Rusijos sankcijos tai naujų rinkų paieškos pradžia?

shutterstock_17886547

Gera geografinė šalies padėtis visais laikais turėjo lemiamą poveikį tarptautinės prekybos apimtims su kitais regionais ir buvo svarbiu veiksniu, įtakojančiu gyventojų gerovę. Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys, pakankamai anksti suvokė galinti būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, todėl daug dirbo plėsdama savo logistikos ir transporto infrastuktūrą. Pavyzdžiui, jeigu įstojant į Europos Sąjungą 2004 metais 10 proc. Lietuvos eksporto keliavo į Rusiją, tai šiuo metu eksportas (drauge su reeksportu) siekia  22 proc.  

Dabartinė Rusijos vadovų politika, radikaliai nutraukiant susiklosčius ekonominius ryšius su tradiciniais partneriais, akivaizdžiai kenkia ne tik Lietuvai, bet ir pačiai Rusijai, kur apie 50 proc. suvartojamų maisto produktų yra importuojami iš užsienio. Dėl paskelbto embargo kai kurių maisto produktų pabrangimas siekia 50 proc., kai kurių būtiniausių produktų trūksta. Tuo pačiu metu gyventojų pajamos nedidėja. Be to, Vakarų valstybės Rusijai tiekia daugelį modernių įrengimų ir gamybos priemonių, be kurių šioji šalis gali palaidoti viltis modernizuoti savo žemės ūkio ir maisto gaminimo sektorius, bei didinti įmonių konkurencingumą ir eksportuoti kažką daugiau nei energetinius išteklius.

Deklaruojant, esą nuolat kovojama su korupcija, Rusija įvesdama apribojimus ES prekių importui tą korupciją tik skatina: jeigu nėra rinkos dalyvių konkurencijos, neišvengiamai atsiranda įvairūs biurokratiniai reguliavimai, o drauge su jais erdvė piktnaudžiavimui.

Rusija eksportuoja įrenginius, kurie reikalingi vadinamojo Varšuvos Bloko šalių fabrikams, dirbantiems pagal sovietinius standartus. Jeigu logistikos grandinė, padedanti spręsti tokių įmonių problemas, pradės strigti, o vietinių alternatyvų neatsiras, tai poreikis pereiti prie ES standartų, atsisakant rusiškų standartų, taps neišvengiamu. T. y. Rusijos įmonės praras didžiules rinkas.

Svarbu yra tai, kad tarp ES ir Rusijos yra pasirašytos tarptautinės sutartys, pagal kurias dirba logistikos įmonės Rusijoje.  Sudarant tas sutartis buvo atsižvelgta į ES ir Rusijoje galiojančias taisykles, prie kurių nuolat dirbantys šiose rinkose vežėjai jau prisitaikė, turi patirties, moka rusų kalbą ir t. t. (apie ES—Rusijos krypties perspektyvumą galima spręsti iš didžiulių sunkiojo transporto eilių šių šalių pasienio punktuose.)  Jeigu bus naudojami kitų regionų (ne ES) vežėjai, Rusija ir kitų regiono šalys turės sudaryti naujas tarptautines sutartis, atsižvelgiant į valstybių specifiką, kas dar labiau apsunkins darbą.

Susidūrusios su ES produktų importo į Rusiją apribojimais Lietuvos logistikos įmonės pastaruoju metu patyrė nuostolių dėl Rusijos muitinėse vykdomų nuodugniųjų patikrinimų (kada yra iškraunamas visas krovinys ir paimami jo pavyzdžiai). Transporto ir logistikos įmonės dėl to gaišta laiką ir negali numatytas terminais pristatyti užsakovams prekes. Dėl to daugelis klientų iš Rusijos atšaukė užsakymus Lietuvos vežėjams. Pastariesiems siūlom ieškoti naujų rinkų, tačiau akivaizdu, kad tokia užduotis yra labai sunkiai įvykdoma dėl didžiulės konkurencijos. Lietuvos vežėjai turi gauti leidimus, kartais paremtais tarpvalstybinėmis sutartimis.

Lietuva iki šiol buvo tarsi platūs prekybos vartai tarp ES ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos rinkų, ir dėl šalies geografinės padėties transporto įmonės daug alternatyvų neturi. Visas lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją praeitais metais sudarė 2,5 milijardo litų, tuo tarpu iš kitų šalių reeksportuotų prekių vertė buvo beveik šešis kartus didesnė ir viršijo 14 milijardų litų.

Daugelis ekspertų teigia, dabartiniai santykiai tarp ES ir Rusijos gali vystytis pagal du scenarijus: arba sankcijos bus atšauktos anksčiau nei po metų (mažiau tikėtina), arba jos bus taikomos ilgesnį laiką. Yra tikimybė, kad Rusija gali panaudoti energetinių išteklių tiekimo Europai kozirį, spausti ES, taip su jais dar labiau pablogindama santykius. Tokiu atveju, Lietuvos logistikos įmonės apskritai nebus kito pasirinkimo – tik ieškoti naujų rinkų.

Naujausiais duomenimis OPEC valstybės susitarė nemažinti naftos gavybos apimčių, todėl „juodojo aukso“ kainos gali tik mažėti ar bent jau nepakilti iki lygio, kokio tikėjosi Rusijos vadovai planuodami savo  biudžetą. Tai leidžia tikėtis, kad ši valstybė sušvelnins poziciją.

Kaip matome iš anksčiau aprašytų pasvarstymų, ES-Rusijos naujasis šaltasis karas nėra naudingas abiem pusėm, bet apie jo galutinį arba tarpinį rezultatą dar per anksti kalbėti. Abi pusės ieško alternatyvių sprendimų, nors prieš įsiplieksiant Ukrainos konfliktui egzistavusios bendradarbiavimo sąlygos, su tam tikromis išlygomis, tenkino visus. Manau, kad situacija paaiškės kitų metų pavasarį, kada paaiškės ar Rusija panaudos energetinių išteklių tiekimą Europai, kaip spaudimo priemonę ES, kaip susiklostys situacija Ukrainoje.

Komentarai

Baltkojis Edgaras 2014-11-30 10:59

Dariau, jums teks pasislinkti ir priimti mus, dar keletą tūkst. vilkikų darbui EU. Aišku, darbo visiems gali neužtekti, todėl konkurencingai siūlysim vis mažesnes kainas, bet nebus kuo skųstis.

Kubilius Artūras 2014-11-30 10:56

Ne Rusija pirmoji įvedė sankcijas,nereikia kištis į kaimynų tarpusavio santykius,jie slavai, nieko nuostabaus, pasimuš susitaikys o mes liksime prie suskilusios geldos.

Šilobritas Darius 2014-11-29 16:34

Rusija visais laikais buvo padidintos rizikos zona. Nereikia dabar skustis, reikejo anksciau galvot. Mes dirbam su EU, esam labai patenkinti ir uzdarbiu ir stabilumu.

Cviklinskaja Svetlana 2014-11-28 17:13

Mieli Vežėjai , kadangi gyvename demokratinėje Respublikoje ,galvoju,kad turiu teisę į asmeninę nuomonę. Nei prie vieno prezidento nebuvo taip sunku gyventi ir dirbti , kaip dabar su D.G. Mūsų dabartinė prezidentė savo poelgiais daug daro ,kad sugriūtų Valstybės ekonomika, kenčia pramonė,žemdirbiai, o ypač transporto sektorius. Aš manau, jau padaryta didžiule žala , gresia bankrotai ,bedarbystė, didžiulis skaičius žmonių emigruoja iš Lietuvos . Nei viena Europos ar Pabaltijo Vyriausybė taip agresyviai nesielgia ir savo veiksmais neprovokuoja ir neįžeidinėja Rusijos prieš visa pasaulį ,kaip Lietuva. Išsakyti mūsų prezidentės žodiai provokuoja sankcijas . Nemanau ,kad Rusija ką nors padarė teroristinio prieš Lietuvą: nei fiziškai, nei žodžiu. Nusivyliau ir nepasitikiu mūsų prezidente , ar yra palaikančių mano nuomone ?


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 100
0