Rusijos ir ES santykiai: draudimai ir laikinas atšilimas
Europos įmonės siekia ekonominių santykių su Rusija atšilimo, ir nesistengia to nuslėpti. Labiausiai buvusiais normaliais santykiais ir sankcijų karo pabaiga suinteresuoti Europos Sąjungos žemdirbiai.
ES žemdirbiai labai sunkiai skinasi kelią į naujas rinkas. Jie kenčia ne tik nuo sumažėjusio eksporto į Rusiją, bet ir kritusių žemės ūkio produkcijos kainų ES rinkoje. Žinia, tokią situaciją lėmė staigus eksporto į Rusiją sumažėjimas. Tokią žinią Rusijos prekybos atstovybių Prancūzijoje ir Nyderlanduose vadovams pasiuntė eksportuojančių įmonių, regionų ir institucijų atstovai trečiosios „kontaktų biržos“ metu. Europos Sąjungos ir atsakomosios Rusijos sankcijos gerokai pristabdė tarpvalstybinius ekonominius santykius. Rusijai tai reiškė beveik pusės užsienio prekybos apyvartos ir pagrindinio užsienio investicijų šaltinio netektį. 2015 m. sausio – vasario mėn., lyginant su tuo pačių 2014 m. laikotarpiu, užsienio prekybos apyvarta sumažėjo daugiau nei trečdaliu.
Rusijos prekybos atstovybės Nyderlanduose vadovas Alekandras Čerevko teigia, jog dėl embargo Olandijos ūkininkai patyrė maždaug 1,5 mlrd. eurų nuostolių. Tiesioginiai nuostoliai sudaro apie 200 mln. eurų, visa kita – tai importo iš Lenkijos, Ispanijos ir kitų ES šalių pasekmės. Briuselis pasiūlė kompensacijas, tačiau suprantama, jog visiems jų neužteko. Daugelis smulkių ūkininkų ir logistikos įmonių tiesiog žlugo. Kitos įmonės, susidūrusios su sunkumais, pradėjo galvoti apie gamybos perkėlimą į Rusiją. Prancūzijos žemės ūkio įmonių nuostoliai taip pat didžiuliai. Tačiau nepaisant tokios situacijos, Europos ūkininkai, kaip teigia Rusijos prekybos atstovai, supranta, kodėl Rusija ėmėsi atsakomųjų sankcijų. „Šia prasme jie yra mūsų pusėje“, – pabrėžė Aleksandras Čerevko. Rusijos prekybos atstovybės Prancūzijoje vadovo, Aleksandro Turovo, nuomone, kai Rusija pareiškė, jog kai kurių ES šalių atžvilgiu embargą atšauks arba kiek sušvelnins, verslininkams atsirado viltis atstatyti normalius ekonominius ryšius su Rusija.
Tarpvyriausybiniai kontaktai – pagrindinis dvišalių santykių vystymo įrankis – yra praktiškai „užšaldyti“. Nepaisant to, bendradarbiavimas tarpvyriausybinių komisijų darbo grupėse tebevyksta.
Nepaisant susiklosčiusių sunkumų, bendradarbiavimas nenutrūko, tačiau jo apimtys vienareikšmiškai nebe tokios, kokios buvo anksčiau. Olandija tebėra Rusijos partnerė žemės ūkio (šiltnamių žemdirbystės, gyvulininkystės, agrologistinių kompleksų), medicinos ir sveikatos apsaugos, automobilių ir laivų statybos lokalizavimo, buitinių ir pramoninių atliekų perdirbimo srityse. Olandija atliekas panaudoja metalų gavybai, elektros energijos ir šilumos gamybai, o atsiradusius perdirbimo metu šalutinius produktus panaudoja asfalto gamyboje kaip rišamąją medžiagą. Įdomu tai, kad atliekų perdirbimo srityje olandai yra lyderiai – nuosavų atliekų jiems nebeužtenka, trūkstami kiekiai sausumos transportu atkeliauja į Olandiją iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos.
Visai kitokie santykiai su Serbija – ši šalis atsisakė palaikyti ES sankcijas ir tokiu būdu išvengė atsakomųjų Rusijos sankcijų poveikio. Lyginant su kitomis ES valstybėmis, Serbija turi išskirtines sąlygas –pasak Rusijos prekybos atstovybės Serbijoje vadovo Andrejaus Chripunovo, per gana trumpą laiką Serbijos žemės ūkio produkcijos eksportas į Rusiją kone padvigubėjo. Serbijoje gaminamos kiaulienos produkcijos eksportas į Rusiją padidėjo dešimt kartų. Toks šios rūšies produktų eksporto augimas sukėlė tam tikrą įtampą Serbijos vidaus rinkoje, šiai produkcijai Serbijos vyriausybė buvo priversta taikyti nulinį muito tarifą. A. Chripunovo nuomone, šiuo metu Serbijos vyriausybė ir ūkininkai turėtų galvoti arba apie naujų įmonių, orientuotų į Rusijos rinką, steigimą, arba apie gamybos perkėlimą į Rusiją.
„Rosselchoznadzor“ planai
Jeigu „Rosselchoznadzod“ nuspręs įvesti embargo reeksportuojamai iš ES šalių augalinei produkcijai, tai pirmiausia ši sankcija palies Olandijoje auginamas tulpes ir gėlininkystės produkciją, kuri į Rusiją gabenama tranzitu per Olandiją. Be to, embargas gali būti uždėtas gėlininkystės produkcijai, kurią Rusija perka Olandijoje vykstančiuose aukcionuose – šiuo atveju embargą pajustų Ekvadoro, Kosta Rikos ir Kenijos gėlių augintojai.
„Rosselchoznadzor“ nusprendė uždrausti reeksportuoti augalinę produkciją iš Bulgarijos – keliuose Rusijos regionuose tarnybos specialistai aptiko abejotinos kilmės obuolių partijas. Jie įtaria, jog kai kurios Bulgarijos įmonės padirbinėja sertifikatus. Sertifikatuose nurodoma, kad eksportuojamų į Rusiją obuolių kilmės šalys yra neva tai Brazilija, Marokas ir Kinija.
„Iš esmės, susiduriame su dvigubu pažeidimu: padirbinėjami dokumentai, o jų pagrindu padirbinėjami kilmės šalies sertifikatai“, – sako „Rosselchoznadzor“ vadovo pavaduotoja Julija Švabauskienė. „Rosselchoznadzor“ įspėjo, kad ketina surengti skubias konsultacijas su Europos šalimis ir gali uždrausti bet kokį augalinės kilmės produktų reeksportą iš Europos Sąjungos.
Embargas Graikijai ir Vengrijai švelninamas
Rusijos ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas mano, kad reikia švelninti embargą maisto produktams iš Graikijos ir Vengrijos. Kai kuriuos maisto produktus – pavyzdžiui, persikus, braškes, mandarinus, nektarinus ir vyšnias – ketinama išbraukti iš „juodojo sąrašo“.
„Ministerija ir aš asmeniškai manau, kad kai kuriems maisto produktams nebereikia taikyti embargo. Tai skaidri, paprasta ir aiški schema, ją galima sukurti greitai ir efektyviai. Tačiau tai politinis sprendimas“, – sako A. Uliukajevas. Pasak jo, iš Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo įvestos atsakomosios sankcijos, tereikia išbraukti kai kuriuos prekių kodus, kurie yra svarbūs Graikijai ir Vengrijai. Kol kas iš šių šalių ketinama atnaujinti vaisių ir uogų importą.
Maisto produktų embargui sušvelninti Rusija turi tris scenarijus – juos pasiūlė Ekonominės plėtros ministerija, visi galimi scenarijai perduoti Vyriausybės svarstymui. Viename variante numatyta išbraukti iš uždraustų maisto produktų sąrašo kai kuriuos prekių kodus – tai reikštų, kad leistinus maisto produktus į Rusiją galėtų eksportuoti visos šalys. Antrame variante sankcijos būtų sušvelnintos tam tikroms valstybėms. Trečiame variante toms šalims, kuriuos suinteresuotos atnaujinti savo maisto produktų tiekimą į Rusiją, siūloma steigti Rusijoje atitinkamas produkcijos perdirbimo įmones.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.