Rusija – jau nebe svarbiausia eksporto partnerė
Rusija iškrito iš kertinių Lietuvos rinkų eksporto TOP penketuko – ji nusileido į šeštąją poziciją. Pernai Rusijos dalis lietuviškos kilmės eksporto (išskyrus mineralinių produktų eksportą) struktūroje sudaro 5,7 proc. Vis dėlto reeksporte ir paslaugų eksporte Rusijos vaidmuo išlieka svarbus. Ypač transporto ir logistikos sektoriui.
Tačiau Rusijai sekasi sudėtingai. DNB bankas prognozuoja, kad šiais metais Rusijos ūkis smuks 5 proc., recesijos jis neišvengs ir kitąmet.
Rusija labai kenčia nuo stipriai sumenkusios vartojimo galios. Šiuo metu infliacija Rusijoje – 17 proc. Šaliai smūgį sudavė ir smukusios naftos kainos. Jau 2013-aisiais, kai apie geopolitinį konfliktą kalbėti buvo anksti, Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) kilo vos 1,3 proc.
„Tai rodo, kad Rusijos gamybiniai pajėgumai atgyvenę, o pati šalis investuoti ir juos atnaujinti resursų neturi. Be to, užsienio kapitalas traukiasi“, – kalbėjo DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Itin sunkus pirmasis pusmetis
Lietuvos verslui gan neblogai sekasi persiorientuoti – vietoj užsidariusios Rusijos rinkos ieškoti kitų šalių, kurias gali sudominti savo produkcija. Ilgainiui Lietuvos eksportuotojų netekimus, patirtus dėl Rusijos, turėtų kompensuoti vis daugiau atsigavimo požymių rodantis ES ūkis. Vienos sveikiausių ES ekonomikų – Vokietija, Švedija, Lenkija, Latvija ir Didžioji Britanija – yra ir penkios didžiausios Lietuvos eksporto rinkos.
Ieškant naujų rinkų Lietuvos eksportuotojams palankus smukęs euro kursas. Ši valiuta JAV dolerio atžvilgiu per metus atpigo 21 proc., Kinijos juanio – 21 proc., Didžiosios Britanijos svaro – 11 proc., Japonijos jenos – 7 proc.
Vis dėlto šių metų pirmasis pusmetis Lietuvos ūkiui bus itin sunkus. Metų pradžioje Lietuvos ūkio augimas bus lėčiausias nuo ekonominio sunkmečio pabaigos.
Tam, kad prisitaikytų prie pasikeitusių sąlygų, nuo Rusijos nukentėjusioms veikloms reikės laiko. Investicijas stabdys ir nesibaigiantis geopolitinis neapibrėžtumas. Be to, tokio aktyvaus nekilnojamojo turto ir statybų sezono būtų naivu tikėtis dėl pernykščio bumo.
Savo poveikį Lietuvos ūkiui turėjo ir euras: jei pernai naujos valiutos laukimas skatino vartojimą, tai šių metų pradžioje visa tai veikė priešingai. Tokias įžvalgas pateikė banko vyriausioji analitikė.
Vyraus ne vien pesimistinės nuotaikos
Vis dėlto, I.Genytės-Pikčienės teigimu, vyraus ne tik pesimistinės nuotaikos – daugės ir teigiamų pokyčių. Ypač to reikėtų laukti šių metų antroje pusėje. Štai Vakarų Europoje jau pastebimi pirmieji atsigavimo požymiai: euro zonos vartotojų lūkesčiai aukščiausi per pastaruosius aštuonerius metus. Atsigauna ir namų ūkių vartojimas. Tą rodo didėjančios mažmeninės prekybos apyvartos.
Naujausios DNB banko įžvalgos rodo, kad šiais metais Lietuvos BVP kils 2,6 proc. Tai bus lėčiausias tempas nuo 2010-ųjų. Kitoms Baltijos valstybėms – Latvijai ir Estijai – bankas atitinkamai prognozuoja 2,8 proc. ir 2,2 proc. augimą.
DNB banko analitikų nuomone, šiais metais Lietuvoje vidutinė metinė infliacija suksis apie nulį. Tam didžiausią įtaką turės pigę energijos ištekliai, nafta, pašarai ir dėl perprodukcijos tam tikruose segmentuose krentančios maisto kainos.
Šiemet nedarbo lygis pagaliau vėl bus vienženklis, o metų gale jis turėtų būti 9 proc.
Komentarai
BRASIBLAVYKIT KEIK IMONIU BANKROTAVO KIEK DAR BANKRUOTOS PAZIUREKIT KIEK VILKIKU PATVORIUSE STOVI O PAS MUS VISKAS HARASO
Labai keisti prognoze, darbo mazeja dujas pabrangs, bet viskas tvarkoj-keista
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.