Rusijoje prasideda „pagirios“?
Prieš dvi savaites priverstinę visuotinę „dietą“ paskelbę Kremliaus vadovai pradeda švelninti karingą savo toną. Po pirmadienį įvykusio pasitarimo Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo kabinete vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius pareiškė, kad nebus daromos kliūtys uždraustiems maisto produktams iš Europos Sąjungos taip pat JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos Karalystės, jei šie bus perdirbti Muitų sąjungos šalyse.
„Žinoma, mūsų kolegos Baltarusijoje ir Kazachstane šioje situacijoje išloš, nes jų įmonės perdirbs produkciją, anksčiau keliavusią tiesiai į mums“, – pripažino A. Dvorkovičius.
Pats D. Medvedevas akcentavo, kad iš minėtų šalių atkeliausianti „uždraustoji“ produkcija bus atidžiau kontroliuojama ir kad perdirbimo apimtys Muitų sąjungos partnerių įmonėse sudarytų „reikšmingą“ dalį gaminių vertės. Ką technologiškai reikia padaryti su mėsa, žuvim ar pieno produktais, kad jų kilmės šalis liautųsi buvusi europietiška, vicepremjeras nedetalizavo, tik pažadėjo šiuos procesus kontroliuoti.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka iškart po to, kai Kremlius paskelbė „bado karą“, atsisakė palaikyti Rusijos draudimą importuoti iš šalių, kurios pradėjo taikyti sankcijas V. Putino režimui. A. Lukašenka pareiškė, kad jei Baltarusijai reiks, pavyzdžiui, lenkiškų obuolių (taip pat visų kitų importuoti į Rusijos uždraustų maisto produktų – Cargonews.lt) , tai juos ir pirks tokiais kiekiais, kokie reikalingi norint patenkinti vidaus rinkos poreikius.
Įdomu tai, kad prieš keletą dienų Baltarusijos prezidentas pažadėjęs V. Putinui neleisti Vakarų šalių verslininkams gudrauti siekiant patekti į Rusijos rinką, A. Lukašenka liepė saviems gamintojams „pradėti judintis“ ir „uždirbti pinigus“ perdirbant uždraustus maisto produktus.
Ar tokia situacija gali amortizuoti nuostolius, kuriuos dėl embargo neišvengiamai patirs Lietuvos maisto pramonės sektorius? Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius, komentuodamas naujienas iš Maskvos atkreipė dėmesį, kad tam tikros rokiruotės jau prasidėjo.
„Baltarusiai savo maisto perdirbimo įmonių produkciją veža į Rusiją, o savai rinkai importuoja iš Europos. Didžiausia problema ta, kad šių gaminių kainų ir kokybės lygis gana stipriai skiriasi. Maskvos ar Sankt Peterburgo gyventojai lig šiol rinkdavosi geresnius produktus ir mokėdavo už juos didesnę kainą nei žmonės Minske. Mūsų žiniomis paprasti baltarusiai būgštauja, kad dėl šios sumaišties jiems patiems gali pradėti trūkti įprastų maisto produktų. Todėl sakyti, kad lietuviams atsivėrė „atsarginės durys“ kol kas negalima, nes be abejonės galimybes baltarusiams tiekti savus produktus ir prisitaikyti prie šios rinkos ypatumų svarsto visų ES šalių verslininkai, kuriuos palietė Rusijos draudimai, – samprotavo E. Mackevičius. – Dar vienas klausimas – kokie maisto perdirbimo įmonių Baltarusijoje pajėgumai? Mes patys gamyklų ten net ir labai norėdami greitai nepastatytume. Kokie sprendimai bus rasti kol kas anksti kalbėti, bet vargu ar, pavyzdžiui, Baltarusijoje išpjaustyta lietuviška skerdiena jau bus laikoma pakankamai „perdirbta“ ir nelaikoma „netinkamos kilmės“. Viską reikia atidžiai nagrinėti“.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.