Ryškėja, kokios žalos mums pridarė Rusija

grafikas_fin

Praėjus mėnesiui nuo Rusijos draudimo įvežti vakarietiškus žemės ūkio ir maisto produktus galima ne tik prognozuoti pasekmės, bet ir įvertinti realų poveikį.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga pripažįsta turinti informacijos apie atleidžiamus pieno sektoriaus darbuotojus, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad per šį mėnesį transporto sektorius neteko 40-50 mln. Lt pajamų.

Vėl tas pats kaip per krizę

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė tvirtino turinti informacijos, kad visose įmonėse šiek tiek mažėja darbuotojų, o labiausiai tai jaučiama bendrovės „Pieno žvaigždės“ filiale „Pasvalio sūrinė“.

„Po truputį vyksta mažėjimas, tačiau mes nesame patenkinti, nes žmonės atleidžiami šalių susitarimu išmokant kompensaciją pagal stažą ir netaikomas tas Darbo kodekso straipsnis, kuris galėtų suteikti galimybę gauti išmokas iš Globalizacijos fondo“, – DELFI sakė ji.

Pašnekovės duomenimis, pirmiausiai darbo neteko terminuotas darbo sutartis turėję žmonės.

„Tai yra didelis praradimas (atleidimas iš darbo šalių susitarimu – DELFI), nes žmonės praranda įspėjimo terminą, be to negalime pretenduoti į Globalizacijos fondo išmokas, taigi bedarbiai vėl užkraunami valstybei. Ir praėjusį sykį taip buvo (per krizę – DELFI), lipame ant to paties grėblio. Žmonių baimė vėl yra didelė, nes rajonuose rasti darbą nėra lengva. Be to, jie gauna pažadą, kad jeigu situacija pagerės, bus priimti atgal“, – kalbėjo G. Gruzdienė.

Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, „Panevėžio sūrinėje“ nuo rugpjūčio 9 d. darbuotojų sumažėjo 45 – nuo 474 iki 429.

Tuo metu bendrovėje „Rokiškio sūris“ per maždaug mėnesį darbuotojų skaičius sumažėjo 31 iki 1075, „Vilkyškių pieninėje“ – 17 iki 554 darbuotojų, „Žemaitijos piene“ – apie 50 iki 1174.

Pieno perdirbėjai nekomentuoja Rusijos embargo poveikio ir to, kas lėmė mažėjusį darbuotojų skaičių.

Pasvalio darbo biržos vedėjas Marijonas Žagunis DELFI tvirtino nieko nežinantis apie atleidimus „Pasvalio sūrinėje“.

„Darbo biržoje nesiregistruoja. Vienas vaikinukas prieš porą savaičių buvo užsiregistravęs, bet jau įsidarbino, o šiaip atleidimų nėra“, – sakė jis.

Negavo 40-50 mln. Lt

„Linavos“ duomenimis, šį birželį Lietuvos vežėjai į Rusiją vyko 11,2 tūkst., liepą – 11,4 tūkst. kartų, o šį rugpjūtį – jau tik 9 tūkst.

Lyginant su praėjusių metų skaičiais, šio rugpjūčio praradimai atrodo dar didesni, nes praėjusiais metais per mėnesį į Rusiją vežėjai vykdavo 12,5-13 tūkst. kartų.

„Taigi kritimas yra gana nemažas. Žinoma, viena jo priežasčių yra bendros tendencijos, nes jau ne kartą kalbėta, kad nuo praėjusių metų vidurio Rusijos ekonomika pradėjo stagnuoti, todėl pirko mažiau prekių Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje“, – „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, pridūręs, kad sankcijų poveikį galima įvertinti lyginant šios vasaros mėnesius.

Per metus dirbdami Rusijos rinkoje Lietuvos vežėjai gaudavo apie 2 mlrd. Lt pajamų.

Taigi jis skaičiuoja, kad dėl Rusijos embargo sektorius per mėnesį neteks maždaug 40-50 mln. Lt.

„Lietuvoje yra įmonių, kurios ne vienerius metus specializavosi lietuviškų pieno produktų gabenimu iš Lietuvos į Rusiją. Tokių bendrovių negautos pajamos sudaro 80-90 proc. visų buvusių“, – kalbėjo pašnekovas. Jis tvirtino negalįs pasakyti, kiek sektoriaus darbuotojų jau yra arba planuojama atleisti.

„Vežėjai nelabai noriai teikia tokią informaciją. Jie pirmiausiai ieško išeičių ir naujų rinkų. Žinote, atleistus žmones prisikviesti atgal yra labai sudėtinga, nes vairuotojai suranda darbą. Taigi įmonės pačiu kraštutiniu atveju atleidinės žmones“, – sakė A. Kondrusevičius.

Apie grupinį maždaug 200 darbuotojų atleidimą Lietuvos darbo biržai buvo pranešusi įmonė „Hofa“. Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, per mėnesį šioje įmonėje darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 100 nuo daugiau nei 340 iki 247 .

Lietuvos darbo birža DELFI informavo, kad daugiau pranešimų apie planuojamus grupinius atleidimus maisto pramonės ar transporto įmonių nėra gavusi.

DELFI primena, kad ekonomistai prognozuoja, jog dėl Rusijos embargo Lietuvos ekonomikos augimas bus 0,4 proc. Lietuvos bankas naujausiose prognozėse skaičiuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

dyzel

Finansų ministerija nepritaria daliniam kuro akcizų grąžinimui

Finansų ministerija nepritaria siūlymui sukurti ir įgyvendinti dalinio gazolių akcizų grąžinimo sistemą Lietuvoje, nes tai neatitiktų aplinkosauginių tikslų, o kartu sumažintų ir valstybės finansinius išteklius, būtinus šalies saugumui užtikrinti. 

2025-04-04 2
0
kiaule

Centrinėje Europoje gyvulių ligos protrūkis – ribojimai vežėjams

Norime perspėti vežėjus, kad Centrinėje Europoje – gyvulių ligos protrūkis. Dėl to gali būti ribojamas sunkvežimų važiavimas per sieną, taikomos dezinfekcinės priemonės. Problema liečia tokias šalis, kaip Vengrija, Slovakija, Čekija, Austrija. Patariame įvertinti situaciją, vykstant į šias šalis.

2025-04-04 10
0
scania_girteka

Tvaresnė ateitis jau čia: įsigijo pirmąjį Lietuvoje elektrinį sunkvežimį „Scania“

Lietuviai jau pripranta prie asmeninių elektromobilių, tačiau mūsų šalies gatvėse išvysti elektrinį sunkvežimį – vis dar retenybė. Vis dėlto tokia padėtis greitai keisis – savo akis ir ausis prie itin tylaus ir visiškai netaršaus sunkvežimio pratins kauniečiai ir miesto svečiai. Čia veikianti logistikos bendrovė pirmoji Lietuvoje nusipirko elektrinį sunkvežimį „Scania“.

2025-04-04 5
0
pesciuju-pereja-panevezyje

Sukurtas žemėlapis, leidžiantis įvertinti realią Lietuvos kelių ir tiltų būklę

Nuo šiol gyventojai turi galimybę įvertinti Lietuvos kelių ir tiltų būklę – „Via Lietuva“ sukūrė specialų stebėsenos žemėlapį. Šis įrankis leidžia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu efektyviau planuoti investicijas ir įvertinti esamą kelių ir tiltų kokybę visoje šalyje, rašoma „Via Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

2025-04-03 25
0
Flag of each of the 28 EU Member States, alongside the European flag

Verslui – dar viena prievolė dėl poveikio aplinkai: teks spręsti, kuriuo keliu eiti

Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti, kad Senasis žemynas taptų klimato pokyčiams neutraliu kontinentu, įgauna pagreitį. Verslui numatyti papildomi administraciniai reikalavimai – įmonės įpareigotos pateikti ataskaitas apie savo paliekamą CO2 pėdsaką. Kaip šiems pokyčiams ruošiasi transporto sektorius, kuris, kalbant apie ekologiją, dažnu atveju būna po didinamuoju stiklu?

2025-04-01 13
0