S. Brundza siūlo imtis degalų kainų reguliavimo
Į politiką pasukęs buvęs tituluočiausias Lietuvos ralio meistras Stasys Brundza, kibo į problemą, kuri erzina absoliučią daugumą automobilininkų – degalų kainas. Seimo nariu tapęs verslininkas siūlo įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą ir kontrolę, įpareigojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją parengti ir pateikti Vyriausybei valstybės reguliuojamų degalų kainų nustatymo principus.
Išnagrinėjęs susidariusią situaciją šalies naftos produktų didmeninėje bei mažmeninėje rinkoje, S. Brundza pareiškė, kad tik užtikrinus konkurencingas ir palankias vartotojui degalų kainas, didėjant degalų realizacijai, šalyje galėtume surinkti daugiau akcizo bei PVM mokesčių ir taip papildyti šalies biudžetą.
„Neadekvačiai aukštos benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje pasaulyje vos ne kasdien pingant naftai – tema, kuria kalbama jau daugelį metų, tačiau jokių realių sprendimų nėra priimama. Suprantu, kad siūlymas kažką riboti bei kontroliuoti laisvos rinkos sąlygomis galbūt ir nepatrauklus, tačiau esu įsitikinęs, kad reikalų turim su monopolininku, o tai verčia griebtis tegu ir nepopuliarių, bet veiksmingų sprendimo būdų“, – savo iniciatyvą komentavo S. Brundza.
Seimo narys pastebėjo, kad pastaruoju metu ir Lietuvoje šiek tiek sumažėjo dyzelino bei benzino kainos, tačiau šio sumažėjimo procentinė išraiška, niekaip neatitinka naftos kainų mažėjimo pasaulinėse rinkose: čia naftos kainai smuktelėjus daugiau kaip 20 proc. mažmeninė degalų kaina Lietuvoje krito tik nepilnais 4 proc.
S. Brundzos manymu tokią padėtį Lietuvoje lemia monopolinė didmeninė naftos produktų rinka bei realios konkurencijos nebuvimas. „Orlen Lietuva“ į mūsų šalies mažmeninę rinką tiekia per 90 proc. degalų. Padėtį čia stebi Konkurencijos taryba, tačiau akivaizdu, kad realios įtakos kainodarai ši institucija neturi. Beje, „Orlen Lietuva“ valdyba yra priėmusi sprendimą viešai nebeskelbti didmeninių naftos produktų kainų, todėl kas turi įtakos jos produktų kainodarai ir taikomam antkainiui, galima tik spėlioti.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į nuostabą keliančius benzino ir dyzelino kainų skirtumus atskirų Lietuvos miestų degalinėse. Antai Panevėžyje ilgą laiką kainos už litrą buvo net 30-50 centų mažesnės, nei daugelyje kitų miestų. Degalai gerokai pigesni Utenoje, Marijampolėje, tačiau ten naftos produktais prekiaujančios įmonės kažkaip sugeba išgyventi.
S. Brundzos nuomone, ši sfera reikalauja itin skubių pataisų, nes degalų kainos bei jų reguliavimas ir kontrolė aktualūs ne tik mūsų šalies gyventojams, bet ir pačiai valstybei, juk didžiąją degalų kainos dalį sudaro būtent mokesčiai valstybei. Atsižvelgdamas į šiuos dalykus, Seimo narys parengė pasiūlymą įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą ir kontrolę, įpareigojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) parengti ir pateikti Vyriausybei valstybės reguliuojamų degalų kainų nustatymo principus. Jo teigimu, prieš kurį laiką „Verslo žinių“ atlikta apklausa liudija, kad tam pritartų net 75 proc. šalies gyventojų.
Tuo tarpu VKEKK specialistai teigia, kad bandymas jų institucijai priskirti naujas funkcijas nėra naujas. Pastaraisiais metais panašios iniciatyvos buvo keliamos mažiausiai tris kartus, tačiau toliau viešų svarstymų nepasistūmėjo.
„Orlen Lietuva“ atstovai taip pat tikina, kad degalų kainų tema spekuliuojama nepagrįstai ir kratosi „monopolininko“ etiketės. Jų teigimu, Lietuvoje nėra jokių esminių benzino ar dyzelino importo apribojimų, todėl žinantys, kaip atsivežti pigesnių degalų gali netrukdomi tai daryti.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.