Rusija įvedė kelių mokesčius ir lengvesniems, Lietuvoje registruotiems, komerciniams automobiliams

rubliai (2)

2016 metų balandžio 19 dieną Rusijos Transporto ministerija išleido potvarkį Nr. 326, kuriuo nustatyta, jog tarptautiniams vežėjams, važiuojantiems Rusijos Federacijos keliais transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia siekia 3,5 – 12 tonų, kelių rinkliava didinama iki 850 rublių (11,45 eurų) už parą ir iki 120 tūkst. rublių (1616,13 eurų) už metus. Be to, kad didinimas kelių rinkliavos tarifas, yra papildytas šalių, kurių vežėjams bus taikoma minėta rinkliava, sąrašas. Jame atsirado Lietuva ir Latvija. Oficialioje informacijoje teigiama, kad surinktos į Federalinį kelių fondą lėšos bus nukreiptos Rusijos kelių infrastruktūros plėtrai.

Iki šiol minėtų transporto priemonių savininkams galiojo Rusijos transporto ministerijos 2008.12.24. potvarkis Nr. 1007, kuriuo buvo nustatyta, jog transporto priemonėms su keliamąja galia nuo 3,5 iki 12 tonų, 1 paros rinkliava siekia 385 rublius (5,19 eurų), metinė rinkliava – 60 tūkst. rublių (808,70 eurų). Tarp kitko, oficialiuose Rusijos informacijos šaltiniuose tarifo didinimas argumentuojamas gana įdomiai – pasirodo, rinkliavos tarifas buvo padidintas dėl euro kurso kilimo Rusijos rublio atžvilgiu, tuo tarpu kai viešoje erdvėje pasisakantys ekonomistai ( netgi rusų) naudoja kiek kitokią leksiką – jie kalba apie rublio nuvertėjimą, bet ne apie euro ar kitų valiutų kurso kilimą…

Kaip bebūtų, bet iki šiol minėto kelių mokesčio Lietuvos lengvesniųjų komercinių automobilių savininkai nemokėjo. Pastarųjų „atsakomųjų“ priemonių Rusija ėmėsi 2007.11.08. priimto Federalinio įstatymo Nr.257 pagrindu, kuriame numatyta, jog Rusija įvedinės užsienio vežėjams mokesčius tuo atveju, kai atitinkamos užsienio šalys ims taikyti analogiškas priemones Rusijos vežėjams. Rusijos valdžia prisiminė, kad Latvija įsivedė kelių mokestį užsienio vežėjams ( taip pat ir Rusijos) 2014 m. liepos 1 d., Lietuva – 2015 m. gruodžio mėn. Tačiau „pamiršo“, jog Lietuva šį žingsnį žengė atsakydama į garsųjį Rusijos „Platoną“ – iki tol abiejų šalių vežėjai kelių mokesčio nemokėjo, nes taip buvo numatyta 1993 m. tarpvalstybinėje Lietuvos ir Rusijos sutartyje.

Rusijos vyriausybės žada į Federalinį kelių fondą surinktas lėšas nukreipti stambių transporto projektų vystymui, bet tai daugeliui kelią šypseną. Kiek besistengtų Rusijos valdžia įtikinti šalies gyventojus ir tarptautinę bendruomenę tuo, jog 84,19 mlrd. rublių (bemaž 1,1 mlrd. eurų) bus paskirstyti 78-ių Rusijos regionų kelių infrastruktūros gerinimui ir plėtrai, ir tai duos apčiuopiamą efektą – tuo beveik niekas nebetiki. Priešingai, pastaruoju metu internete atsiranda vis daugiau „gyvų“ vairuotojų istorijų apie apgailėtiną Rusijos kelių būklę – jie niekaip negali suprasti, kodėl kitose šalyse kariaujanti ir gigantišką tiltą į Krymą statanti valstybė negali susitvarkyti savo kelių. Skaitytojų dėmesiui – viena tokių istorijų.

Tačiau grįžkime prie mokesčių. Prieš keletą dienų kelių informacija apie kelių mokesčio tarifo lengvesniems komerciniams automobiliams pakeitimus įnešė papildomos painiavos į pakankamai neramų Lietuvos vežėjų gyvenimą. Cargo.LT forume dalykinės vežėjų diskusijos buvo beperaugančios į politines. Pakomentuoti situaciją paprašėme Vežėjų sąjungos prezidento Mečislavo Atroškevičiaus. Nuo 2008 metų gruodžio 24 dienos, mes kelis mėnesius važiavome į Rusiją ir mokėjome už kelius, kol mūsų pastangomis, 2009 metų gegužės 20 dieną, Lietuva iš to sąrašo buvo išbraukta, vadovaujantis 1993 metų tarpvalstybine sutartimi. Visos ES šalys visus tuos metus važiavo į Rusiją ir mokėjo už kelius. Tame nutarime buvo numatyta, kad mokestį moka visi automobiliai, kurių keliamoji galia viršija 3,5 tonos. Kai įvedinėjo „Platono“ mokestį automobiliams virš 12 tonų, tai šis, 2008 metų nutarimas, buvo tik pataisytas: jame įrašytas diapazonas nuo 3,5 iki 12 tonų. Visos šalys ir toliau mokėjo šį mokestį. Todėl dabar, kai buvo ruošiami pakeitimai dėl apmokėjimo dydžio dėl Rusijos rublio kurso kritimo, buvo apsižiūrėta, kad Lietuva ir Latvija šio mokesčio nemoka. Tuomet senas užsienio šalių sąrašas buvo papildytas. Nematau čia jokios politikos ar kažkokių išimčių. Kaip tik iki šiol mums buvo taikomos išimtys ir mes nemokėjome tų mokesčių kaip tai darė Lenkijos ar kitų ES šalių vežėjai. Tačiau grįžtant į netolimą praeitį, derėtų nepamiršti, jog Lietuva iš paskutiniųjų laikėsi 1993 metų susitarimo ir Rusijos vežėjams neįvedė kelių mokesčio, nors už tai ji buvo kritikuojama, net grasinta sankcijomis. Įvesdama „Platoną“, Rusija pirmoji pažeidė sutartį ir mums neliko kitos išeities, kaip žengti atsakomąjį žingsnį“, – dėsto M. Atroškevičius.

Tapo įprasta, jog bet kokia žinia iš Rusijos priverčia vežėjus dirbti „kovinės parengties“ sąlygomis. Šiuo atveju vežėjai sunerimo dėl to, jog sunkiasvorėms transporto priemonėms už naudojimąsi Rusijos keliais teks mokėti dvigubai – paros mokestį ir „Platono“ mokestį. Pasak M. Atroškevčiaus, ši nedidelė panika kilo dėl ne visai tikslių „Linavos“ prezidento Erlando Mikėno komentarų, kuriuos „pasigavo“ ir išplatino Lietuvos žiniasklaida. Dvigubo apmokestinimo neturėtų būti – automobiliai nuo 3,5 iki 12 tonų keliamosios galios turėtų mokėti pagal laiko tarifą (paros ar kitokios laiko trukmės mokestį, vinjetės pavidalu), o automobiliai, kurių bendra leistina masė viršija 12 tonų – už nuvažiuotus kilometrus, t.y. taip, kaip numatyta „Platone“.

Atrodytų, viskas paprasta. Tačiau Rusijos priimamų teisinių dokumentų skaitymas ir suvokimas dažnu atveju reikalauja atskiro išsilavinimo. Šioje situacijoje vežėjų nerimą galėjo sukelti tam tikros formuluotės: jeigu „Platone“ kalbama apie automobilių bendrąją masę, tai Transporto ministerijos potvarkyje minima keliamoji galia. Tai gali reikšti, jog kai kurie automobiliai, kurių keliamoji galia nesiekia 12 tonų, su kroviniu gali sverti daugiau, nei 12 tonų. Žinoma, praktikoje tai būtų gan retas atvejis. Tačiau, vadovaujantis išplatintais dokumentais, tokie sunkvežimiai gali būti apmokestinti ir vienu, ir kitu mokesčiu.

Belieka tikėtis, kad skirtingos formuluotės tėra Rusijos įstatymų leidėjų, supainiojusių du techninius terminus, klaida. Tačiau kas galėtų garantuoti, kad už ją kažkam nereikės susimokėti? Kol kas aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra. Nėra ir tikslių duomenų, kada naujoji tvarka įsigalios. Pasak M. Atroškevičiaus, tai gali būti 7 dienos arba mėnuo nuo dokumento paskelbimo.

Komentarai

Atroškevičius Mečislavas 2016-04-28 13:36

O jei rimtai, kolegos, tai Linas teisingai pariškino dar vieną problemą, kurios niekas nematė, net ir patys Rusijos įstatymų leidėjai. Kelių mokestis užsienio vežėjai moka nuo 3,5 t iki 12 t KELIAMOSIOS GALIOS, o Platonui pradeda mokėti nuo 12 tonų BENDROSIOS MASĖS. Ką tai reiškia? O gi tai, kad atsiranda autobobilių segmentas, kurie papuola į taip vadinamas žirkles ir jiems reikės mokėti du mokesčius.

Atroškevičius Mečislavas 2016-04-28 13:16

Vitalijau, o Amerikoj keliai dar ilgesni, nei Rusijoj. Bet kokybė jų kitokia. Gal kokybė priklauso ne nuo jų ilgi? Kaip sako patys rusai: "Дело было не в бобине..."

Vitalijus Chnykinas 2016-04-27 19:25

rusijos keliai per ilgos.kad visus susitvarkiti.lietuvoj ipac kaune ir kitur keliai neko geresnio

Atroškevičius Mečislavas 2016-04-27 18:45

Ir dar vienas mažas netikslumas. Tai nekeičia straipsnio esmės, bet... Esu Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas. Smulkių ir vidutinių vežėju asociacijos visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas nutarimas jungtis prie Lietuvos vežėjų sąjungos ir palikti jos pavadinimą bendrai veiklai... www.vezejas.eu

CargoNews redakcija 2016-04-27 14:43

Dėkojame už pastabą, pataisyta!

Irmantas Gruzdas 2016-04-27 12:23

Nuo kada auto virs 3.5tonos skaitosi lengvasis???????


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

kiaule

Centrinėje Europoje gyvulių ligos protrūkis – ribojimai vežėjams

Norime perspėti vežėjus, kad Centrinėje Europoje – gyvulių ligos protrūkis. Dėl to gali būti ribojamas sunkvežimų važiavimas per sieną, taikomos dezinfekcinės priemonės. Problema liečia tokias šalis, kaip Vengrija, Slovakija, Čekija, Austrija. Patariame įvertinti situaciją, vykstant į šias šalis.

2025-04-04 3
0
scania_girteka

Tvaresnė ateitis jau čia: įsigijo pirmąjį Lietuvoje elektrinį sunkvežimį „Scania“

Lietuviai jau pripranta prie asmeninių elektromobilių, tačiau mūsų šalies gatvėse išvysti elektrinį sunkvežimį – vis dar retenybė. Vis dėlto tokia padėtis greitai keisis – savo akis ir ausis prie itin tylaus ir visiškai netaršaus sunkvežimio pratins kauniečiai ir miesto svečiai. Čia veikianti logistikos bendrovė pirmoji Lietuvoje nusipirko elektrinį sunkvežimį „Scania“.

2025-04-04 1
0
pesciuju-pereja-panevezyje

Sukurtas žemėlapis, leidžiantis įvertinti realią Lietuvos kelių ir tiltų būklę

Nuo šiol gyventojai turi galimybę įvertinti Lietuvos kelių ir tiltų būklę – „Via Lietuva“ sukūrė specialų stebėsenos žemėlapį. Šis įrankis leidžia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu efektyviau planuoti investicijas ir įvertinti esamą kelių ir tiltų kokybę visoje šalyje, rašoma „Via Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

2025-04-03 25
0
Flag of each of the 28 EU Member States, alongside the European flag

Verslui – dar viena prievolė dėl poveikio aplinkai: teks spręsti, kuriuo keliu eiti

Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti, kad Senasis žemynas taptų klimato pokyčiams neutraliu kontinentu, įgauna pagreitį. Verslui numatyti papildomi administraciniai reikalavimai – įmonės įpareigotos pateikti ataskaitas apie savo paliekamą CO2 pėdsaką. Kaip šiems pokyčiams ruošiasi transporto sektorius, kuris, kalbant apie ekologiją, dažnu atveju būna po didinamuoju stiklu?

2025-04-01 11
0