Rusijos muitinė beldžiasi į Valstybinės kelių eismo saugumo inspekcijos duris
Rusijos Federalinė muitinės tarnyba siūlo iš dalies pakeisti egzistuojančius teisės aktus taip, kad muitinės pareigūnai turėtų teisę sustabdyti ir atlikti bet kurio automobilio patikrą ne tik pasienyje, bet ir apskritai bet kokioje šalies vietoje.
Tikslas – aptikti nelegaliai įvežamus į šalį uždraustus produktus. Esama įstatymo redakcija suteikia muitininkams teisę stabdyti ir tikrinti bet kokias transporto priemones – taip pat ir tas, kurios neužsiima komerciniais pervežimais – tais atvejais, kai „pastarosiomis gabenamos prekės, turinčios būti pateiktos muitinės kontrolei“.
Įstatymo projektas „Dėl Rusijos Federacijos muitinės reglamento“ 21-o straipsnio pakeitimų“ paskelbtas viešosios informacijos sklaidos portale. Įstatymo pakeitimų iniciatorius yra Federalinė muitinės tarnyba.
Esama įstatymo redakcija suteikia muitininkams teisę stabdyti ir tikrinti bet kokias transporto priemones – taip pat ir tas, kurios neužsiima komerciniais pervežimais – tais atvejais, kai „pastarosiomis gabenamos prekės, turinčios būti pateiktos muitinės kontrolei“. Toliau 21-ame straipsnyje kalbama apie tai, ką, iš esmės, Rusijos muitinė ir norėtų keisti: „Savarankiškai muitinės organai gali stabdyti nurodytas transporto priemones išimtinai muitinės kontrolės zonose, esančiose pasienyje“. Už šių zonų ribų „stabdyti minėtas transporto priemones turi teisę vidaus reikalų tarnybų pareigūnai, bendradarbiaujant su muitinės pareigūnais, kurių kompetencijai priskirtas eismo saugumo užtikrinimas“.
Būtent šis savarankiškumo apribojimas už priskirtų muitinės kompetencijai ribų neduoda ramybės muitininkams. Dėl to, kaip teigia įstatymo pataisų ir kitų lydinčių dokumentų autoriai, „labai sudėtinga užtikrinti Rusijos Federacijos prezidento ir Vyriausybės draudimų vykdymą reikiama apimtimi“. Jų manymu, priėmus siūlomą įstatymo pataisą „draudimų vykdymas bus užtikrintas pilna apimtimi“.
Kitaip tariant, priėmus muitininkų siūlomą pataisą, tikėtina, kad visuose šalies keliuose pasirodys ne tik Valstybinės kelių eismo saugumo inspekcijos pareigūnai, bet ir muitininkai, ieškantys automobiliuose draudžiamų produktų. Ir taps visiškai nesvarbu, kur jūs gavote 10 kg Parmezano sūrio ( kai tuo tarpu „asmeninėms reikmėms“ galima vežtis tik 5 kg). Jei neturėsite su savimi reikalingų dokumentų tokiam sūrio kiekiui vežti ir nesugebėsite įrodyti, kad ketinate suvalgyti sūrį vienas pats, būsite nubausti. Būtent taip galima suprasti paaiškinimus, kuriuos pateikė Dmitrijus Bolockis, vyriausiasis Muitinės kontrolės departamento kovos su vengimo mokėti mokesčius schemomis skyriaus inspektorius.
„Tai pasakytina apie visas transporto priemones, kuriose į Rusijos Federaciją nelegaliai gabenamos užsienio prekės. Tokius automobilius bus galima stabdyti bet kurioje Rusijos vietoje“, – paaiškino inspektorius.
Ar verta stabdyti konkretų automobilį, ar gabenamos jame uždraustos prekės – šiam klausimui spręsti, anot inspektoriaus, bus „pasitelktos operatyvinių darbuotojų pajėgos“.
„Planuojama, kad tokias transporto priemones mes stabdysime gavę operatyvinę informaciją“, – teigia jis.
Išvertus tai reikštų „ką norėsim, tą ir stabdysim“. Muitinė kol kas neplanuoja specialios nelegalių produktų „medžioklės“ prie parduotuvių esančiose aikštelėse – nors teoriškai čia irgi tokie produktai gali būti parduodami. Tačiau inspektorius tuoj pat pridūrė, jog tuo atveju, jeigu išaiškės, kad mašinoje prie prekybos centro yra „nelegaliai įvežtų užsienio kilmės prekių“, jai irgi bus skirtas tam tikras „dėmesys“.
Anot Dmitrijaus Bolockio, piliečio, įsivežusio iš Suomijos 5 litrus pieno, kol kas niekas bausti neketina.
„Kalbama apie didelius prekių kiekius. Mes su trimis šalimis turime susitarimus dėl fizinių asmenų asmeninėms reikmėms gabenamų prekių pervežimo tvarkos. Jei pilietis įsivežė prekių laikydamasis šios tvarkos, be jokios abejonės, jokios mokestinės prievolės jam nebus taikomos“, – paaiškino D. Bolockis.
Advokatas Andrejus Tyndikas, Gesseno teisinių paslaugų įmonės vadovas, apibūdindamas šia teisinę iniciatyvą, panaudojo eufemizmą „nevykusi tam tikrų aršių valstybės tarnautojų uolumo apraiška“.
„Suprantama, jog visa tai sugalvota pasinaudojant nūdienos realijomis – dėl esamų problemų su Baltarusija ir Kazachstanu. Tačiau spręsti problemas tokiu būdu – tolygu paversti muitinės kontrolės idėją absurdu. Bet kokiose šalyse, netgi vadinamosiose „trečiojo pasaulio valstybėse“, muitinės kontrolė baigiama pasienyje. Jei i šios funkcijos taikymas bus išplėstas šalies viduje, tai gali sukelti neįsivaizduojamas problemas“, – mano advokatas.
Advokatas sutinka, jog muitinės pareigūnai sunkiai įrodys, kad 50 kg sūrio, esančio automobilio, sustabdyto už kelių šimtų kilometrų nuo sienos, bagažinėje yra įvežti neteisėtai. Kita vertus, pilietis, vežantis šį sūrį, taip pat sunkiai įrodys, jog įsigijo jį šalies viduje, bet ne užsienyje. Ir šioje situacijoje sprendimas bus „kas – ką“.
„Man tai primena paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kuomet pasienyje, vežantis mobilųjį telefoną, reikėdavo pateikti Valstybinės ryšių reguliavimo tarnybos leidimą. Piliečio ir kelių eismo inspekcijos pareigūno bendravimas virsdavo karštu ginču, tačiau jei pilietis būdavo atkaklus, pareigūnas galiausiai jį paleisdavo. Čia kaip Ilfo ir Petrovo veikale: „prie durų stovėjo šveicorius ir reikalavo parodyti leidimą, bet jeigu leidimo jam neparodydavo, jis ir taip praleisdavo“. Iš tiesų reikėtų atriboti totalinę kontrolę ir tiesiog racionalų, protingą požiūrį. Valstybė ne viską ir ne visada gali kontroliuoti. Todėl turint omeny susiklosčiusią situaciją, reikėtų paskatinti muitinės organus laikytis sveiko proto ribų. Ypač kalbant apie teisines iniciatyvas“.
Anot advokato, reikia nepamiršti pasiūlytų įstatymo pataisų „korupcinės imties“.
„Įsivaizduokite, kas nutiks, jei mašinas pradės stabdyti ne tik kelių inspektoriai, bet ir muitininkai. Ar jums neatrodo, kad keliuose gali kilti elementarus santykių aiškinimasis?“, – sako jis.
Laimei, mažai tikėtina, kad šis muitinės pasiūlymas bus priimtas.
„Vargu ar šios kalbos baigsis kažkuo daugiau. Tam, kad būtų galima praplėsti muitinės įgaliojimus ir pakeisti situaciją iš esmės, reikės pakeisti ne vieną įstatymo straipsnį, o visą Muitinės kodeksą. Šis procesas nėra nei greitas, nei lengvas. Tad aš tikiuosi, kad kalbos teliks kalbomis“, – mano A. Tyndikas.
Įstatymo pakeitimo projekto svarstymas viešosios informacijos sklaidos portale truks 2 savaites. Pirmadienio vidurdienio duomenimis, dėl muitininkų išsakytų minčių nebuvo nei vieno eksperto pasisakymo.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.