Prognozuojamas degalų kainų šuolis: labiausiai jį pajus dyzelinių automobilių vairuotojai (PAPILDYTA „Linavos“ pozicija)

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA) prognozuoja, kad vien dėl didėjančių akcizų ir aplinkosauginių reikalavimų degalų tiekėjams, 2025 m. mažmeninės degalų kainos turėtų reikšmingai išaugti – vidutinė benzino kaina šoktels 8 ct./l, o dyzelino – net 16 ct./l.

Nuo kitų metų pradžios didės degalams taikomi akcizai, įsigalios anglies dvideginio kintama akcizo dedamoji, bus didinama atsinaujinančių išteklių dalis degaluose. LIEPA analitikai atliko analizę, kuria buvo siekiama įvertinti nuo 2025 m. įsigaliosiančių teisės aktų įtaką mažmeninėms degalų kainoms.

Prognozuojama, kad 2025 m. šalies degalinėse benzino kaina vidutiniškai gali išaugti 8 ct./l. Kitąmet benzinui bus taikomas tokio pat dydžio akcizas kaip ir 2024 m. (466 eurų už 1 000 litrų), tačiau kainą didins anglies dvideginio dedamoji akcize (47 eurai už 1000 litrų), taip pat bus didinama atsinaujinančių išteklių dalis degaluose, o tai lems kainos padėjimą vartotojams 2-3 centais už litrą.

Dar labiau išaugtų populiariausių degalų – dyzelino kaina, kuriai prognozuojamas vidutinis 16 ct./l. augimas. Dyzelino brangimui didžiausios įtakos turės akcizo didinimas – (nuo 410 iki 466 eurų už 1000 litrų), bus pradėta taikyti  kintamoji akcizo dalis – anglies dvideginio dedamoji (53,6 euro už 1000 litrų), didės ir atsinaujinančių išteklių dalis degaluose, o dėl to degalų kaina padidės dar keliais centais už litrą.

„Degalų tiekėjai supranta ir palaiko valstybės tikslus –  mažinti transporto taršą, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą. Tačiau turime suprasti, kad degalai yra jautri prekė, turinti didelę įtaką bendram kainų lygiui. Todėl siekiant išvengti kainų šoko, svarbu laikyti nuoseklios ir pamatuotos mokesčių politikos, diskutuojant su rinkos dalyviais ir visuomenės grupėmis, ieškoti optimalių sprendimų“, – teigė LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Rizika – infliacijos šuolis

Pasak LIEPA vadovės,  degalai šalies gyventojų išlaidose sudaro sąlyginai didelę dalį. Be to, brangstant degalams gamintojai ir prekybininkai priversti didinti ir kitų prekių ir paslaugų kainas. Taigi, staigus degalų kainų šokas gali paspartinti infliaciją, kurią vėliau bus sunku suvaldyti. Brangesni degalai didins produkcijos savikainą, o tai neigiamai paveiks vietinio verslo konkurencingumą.

Pasak K. Čeredničenkaitės, svarbu įvertinti, kad padidinus mokesčius degalams, valstybė gali sulaukti priešingo rezultato – biudžeto pajamų bus surinkta mažiau, nes verslas ir vartotojai ieškos galimybių įsigyti degalų pigiau kaimyninėse valstybėse.

„Įvedinėjant naujus mokesčius ar didinant esamus, labai svarbu savo mokestinę politiką koordinuoti su gretimų šalių mokestinėmis politikomis. Nes juk iš esmės mes visi einam link dekarbonizuoto transporto: ne vien Lietuva, bet ir Lenkija, Latvija bei kitos ES šalys“, – pabrėžė LIEPA vadovė.

Investuoja į žaliąją energetiką

Aplinkosauginiai reikalavimai ir mokesčiai didinami siekiant ES Žaliojo kurso tikslų, tačiau, anot LIEPA prezidentės K. Čeredničenkaitės, žalioji transformacija transporto sektoriuje turėtų būti skatinama ir kuriant paskatas verslui pačiam mažinti iškastinio kuro vartojimą ir naudoti daugiau žaliosios energijos.

Jau dabar degalų tiekėjai savo lėšomis investuoja į atsinaujinančios energijos plėtrą, pavyzdžiui, degalinėse įrengiamos viešos elektromobilių įkrovimo prieigos. Degalinių tinklai taip pat investuotų į biometano užpylimo infrastruktūrą.

„Skatinti žaliąją transformaciją vien mokestinėmis priemonėmis nėra toliaregiška, kartu reikia kurti palankią aplinką verslui pačiam investuoti į žaliąją energetiką, taip pat naikinti biurokratinius barjerus, su kuriais verslas susiduria, pavyzdžiui, investuodamas į elektromobilių ar biometano infrastruktūrą“, – pabrėžė LIEPA prezidentė.

***

Nuo Naujųjų metų – didesnės degalų kainos

LIEPA vadovė K. Čeredničenkaitė pažymi, kad ypač dabar reikšmingas kainai yra Lietuvos valdžios institucijų sprendimas paskubomis sekti jau anksčiau minėtu Europos Žaliuoju kursu. Pasak K. Čeredničenkaitės, remiantis jau padarytais teisės aktų pakeitimais, nuo Naujųjų metų dyzelinas turėtų brangti apie 0,16 eur/l, o benzinas – 0,08 eur/l.

Kaip teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius, šis, beveik vien mokesčių didinimu paremtas, kelias nėra iki galo teisingas, nes atsiranda grėsmė kilti įtampai visuomenėje. „Kuomet procesas yra inertiškas, įpročius pakeisti sunku. Trūksta infrastruktūros elektromobiliams, trūksta patogaus viešojo transporto, į kurį jau šiandien galima būtų persėsti, atsisakius antro šeimos automobilio“, – aiškina ekspertas.

Pasak ekonomisto M. Dubnikovo, šis, paskutinis, mokesčių kėlimas yra labiau susijęs ne su siekiu keisti vartotojų įpročius, o su noru padidinti valstybės biudžetą. „Ko gero, akcizai yra didinami ne tam, kad keistų vartotojų įpročius ar būtų mažinamas akcizinių prekių vartojimas. Manau, kad buvo labiau žiūrima į biudžeto struktūrą ir jo įvykdymo planus. Todėl akcizinių prekių mokesčiai buvo padidinti gerokai daugiau negu verslas tikėjosi“, – aiškina M. Dubnikovas.

LIEPA vadovės teigimu, aplinkybė, kad kiekvienas gyventojas pajaus šį kainos augimą, kelia klausimų, ar vis dėlto nereikėjo Lietuvai pasekti Latvijos ir Lenkijos pavyzdžiu nedidinti akcizo. „Kainų kilimą pajus kiekvienas šalies gyventojas. Tokios valstybės, kaip Švedija ar Suomija peržiūri savo planus dėl Žaliosios politikos, o mes nei svarstome, nei diskutuojame, o tik aklai sekame. Noras būti kuo tvaresniems yra suprantamas ir sveikintinas, tačiau reikėtų šį klausimą spręsti kompleksiškai“, – sako LIEPA vadovė.

Įvairiapusiu keliu eiti siūlo ir M. Nagevičius, pažymintis, kad degalų kainų kilimo išvengti neįmanoma. Šią žinutę, anot pašnekovo, Lietuvos valdžios atstovai vartotojams turėtų pranešti aiškiai. „Svarbu būtų duoti aiškų signalą visiems, kurie dabar svarsto kokį automobilį pirkti, – naftos degalai tik brangs. Ne tiek svarbu kiek jie kainuos kitais metais, keliais centais mažiau ar daugiau. Šioje vietoje tikrai galime derinti politiką su kaimyninėmis šalimis. Visgi, visi turi suprasti, kad 2030 metais litras naftos dyzelino tikrai nekainuos mažiau 3 eurų. Ir šis Valstybės siunčiamas signalas rinkai yra gerokai svarbesnis dalykas, nei konkretūs akcizo dydžiai artimiausiu metu“, – teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

M. Dubnikovo teigimu, pasiekti 2030-aisias m. užsibrėžtų tikslų mūsų šaliai gali būti neįmanoma, o tai Lietuvai jau gali grėsti baudomis. „Turime milžinišką problemą, nes norima staigiai sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Tam yra prisiimti įsipareigojimai, kuriuos šiai dienai yra labai sunku ir galbūt net neįmanoma įgyvendinti. Tiesiog laikas yra per trumpas“ – aiškina ekonomistas.

Anot pašnekovo, Lietuvai būtų naudinga bandyti tartis su Europos Sąjungos institucijomis dėl galimo terminų keitimo. „Kai kuriais aspektais ta rizika neįgyvendinti įsipareigojimų yra tikrai labai didelė. Kol dar yra laiko, galbūt neatšaukiant planų, būtų galima pabandyti persiderėti laikus arba tikslus, kurių norima pasiekti. Nesakau, kad nereikia siekti mažinti iškastinio kuro vartojimo, bet kyla didelis klausimas, ar mes galime tuos planus įgyvendinti. Laikrodis tiksi ir panašu, kad „trenksimės“ į įsipareigojimus, kurių neįgyvendinsim“, – teigia M. Dubnikovas.

***

Degalų kainos Lietuvoje: kaip jas veikia Kinijos elektromobiliai ir valiutos kursas

Visą vasarą stabiliai laikęsi degalų kainos Lietuvoje paskutinėmis rugpjūčio mėnesio savaitėmis ėmė mažėti.

Pasak degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovo Baltijos šalims Roko Laurinavičiaus, kainų mažėjimą lėmė pokyčiai Azijos rinkose ir pasaulio ekonominė situacija.

Lėtėjanti Kinijos ekonomika ir augantis alternatyvios elektros energijos suvartojimas

Pastarųjų kelių mėnesių tendencijos rodo, jog degalų kainas pasaulyje stipriai lėmė besikeičianti situacija Kinijos rinkoje. Šalis yra antroji pagal dydį pasaulio ekonomika ir antroji naftos vartotoja po JAV, tad lėtėjant ekonomikos augimui mažėja ir naftos produktų paklausa. Taip pat pastebima, jog Kinijoje auga alternatyvios elektros energijos suvartojimas, o tai dar labiau sumažino naftos poreikį.

Kaip pastebi R. Laurinavičius, degalų kainų sumažėjimą taip pat lemia ir besibaigiantis vasaros kelionių pikas JAV. Sezono metu aukštumas pasiekianti benzino paklausa jau grįžo į įprastą suvartojimo lygį, o sukauptas naftos rezervas dar iki galo neišnaudotas, tad paklausą viršijanti pasiūla prisideda prie kainų korekcijos.

Geopolitinė įtampa lemia tiekimo grandinės problemas

Priešingą neužtikrintumo dėl degalų kainų efektą duoda įtempta geopolitinė padėtis Artimuosiuose Rytuose.

Izraelio ir „Hezbollah“ konflikto eskalavimas, naftos telkinių Libijos rytinėje dalyje uždarymas ir eksporto sustabdymas rugpjūčio pabaigoje sukėlė netikrumą rinkoje, tad rugsėjo pradžioje paskelbus apie vėl atidaromus naftos telkinius pasigirdo spėjimų, jog spalio mėn. OPEC gali padidinti gavybos apimtis. Po šių naujienų naftos kainos sparčiai krito ir OPEC šalys narės susirinko aptarti gavybos apribojimų pratęsimo – šis sprendimas lėmė staigų naftos kainų pakilimą.

Taip pat skaitykite Ekspertų prognozė: kaip keisis degalų kainos ir kiek pelno uždirbs degalinės? Degalai brango Latvijoje: kokia situacija Lietuvoje ir Estijoje? Neramumai naftos gavybos regionuose stipriai koreliuoja su degalų kainomis, kadangi sutrikdyta pasaulinė tiekimo grandinė išbalansuoja nusistovėjusią pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą bei gali sukelti pristatymo sunkumų.

Degalų kainų prognozės Baltijos šalyse

Įtaką degalų kainoms daro ir kiti ekonominiai veiksniai, pavyzdžiui valiutų kursai ir infliacija. Kadangi tarptautinėje rinkoje degalai kotiruojami doleriais, stiprėjantis euras gali sumažinti degalų kainas Lietuvoje. Stiprus euras dolerio atžvilgiu reiškia, kad degalai yra pigesni, o tai padeda išlaikyti mažesnes mažmenines kainas.

„Jei lygintume tris Baltijos šalis, pagrindiniai kainų skirtumai Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinkose pirmiausia atsiranda dėl mokesčių politikos, alternatyvių degalų įstatymų keliamų tikslų skirtumų bei teisinio reguliavimo. Ateinančiais metais Lietuvoje ir Estijoje bus didinami akcizai variklių degalams, o Latvijoje peržiūrimas įstatymas, kuris gali turėti įtakos biokomponentų naudojimui degaluose nuo 2026 m. Šie ir kiti reguliaciniai reikalavimai gali lemti pokyčius degalų rinkoje, o taip pat sąlygoti ir kainų pokyčius“, – sako „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius.

***

Lietuvoje vis garsiau kalbant apie ekologiją, transporto ir logistikos sektorius yra spaudžiamas į kampą – keliami aukšti tvarumo reikalavimai, kuriuos įgyvendinti reikia per labai trumpą laiką. Nors tikslai yra geri, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pažymi – reikia nepamiršti, kad Europoje tradicinį kurą vis dar naudoja 95 proc. sunkvežimių, o nestabilios degalų kainos kelia rimtus iššūkius vežėjams.

„Šiuo metu tradicinį kurą Europoje naudoja maždaug 95 proc. sunkvežimių. Tiesa, įvedus griežtesnius kuro naudojimo reikalavimus šie rodikliai pradės kisti, tačiau kol tai įvyks – kuro kainų pokyčiai kels rimtus iššūkius mūsų šalies vežėjams. Jau dabar yra sunku planuoti finansus, nežinant būsimos kuro kainos. Iššūkių kyla ir dėl maršrutų planavimo“, – teigia „LINAVA“ vadovas.

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) teigimu, šiuo metu naftos kaina tarptautinėje rinkoje sudaro apie 44 proc. galutinės degalų kainos Lietuvoje. Tam įtakos turi net keli skirtingi veiksniai.

„Degalai yra apmokestinami akcizu, pridėtinės vertės mokesčiu – šie mokesčiai sudaro apie 50 proc. galutinės degalų kainos. Mokesčiai Lietuvoje yra didžiausia degalų kainos dedamoji, net ir nežymus jų keitimas galutinę degalų kainą vartotojams gali smarkiai koreguoti. Kainą taip pat lemia distribucijos ir logistikos kaštai (apie 2 proc.). Tik labai nedidelę degalų kainos dalį sudaro mažmeninės prekybos sąnaudos (apie 2 proc.) ir mažmenininkų grynoji marža (apie 1,5 proc.)“, – pažymi asociacijos LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Nestabilios kuro kainos – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje

Tiesa, nors Lietuvos degalų kainos statistiškai yra vienos mažiausių Europoje, nestabilus kainų kitimas apsunkina Lietuvos vežėjų galimybes planuoti ateities biudžetus.

„Logistikos ir transporto sektorius šiuo metu išgyvena labai sunkų laikotarpį. Trūksta vairuotojų, apyvartinių lėšų, jaučiamos pinigų judėjimo problemos. Be šių iššūkių papildomu galvos skausmu neretai tampa ir kuro kainų pokyčiai. Būtent dėl kainų nestabilumo sunku planuoti transporto maršrutus ir įmonių lėšų srautus“, – teigia „LINAVA“ generalinis sekretorius.

Asociacijos LIEPA prezidentė pažymi, kad ženklus degalų kainų nestabilumas pastebėtas dar 2022 m., prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą. Šiemet degalų kainos išlaiko mažėjimo tendenciją, kuri susijusi su nedideliu naftos išgavimo pertekliumi rinkoje bei bendrais makroekonominiais pokyčiais pasaulyje.

„Šiuo metu degalų rinka funkcionuoja pagal jai įprastus principus bei tendencijas, tad degalų kaina gali bet kada keistis priklausomai nuo pasaulinių ekonominių pokyčių ar geopolitinės situacijos. Todėl degalų kainas prognozuoti šiuo metu galima tik atsižvelgiant į mokesčių kėlimą, kuris numatomas nuo kitų metų. LIEPA analitikai prognozuoja, kad vien dėl didėjančių akcizų ir aplinkosauginių reikalavimų degalų tiekėjams, 2025 m. mažmeninės degalų kainos turėtų reikšmingai išaugti – vidutinė benzino kaina šoktels 8 ct./l, o dyzelino – net 16 ct./l“, – teigia K. Čeredničenkaitė.

Protingas planavimas – puiki išeitis prisitaikant prie kainų pokyčių

Asociacijos „LINAVA“ vadovo teigimu staiga pereiti prie alternatyvaus kuro transporto sektoriui tiesiog gali nepavykti, tad vežėjams teks atsakingiau planuoti biudžetus.

„Norint išvengti didesnių problemų ir toliau balansuoti Vakarų rinkoje Lietuvos vežėjams teks atsakingiau žiūrėti ir į kuro kainas: stebėti kainų pokyčius, atsakingai planuoti maršrutus. Tarptautinė kelių transporto sąjunga IRU kasmet stebi ir savo nariams praneša apie naftos produktų tendencijas ir pateikia pasiūlymų, kaip galima būtų prisitaikyti prie pokyčių. Tarp jų pasiūlymų – optimalus alternatyvaus ir tradicinio kuro naudojimas, kuris leistų vežėjams šiek tiek apsilaisvinti ir taip suveržtus diržus tiek politikų keliamais reikalavimais“, – pabrėžė Z. Buivydas.

Asociacijos LIEPA prezidentė pažymi, kad prisitaikyti prie kintančių sąlygų tikrai yra įmanoma, tereikia protingai planuoti savo finansus.

„Be abejo, degalų kainos sudėtingomis konkurencinėmis sąlygomis dirbančių vežėjų verslui yra kritiškai svarbios. Įmonėms labai svarbu įvertinti galimus jų pokyčius, turėti strategiją, kaip valdyti savo finansinius srautus ir kainoms kylant, ir krentant.

Teoriškai vežėjai galėtų metų pabaigoje įsigyti degalų, kurių kaina dar nebus paveikta nuo kitų metų didėsiančių mokesčių. Tačiau ir tai verta būtų daryti ne ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui, nes degalų kainų kitais metais prognozuoti negalime. Be to, vargu, ar daugelis vežėjų turi galimybes kaupti degalų atsargas.

Taip pat manau, kad laipsniškas transporto parko atnaujinimas renkantis aplinkai draugiškesnes ir efektyvesnes transporto priemones yra neišvengiamas ir jam reikia pradėti ruoštis“, – akcentavo asociacijos LIEPA prezidentė.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.