Rusijos sankcijos tai naujų rinkų paieškos pradžia?
Gera geografinė šalies padėtis visais laikais turėjo lemiamą poveikį tarptautinės prekybos apimtims su kitais regionais ir buvo svarbiu veiksniu, įtakojančiu gyventojų gerovę. Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys, pakankamai anksti suvokė galinti būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, todėl daug dirbo plėsdama savo logistikos ir transporto infrastuktūrą. Pavyzdžiui, jeigu įstojant į Europos Sąjungą 2004 metais 10 proc. Lietuvos eksporto keliavo į Rusiją, tai šiuo metu eksportas (drauge su reeksportu) siekia 22 proc.
Dabartinė Rusijos vadovų politika, radikaliai nutraukiant susiklosčius ekonominius ryšius su tradiciniais partneriais, akivaizdžiai kenkia ne tik Lietuvai, bet ir pačiai Rusijai, kur apie 50 proc. suvartojamų maisto produktų yra importuojami iš užsienio. Dėl paskelbto embargo kai kurių maisto produktų pabrangimas siekia 50 proc., kai kurių būtiniausių produktų trūksta. Tuo pačiu metu gyventojų pajamos nedidėja. Be to, Vakarų valstybės Rusijai tiekia daugelį modernių įrengimų ir gamybos priemonių, be kurių šioji šalis gali palaidoti viltis modernizuoti savo žemės ūkio ir maisto gaminimo sektorius, bei didinti įmonių konkurencingumą ir eksportuoti kažką daugiau nei energetinius išteklius.
Deklaruojant, esą nuolat kovojama su korupcija, Rusija įvesdama apribojimus ES prekių importui tą korupciją tik skatina: jeigu nėra rinkos dalyvių konkurencijos, neišvengiamai atsiranda įvairūs biurokratiniai reguliavimai, o drauge su jais erdvė piktnaudžiavimui.
Rusija eksportuoja įrenginius, kurie reikalingi vadinamojo Varšuvos Bloko šalių fabrikams, dirbantiems pagal sovietinius standartus. Jeigu logistikos grandinė, padedanti spręsti tokių įmonių problemas, pradės strigti, o vietinių alternatyvų neatsiras, tai poreikis pereiti prie ES standartų, atsisakant rusiškų standartų, taps neišvengiamu. T. y. Rusijos įmonės praras didžiules rinkas.
Svarbu yra tai, kad tarp ES ir Rusijos yra pasirašytos tarptautinės sutartys, pagal kurias dirba logistikos įmonės Rusijoje. Sudarant tas sutartis buvo atsižvelgta į ES ir Rusijoje galiojančias taisykles, prie kurių nuolat dirbantys šiose rinkose vežėjai jau prisitaikė, turi patirties, moka rusų kalbą ir t. t. (apie ES—Rusijos krypties perspektyvumą galima spręsti iš didžiulių sunkiojo transporto eilių šių šalių pasienio punktuose.) Jeigu bus naudojami kitų regionų (ne ES) vežėjai, Rusija ir kitų regiono šalys turės sudaryti naujas tarptautines sutartis, atsižvelgiant į valstybių specifiką, kas dar labiau apsunkins darbą.
Susidūrusios su ES produktų importo į Rusiją apribojimais Lietuvos logistikos įmonės pastaruoju metu patyrė nuostolių dėl Rusijos muitinėse vykdomų nuodugniųjų patikrinimų (kada yra iškraunamas visas krovinys ir paimami jo pavyzdžiai). Transporto ir logistikos įmonės dėl to gaišta laiką ir negali numatytas terminais pristatyti užsakovams prekes. Dėl to daugelis klientų iš Rusijos atšaukė užsakymus Lietuvos vežėjams. Pastariesiems siūlom ieškoti naujų rinkų, tačiau akivaizdu, kad tokia užduotis yra labai sunkiai įvykdoma dėl didžiulės konkurencijos. Lietuvos vežėjai turi gauti leidimus, kartais paremtais tarpvalstybinėmis sutartimis.
Lietuva iki šiol buvo tarsi platūs prekybos vartai tarp ES ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos rinkų, ir dėl šalies geografinės padėties transporto įmonės daug alternatyvų neturi. Visas lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją praeitais metais sudarė 2,5 milijardo litų, tuo tarpu iš kitų šalių reeksportuotų prekių vertė buvo beveik šešis kartus didesnė ir viršijo 14 milijardų litų.
Daugelis ekspertų teigia, dabartiniai santykiai tarp ES ir Rusijos gali vystytis pagal du scenarijus: arba sankcijos bus atšauktos anksčiau nei po metų (mažiau tikėtina), arba jos bus taikomos ilgesnį laiką. Yra tikimybė, kad Rusija gali panaudoti energetinių išteklių tiekimo Europai kozirį, spausti ES, taip su jais dar labiau pablogindama santykius. Tokiu atveju, Lietuvos logistikos įmonės apskritai nebus kito pasirinkimo – tik ieškoti naujų rinkų.
Naujausiais duomenimis OPEC valstybės susitarė nemažinti naftos gavybos apimčių, todėl „juodojo aukso“ kainos gali tik mažėti ar bent jau nepakilti iki lygio, kokio tikėjosi Rusijos vadovai planuodami savo biudžetą. Tai leidžia tikėtis, kad ši valstybė sušvelnins poziciją.
Kaip matome iš anksčiau aprašytų pasvarstymų, ES-Rusijos naujasis šaltasis karas nėra naudingas abiem pusėm, bet apie jo galutinį arba tarpinį rezultatą dar per anksti kalbėti. Abi pusės ieško alternatyvių sprendimų, nors prieš įsiplieksiant Ukrainos konfliktui egzistavusios bendradarbiavimo sąlygos, su tam tikromis išlygomis, tenkino visus. Manau, kad situacija paaiškės kitų metų pavasarį, kada paaiškės ar Rusija panaudos energetinių išteklių tiekimą Europai, kaip spaudimo priemonę ES, kaip susiklostys situacija Ukrainoje.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.