti lygias teises eismo dalyviams: kad keliais važiuotų neperkrautos, techniškai tvarkingos transporto priemonės, o visiems kelių naudotojams nereikėtų mokėti už kelius gadinančius pažeidėjus. Sistema pasveria sunkiasvorę transporto priemonę, apskaičiuoja ašines apkrovas ir informaciją perduoda Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) pareigūnui, kuris, pamatęs, kad būta pažeidimo, gali sustabdyti atvykstančią transporto priemonę ir ją papildomai pasvėrus nubausti.
Sistema pasveria daugiau kaip 3,5 tonos sveriančią transporto priemonę, pagal automobilio registracijos numerius patikrina, ar ji apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ar yra galiojanti techninė apžiūra, sumokėtas kelių naudotojo mokestis. Šį rudenį baigti įrengti trys išankstinės svėrimo kontrolės postai. Iki 2018 vasario mėn. numatoma oficiali sistemos veikimo pradžia. O iki 2020 m. bendradarbiaujant su VKTI atrinktuose kelių ruožuose galėtų būti įrengta apie 30 tokių sistemų.
Daugiafunkcė pažeidimų kontrolė
Iki dešimties kartų brangesnė nei paprasta išankstinio svėrimo sistema, tačiau itin tiksli ir visiškai automatizuota yra daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema. Įvertinusi sunkvežimio ašines apkrovas, bendrąją masę, gabaritus ir nustačiusi automobilio registracijos numerį, sistema ieško kitų galimų pažeidimų: ar automobilis apdraustas, ar techniškai tvarkingas, ar sumokėtas kelių naudotojo mokestis.
Kartu renkama statistinė informacija apie automobilių srautus bei judėjimo maršrutus – šie duomenys svarbūs planuojant kelių infrastruktūros plėtrą. LAKD pabrėžia, kad sistema skirta ne tik keliams apsaugoti, pagrindinis jos tikslas – užtikrinti saugias eismo sąlygas keliuose. Šiuo metu rengiama transporto priemonių svėrimo nestabdant eismo sistemos metrologinės patikros metodika, nes Lietuvoje iki šiol tokių sistemų nebuvo. Po metrologinio įteisinimo, iki 2018 m. sausio pabaigos, numatoma ir sistemos veikimo pradžia. Projektą įgyvendinantis rangovas įsipareigojo iki 2020 m. atlikti periodinę metrologinę patikrą, įrangą prižiūrėti, atnaujinti ir remontuoti. Bendra viso projekto vertė – 3,3 mln. eurų. Iki 2020 m. planuojama įrengti iki 37 daugiafunkcių pažeidimų kontrolės sistemų.
Vidutinio greičio kontrolė
Lietuvos keliuose yra daugiau nei 100 stacionarių greičio matuoklių. Tai labai efektyvi kovos su greičio mėgėjais, tačiau ganėtinai trumpame (iki kelių šimtų metrų) ruože veikianti priemonė. 2018 m. planuojama įteisinti sistemą, kuri greičio mėgėjams neleis išsisukti pristabdymu ties greičio matavimo įrenginiu – valstybinės reikšmės keliuose jau baigiami įrengti 25 sektorinio greičio kontrolės ruožai.
Tai – sistema su filmavimo kameromis ruožo pradžioje ir pabaigoje, kuriomis užfiksuojamas transporto priemonės numeris, pravažiavimo laikas ir suskaičiuojamas vidutinis greitis. Sumontuota įranga šiuo metu derinama ir testuojama. Ši sistema diegiama dėl itin aukšto jos efektyvumo saugaus eismo požiūriu. Tyrimais nustatyta, kad įdiegus šią priemonę kelio ruože eismo įvykių ir žūčių galima sumažinti net iki 85 proc. Oficiali sistemos veikimo pradžia numatoma 2018 m. pirmąjį ketvirtį.
Eismo stebėjimo įranga
Intelektinių transporto sistemų plėtra Lietuvos keliuose prasidėjo nuo meteorologinių stotelių, leidusių kelių priežiūrą padaryti efektyvesnę, diegimo. Šiuolaikiniai jutikliai leidžia tiksliai užfiksuoti kritulius, pamatuoti jų intensyvumą, matomumą, kitus svarbius parametrus, nuotoliniu būdu nustatyti, ar danga padengta krituliais, apskaičiuoti sukibimo koeficientą. Dažnu atveju toje pačioje vietoje montuojama ir transporto priemones klasifikuojanti bei transporto srautus skaičiuojanti įranga. Duomenys kaupiami tam pačiam tikslui – saugiam eismui užtikrinti, efektyviau keliams prižiūrėti ir kelių infrastruktūrai planuoti. Visa informacija keliauja į Eismo informacinę sistemą, kur Eismo informacijos centro darbuotojai ją apdoroja ir aktualius duomenis pateikia visuomenei svetainėje www.eismoinfo.lt, mobiliojoje programėlėje eismoinfo, žiniasklaidos priemonėse ar keliuose įrengtuose kintamosios informacijos ženkluose.
Kintamosios informacijos ženklai
Planuojama, kad keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir didžiausio intensyvumo „Via Balticos“ ruožuose jau artimoje ateityje eismas bus valdomas kintamosios informacijos ženklais, kurie leistų greitį reguliuoti priklausomai nuo eismo ir oro sąlygų, o ne tiesiog nuo metų laiko. Tai pajus vairuotojai, išvažiuojantys iš šalutinio kelio į pagrindinį. Kintamieji informacijos ženklai, nustatę atvažiuojančią transporto priemonę iš šalutinio kelio, pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nurodys mažesnį, nei tuo metu įprasta, greitį.
Taip pat tai galimybė, atsižvelgiant į kelyje esančius pavojus ar eismo srautus, sumažinti eismo greitį, kad nesusidarytų spūstys, – taigi problemas spręsti ne infrastruktūros plėtra, o efektyvesniu, prie situacijos prisitaikančiu eismo valdymu. Jau 2015 m. buvo įdiegtos dvi tokios sistemos. Iki 2017 m. pabaigos bus įdiegtos dar 6 sistemos.
Informacijos sklaida
Norintys išvengti kelyje staigmenų dėl eismo trikdžių ar oro sąlygų turėtų naudotis mobiliąja programėle. Informacija apie kelio darbus su Lietuva dalijasi ir latviai bei estai. Aktualią informaciją apie avarijas, chuliganišką vairavimą ar kelio duobes Eismo informacijos centrui (kuris ją pateikia eismoinfo.lt), o jei reikia – ir policijai, gali perduoti kiekvienas vairuotojas. Programėlėje įdiegtas ir vaizdo registratorius.
Eismoinfo.lt vairuotojai gali rasti ir informacijos apie kelių priežiūrą – žiemą čia, dar prieš pajudant iš namų, bus galima išsiaiškinti, ar kelių priežiūros technika jau nuvalė sniegą konkrečiame ruože.
Turto valdymo sistemos diegimas
2019 m. IV ketvirtį ketinama baigti kurti turto valdymo sistemą, leisiančią efektyviau planuoti investicijas, paskirstyti turimą biudžetą, aiškiai nustatyti, kada ir kurie kelių ruožai turėtų būti tvarkomi, siekiant užtikrinti kaip įmanoma geresnę kelių tinklo būklę. Ši sistema pagelbės tinkamai ir laiku reaguoti į prastėjančią kelio būklę, pateiks priemones, kaip užtikrinti geriausią įmanomą sprendimą keliui išsaugoti.
Elektromobilių infrastruktūros plėtra
Pastaruoju metu sparti elektrinių automobilių ir infrastruktūros plėtra neaplenkia ir Lietuvos. Jau šiais metais bus įrengta 10 greitojo įkrovimo stotelių keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys. 2018 m. elektromobilių naudotojai galės savo automobilių baterijas papildyti 26-iose greitojo įkrovimo stotelėse magistraliniuose keliuose. LAKD tikslas – įrengti įkrovimo stoteles magistraliniuose keliuose kas 50 km. Čia intensyviai dirba ir savivaldybės, naudodamos ES pinigus, kad būtų sukurta tinkama elektromobiliais naudotis sistema.
Kelių mokesčių sistema
Sunkiasvorio komercinio transporto valdytojai dar šiemet mokėdami už kelius galės naudotis ne popierinėmis, o elektroninėmis vinjetėmis, kurias bus galima nusipirkti telefonu, kompiuteriu ar tose pačiose degalinėse. 2020 m. tikimasi įvesti sistemą, užtikrinančią teisingumo kriterijų – kad būtų mokama pagal principą „teršėjas moka“; ne už laiką (dabar galima sumokėti nuo dienos iki metų), o už nuvažiuotą atstumą.
Savavaldžių automobilių testavimai
Jei Seimas pritars ir įsigalios teisinės bazės pakeitimai, nuo kitų metų pradžios Lietuvos eisme galės dalyvauti savavaldžiai automobiliai. LAKD tuo metu ruošiasi tarp Vilniaus ir Kauno įdiegti įrangą, kuri padės išmaniesiems automobiliams ir infrastruktūrai apsikeisti duomenimis. Automobiliai galės perduoti informaciją Eismo informacijos centrui apie slidžią kelio dangą, avarinį stabdymą, kitą aktualią informaciją ir operatyviai gauti perspėjimus iš centro apie kelyje esančius sutrikimus ar pavojus.
Atstumo kontrolės sistemos
Didelio intensyvumo „Via Balticos“ kelio ruožuose planuojama diegti bandomąsias atstumo tarp automobilių fiksavimo ir vairuotojų informavimo sistemas – metalinius įspėjamuosius ženklus pakeisti atstumą tarp eismo dalyvių nurodančiais kintamaisiais ženklais. Taip tikimasi sumažinti didelę šios magistralės problemą – priešpriešinio susidūrimo atvejų skaičių, kuris siejamas su kolonomis važiuojančiais sunkvežimiais, kuriuos aplenkti labai sudėtinga.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.