Prognozuojamas degalų kainų šuolis: labiausiai jį pajus dyzelinių automobilių vairuotojai (PAPILDYTA)
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA) prognozuoja, kad vien dėl didėjančių akcizų ir aplinkosauginių reikalavimų degalų tiekėjams, 2025 m. mažmeninės degalų kainos turėtų reikšmingai išaugti – vidutinė benzino kaina šoktels 8 ct./l, o dyzelino – net 16 ct./l.
Nuo kitų metų pradžios didės degalams taikomi akcizai, įsigalios anglies dvideginio kintama akcizo dedamoji, bus didinama atsinaujinančių išteklių dalis degaluose. LIEPA analitikai atliko analizę, kuria buvo siekiama įvertinti nuo 2025 m. įsigaliosiančių teisės aktų įtaką mažmeninėms degalų kainoms.
Prognozuojama, kad 2025 m. šalies degalinėse benzino kaina vidutiniškai gali išaugti 8 ct./l. Kitąmet benzinui bus taikomas tokio pat dydžio akcizas kaip ir 2024 m. (466 eurų už 1 000 litrų), tačiau kainą didins anglies dvideginio dedamoji akcize (47 eurai už 1000 litrų), taip pat bus didinama atsinaujinančių išteklių dalis degaluose, o tai lems kainos padėjimą vartotojams 2-3 centais už litrą.
Dar labiau išaugtų populiariausių degalų – dyzelino kaina, kuriai prognozuojamas vidutinis 16 ct./l. augimas. Dyzelino brangimui didžiausios įtakos turės akcizo didinimas – (nuo 410 iki 466 eurų už 1000 litrų), bus pradėta taikyti kintamoji akcizo dalis – anglies dvideginio dedamoji (53,6 euro už 1000 litrų), didės ir atsinaujinančių išteklių dalis degaluose, o dėl to degalų kaina padidės dar keliais centais už litrą.
„Degalų tiekėjai supranta ir palaiko valstybės tikslus – mažinti transporto taršą, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą. Tačiau turime suprasti, kad degalai yra jautri prekė, turinti didelę įtaką bendram kainų lygiui. Todėl siekiant išvengti kainų šoko, svarbu laikyti nuoseklios ir pamatuotos mokesčių politikos, diskutuojant su rinkos dalyviais ir visuomenės grupėmis, ieškoti optimalių sprendimų“, – teigė LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Rizika – infliacijos šuolis
Pasak LIEPA vadovės, degalai šalies gyventojų išlaidose sudaro sąlyginai didelę dalį. Be to, brangstant degalams gamintojai ir prekybininkai priversti didinti ir kitų prekių ir paslaugų kainas. Taigi, staigus degalų kainų šokas gali paspartinti infliaciją, kurią vėliau bus sunku suvaldyti. Brangesni degalai didins produkcijos savikainą, o tai neigiamai paveiks vietinio verslo konkurencingumą.
Pasak K. Čeredničenkaitės, svarbu įvertinti, kad padidinus mokesčius degalams, valstybė gali sulaukti priešingo rezultato – biudžeto pajamų bus surinkta mažiau, nes verslas ir vartotojai ieškos galimybių įsigyti degalų pigiau kaimyninėse valstybėse.
„Įvedinėjant naujus mokesčius ar didinant esamus, labai svarbu savo mokestinę politiką koordinuoti su gretimų šalių mokestinėmis politikomis. Nes juk iš esmės mes visi einam link dekarbonizuoto transporto: ne vien Lietuva, bet ir Lenkija, Latvija bei kitos ES šalys“, – pabrėžė LIEPA vadovė.
Investuoja į žaliąją energetiką
Aplinkosauginiai reikalavimai ir mokesčiai didinami siekiant ES Žaliojo kurso tikslų, tačiau, anot LIEPA prezidentės K. Čeredničenkaitės, žalioji transformacija transporto sektoriuje turėtų būti skatinama ir kuriant paskatas verslui pačiam mažinti iškastinio kuro vartojimą ir naudoti daugiau žaliosios energijos.
Jau dabar degalų tiekėjai savo lėšomis investuoja į atsinaujinančios energijos plėtrą, pavyzdžiui, degalinėse įrengiamos viešos elektromobilių įkrovimo prieigos. Degalinių tinklai taip pat investuotų į biometano užpylimo infrastruktūrą.
„Skatinti žaliąją transformaciją vien mokestinėmis priemonėmis nėra toliaregiška, kartu reikia kurti palankią aplinką verslui pačiam investuoti į žaliąją energetiką, taip pat naikinti biurokratinius barjerus, su kuriais verslas susiduria, pavyzdžiui, investuodamas į elektromobilių ar biometano infrastruktūrą“, – pabrėžė LIEPA prezidentė.
***
Nuo Naujųjų metų – didesnės degalų kainos
LIEPA vadovė K. Čeredničenkaitė pažymi, kad ypač dabar reikšmingas kainai yra Lietuvos valdžios institucijų sprendimas paskubomis sekti jau anksčiau minėtu Europos Žaliuoju kursu. Pasak K. Čeredničenkaitės, remiantis jau padarytais teisės aktų pakeitimais, nuo Naujųjų metų dyzelinas turėtų brangti apie 0,16 eur/l, o benzinas – 0,08 eur/l.
Kaip teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius, šis, beveik vien mokesčių didinimu paremtas, kelias nėra iki galo teisingas, nes atsiranda grėsmė kilti įtampai visuomenėje. „Kuomet procesas yra inertiškas, įpročius pakeisti sunku. Trūksta infrastruktūros elektromobiliams, trūksta patogaus viešojo transporto, į kurį jau šiandien galima būtų persėsti, atsisakius antro šeimos automobilio“, – aiškina ekspertas.
Pasak ekonomisto M. Dubnikovo, šis, paskutinis, mokesčių kėlimas yra labiau susijęs ne su siekiu keisti vartotojų įpročius, o su noru padidinti valstybės biudžetą. „Ko gero, akcizai yra didinami ne tam, kad keistų vartotojų įpročius ar būtų mažinamas akcizinių prekių vartojimas. Manau, kad buvo labiau žiūrima į biudžeto struktūrą ir jo įvykdymo planus. Todėl akcizinių prekių mokesčiai buvo padidinti gerokai daugiau negu verslas tikėjosi“, – aiškina M. Dubnikovas.
LIEPA vadovės teigimu, aplinkybė, kad kiekvienas gyventojas pajaus šį kainos augimą, kelia klausimų, ar vis dėlto nereikėjo Lietuvai pasekti Latvijos ir Lenkijos pavyzdžiu nedidinti akcizo. „Kainų kilimą pajus kiekvienas šalies gyventojas. Tokios valstybės, kaip Švedija ar Suomija peržiūri savo planus dėl Žaliosios politikos, o mes nei svarstome, nei diskutuojame, o tik aklai sekame. Noras būti kuo tvaresniems yra suprantamas ir sveikintinas, tačiau reikėtų šį klausimą spręsti kompleksiškai“, – sako LIEPA vadovė.
Įvairiapusiu keliu eiti siūlo ir M. Nagevičius, pažymintis, kad degalų kainų kilimo išvengti neįmanoma. Šią žinutę, anot pašnekovo, Lietuvos valdžios atstovai vartotojams turėtų pranešti aiškiai. „Svarbu būtų duoti aiškų signalą visiems, kurie dabar svarsto kokį automobilį pirkti, – naftos degalai tik brangs. Ne tiek svarbu kiek jie kainuos kitais metais, keliais centais mažiau ar daugiau. Šioje vietoje tikrai galime derinti politiką su kaimyninėmis šalimis. Visgi, visi turi suprasti, kad 2030 metais litras naftos dyzelino tikrai nekainuos mažiau 3 eurų. Ir šis Valstybės siunčiamas signalas rinkai yra gerokai svarbesnis dalykas, nei konkretūs akcizo dydžiai artimiausiu metu“, – teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
M. Dubnikovo teigimu, pasiekti 2030-aisias m. užsibrėžtų tikslų mūsų šaliai gali būti neįmanoma, o tai Lietuvai jau gali grėsti baudomis. „Turime milžinišką problemą, nes norima staigiai sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Tam yra prisiimti įsipareigojimai, kuriuos šiai dienai yra labai sunku ir galbūt net neįmanoma įgyvendinti. Tiesiog laikas yra per trumpas“ – aiškina ekonomistas.
Anot pašnekovo, Lietuvai būtų naudinga bandyti tartis su Europos Sąjungos institucijomis dėl galimo terminų keitimo. „Kai kuriais aspektais ta rizika neįgyvendinti įsipareigojimų yra tikrai labai didelė. Kol dar yra laiko, galbūt neatšaukiant planų, būtų galima pabandyti persiderėti laikus arba tikslus, kurių norima pasiekti. Nesakau, kad nereikia siekti mažinti iškastinio kuro vartojimo, bet kyla didelis klausimas, ar mes galime tuos planus įgyvendinti. Laikrodis tiksi ir panašu, kad „trenksimės“ į įsipareigojimus, kurių neįgyvendinsim“, – teigia M. Dubnikovas.
***
Degalų kainos Lietuvoje: kaip jas veikia Kinijos elektromobiliai ir valiutos kursas
Visą vasarą stabiliai laikęsi degalų kainos Lietuvoje paskutinėmis rugpjūčio mėnesio savaitėmis ėmė mažėti.
Pasak degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovo Baltijos šalims Roko Laurinavičiaus, kainų mažėjimą lėmė pokyčiai Azijos rinkose ir pasaulio ekonominė situacija.
Lėtėjanti Kinijos ekonomika ir augantis alternatyvios elektros energijos suvartojimas
Pastarųjų kelių mėnesių tendencijos rodo, jog degalų kainas pasaulyje stipriai lėmė besikeičianti situacija Kinijos rinkoje. Šalis yra antroji pagal dydį pasaulio ekonomika ir antroji naftos vartotoja po JAV, tad lėtėjant ekonomikos augimui mažėja ir naftos produktų paklausa. Taip pat pastebima, jog Kinijoje auga alternatyvios elektros energijos suvartojimas, o tai dar labiau sumažino naftos poreikį.
Kaip pastebi R. Laurinavičius, degalų kainų sumažėjimą taip pat lemia ir besibaigiantis vasaros kelionių pikas JAV. Sezono metu aukštumas pasiekianti benzino paklausa jau grįžo į įprastą suvartojimo lygį, o sukauptas naftos rezervas dar iki galo neišnaudotas, tad paklausą viršijanti pasiūla prisideda prie kainų korekcijos.
Geopolitinė įtampa lemia tiekimo grandinės problemas
Priešingą neužtikrintumo dėl degalų kainų efektą duoda įtempta geopolitinė padėtis Artimuosiuose Rytuose.
Izraelio ir „Hezbollah“ konflikto eskalavimas, naftos telkinių Libijos rytinėje dalyje uždarymas ir eksporto sustabdymas rugpjūčio pabaigoje sukėlė netikrumą rinkoje, tad rugsėjo pradžioje paskelbus apie vėl atidaromus naftos telkinius pasigirdo spėjimų, jog spalio mėn. OPEC gali padidinti gavybos apimtis. Po šių naujienų naftos kainos sparčiai krito ir OPEC šalys narės susirinko aptarti gavybos apribojimų pratęsimo – šis sprendimas lėmė staigų naftos kainų pakilimą.
Taip pat skaitykite Ekspertų prognozė: kaip keisis degalų kainos ir kiek pelno uždirbs degalinės? Degalai brango Latvijoje: kokia situacija Lietuvoje ir Estijoje? Neramumai naftos gavybos regionuose stipriai koreliuoja su degalų kainomis, kadangi sutrikdyta pasaulinė tiekimo grandinė išbalansuoja nusistovėjusią pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą bei gali sukelti pristatymo sunkumų.
Degalų kainų prognozės Baltijos šalyse
Įtaką degalų kainoms daro ir kiti ekonominiai veiksniai, pavyzdžiui valiutų kursai ir infliacija. Kadangi tarptautinėje rinkoje degalai kotiruojami doleriais, stiprėjantis euras gali sumažinti degalų kainas Lietuvoje. Stiprus euras dolerio atžvilgiu reiškia, kad degalai yra pigesni, o tai padeda išlaikyti mažesnes mažmenines kainas.
„Jei lygintume tris Baltijos šalis, pagrindiniai kainų skirtumai Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinkose pirmiausia atsiranda dėl mokesčių politikos, alternatyvių degalų įstatymų keliamų tikslų skirtumų bei teisinio reguliavimo. Ateinančiais metais Lietuvoje ir Estijoje bus didinami akcizai variklių degalams, o Latvijoje peržiūrimas įstatymas, kuris gali turėti įtakos biokomponentų naudojimui degaluose nuo 2026 m. Šie ir kiti reguliaciniai reikalavimai gali lemti pokyčius degalų rinkoje, o taip pat sąlygoti ir kainų pokyčius“, – sako „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius.
***
LINAVA: prognozuojama, kad per metus reikšmingai šoktels degalų kainos
Lietuvoje vis garsiau kalbant apie ekologiją, transporto ir logistikos sektorius yra spaudžiamas į kampą – keliami aukšti tvarumo reikalavimai, kuriuos įgyvendinti reikia per labai trumpą laiką. Nors tikslai yra geri, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pažymi – reikia nepamiršti, kad Europoje tradicinį kurą vis dar naudoja 95 proc. sunkvežimių, o nestabilios degalų kainos kelia rimtus iššūkius vežėjams.
„Šiuo metu tradicinį kurą Europoje naudoja maždaug 95 proc. sunkvežimių. Tiesa, įvedus griežtesnius kuro naudojimo reikalavimus šie rodikliai pradės kisti, tačiau kol tai įvyks – kuro kainų pokyčiai kels rimtus iššūkius mūsų šalies vežėjams. Jau dabar yra sunku planuoti finansus, nežinant būsimos kuro kainos. Iššūkių kyla ir dėl maršrutų planavimo“, – teigia „LINAVA“ vadovas.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) teigimu, šiuo metu naftos kaina tarptautinėje rinkoje sudaro apie 44 proc. galutinės degalų kainos Lietuvoje. Tam įtakos turi net keli skirtingi veiksniai.
„Degalai yra apmokestinami akcizu, pridėtinės vertės mokesčiu – šie mokesčiai sudaro apie 50 proc. galutinės degalų kainos. Mokesčiai Lietuvoje yra didžiausia degalų kainos dedamoji, net ir nežymus jų keitimas galutinę degalų kainą vartotojams gali smarkiai koreguoti. Kainą taip pat lemia distribucijos ir logistikos kaštai (apie 2 proc.). Tik labai nedidelę degalų kainos dalį sudaro mažmeninės prekybos sąnaudos (apie 2 proc.) ir mažmenininkų grynoji marža (apie 1,5 proc.)“, – pažymi asociacijos LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Nestabilios kuro kainos – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje
Tiesa, nors Lietuvos degalų kainos statistiškai yra vienos mažiausių Europoje, nestabilus kainų kitimas apsunkina Lietuvos vežėjų galimybes planuoti ateities biudžetus.
„Logistikos ir transporto sektorius šiuo metu išgyvena labai sunkų laikotarpį. Trūksta vairuotojų, apyvartinių lėšų, jaučiamos pinigų judėjimo problemos. Be šių iššūkių papildomu galvos skausmu neretai tampa ir kuro kainų pokyčiai. Būtent dėl kainų nestabilumo sunku planuoti transporto maršrutus ir įmonių lėšų srautus“, – teigia „LINAVA“ generalinis sekretorius.
Asociacijos LIEPA prezidentė pažymi, kad ženklus degalų kainų nestabilumas pastebėtas dar 2022 m., prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą. Šiemet degalų kainos išlaiko mažėjimo tendenciją, kuri susijusi su nedideliu naftos išgavimo pertekliumi rinkoje bei bendrais makroekonominiais pokyčiais pasaulyje.
„Šiuo metu degalų rinka funkcionuoja pagal jai įprastus principus bei tendencijas, tad degalų kaina gali bet kada keistis priklausomai nuo pasaulinių ekonominių pokyčių ar geopolitinės situacijos. Todėl degalų kainas prognozuoti šiuo metu galima tik atsižvelgiant į mokesčių kėlimą, kuris numatomas nuo kitų metų. LIEPA analitikai prognozuoja, kad vien dėl didėjančių akcizų ir aplinkosauginių reikalavimų degalų tiekėjams, 2025 m. mažmeninės degalų kainos turėtų reikšmingai išaugti – vidutinė benzino kaina šoktels 8 ct./l, o dyzelino – net 16 ct./l“, – teigia K. Čeredničenkaitė.
Protingas planavimas – puiki išeitis prisitaikant prie kainų pokyčių
Asociacijos „LINAVA“ vadovo teigimu staiga pereiti prie alternatyvaus kuro transporto sektoriui tiesiog gali nepavykti, tad vežėjams teks atsakingiau planuoti biudžetus.
„Norint išvengti didesnių problemų ir toliau balansuoti Vakarų rinkoje Lietuvos vežėjams teks atsakingiau žiūrėti ir į kuro kainas: stebėti kainų pokyčius, atsakingai planuoti maršrutus. Tarptautinė kelių transporto sąjunga IRU kasmet stebi ir savo nariams praneša apie naftos produktų tendencijas ir pateikia pasiūlymų, kaip galima būtų prisitaikyti prie pokyčių. Tarp jų pasiūlymų – optimalus alternatyvaus ir tradicinio kuro naudojimas, kuris leistų vežėjams šiek tiek apsilaisvinti ir taip suveržtus diržus tiek politikų keliamais reikalavimais“, – pabrėžė Z. Buivydas.
Asociacijos LIEPA prezidentė pažymi, kad prisitaikyti prie kintančių sąlygų tikrai yra įmanoma, tereikia protingai planuoti savo finansus.
„Be abejo, degalų kainos sudėtingomis konkurencinėmis sąlygomis dirbančių vežėjų verslui yra kritiškai svarbios. Įmonėms labai svarbu įvertinti galimus jų pokyčius, turėti strategiją, kaip valdyti savo finansinius srautus ir kainoms kylant, ir krentant.
Teoriškai vežėjai galėtų metų pabaigoje įsigyti degalų, kurių kaina dar nebus paveikta nuo kitų metų didėsiančių mokesčių. Tačiau ir tai verta būtų daryti ne ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui, nes degalų kainų kitais metais prognozuoti negalime. Be to, vargu, ar daugelis vežėjų turi galimybes kaupti degalų atsargas.
Taip pat manau, kad laipsniškas transporto parko atnaujinimas renkantis aplinkai draugiškesnes ir efektyvesnes transporto priemones yra neišvengiamas ir jam reikia pradėti ruoštis“, – akcentavo asociacijos LIEPA prezidentė.
***
Naujametinė dovana vairuotojams – degalų kainų augimas: suskaičiavo, kiek pabrangs litras benzino ir dyzelino
Po Naujųjų metų Lietuvos gyventojai sulauks ne itin malonios dovanos. Prognozuojama, jog dėl padidėjusios mokestinės naštos degalų kainos didės, tačiau nafta turėtų atpigti. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas bei degalinių tinklo „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius laidoje „Delfi diena“ atsakė, kiek kitais metais vairuotojai mokės už degalus.
Pasak A. Izgorodino, Europoje lietuviai yra vieni daugiausiai pinigų išleidžiantys degalams, o jų kainų pokyčiai stipriau atsiliepia ekonomikai nei kitose šalyse.
„Lietuva yra viena iš lyderių pagal degalų svorį Lietuvos infliacijos krepšelyje ir standartinis vartotojas apie 7 procentus visų savo vartojimo išlaidų skiria degalams. Eurozonos vidurkis siekia šiek tiek virš 4 proc. ir mes esame tarp TOP 5 valstybių pagal šį rodiklį. Praktiškai tai reiškia, kad kai kyla naftos kaina arba atsiranda mokesčiai ir atitinkamai Lietuvoje kyla degalų kainos, tai statistiškai bendrą infliacijos rodiklį Lietuvoje paveikia gerokai stipriau ir rimčiau nei vidutiniškai eurozonoje“, – aiškina ekonomistas.
Jis teigia, jog yra sudėtinga pasakyti, ar tikrai nuo kitų metų mūsų šalyje degalai brangs. Nepaisant to, kad yra numatytas naujas mokestis, tačiau naftos kaina jau dabar yra šiek tiek nukritusi, prognozuojama, jog ir kitais metais ji turėtų dar atpigti.
„Gali būti, kad didesni mokesčiai energetikos produktams bus kompensuoti tuo, kad naftos kaina rinkose šiek tiek sumažės. Tiesa, tikėtina, jog tai įvyks ne nuo kitų metų sausio mėnesio, o nuo kitų metų vasaros“, – prognozėmis dalijasi I. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, įtakos naftos kainai gali turėti ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo veiksmai. Rinkoje prognozuojama, kad jis švelnins ekologinius ir energetikos biurokratijos standartus Amerikos naftos įmonėms, todėl naftos gavyba ten gali būti didinama. Be to, gali būti tariamasi su OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija) šalimis, jog ir jos padidintų bendrą naftos gavybą pasaulyje.
Nepaisant to, L. Karlavičius gerų naujienų vairuotojams neturi, jau paskaičiuota, kad degalai nuo sausio brangs, įvertintos ir to pasekmės. „Darant prielaidą, kad naftos kaina nesikeis, nuo sausio 1 d. litras benzino pabrangs 8 centais, o litras dyzelino – 16 centų“, – skelbia „Viada LT“ direktorius. Jo teigimu, degalų kainų augimas turės du poveikius: vienus paveiks tiesiogiai, o kiti galės rinktis.
„Gaila, tačiau daugumą Lietuvos įmonių ir gyventojų šie pokyčiai paveiks tiesiogiai ir iš karto, nes jie neturės iš kur kitur gauti šio energetinio resurso. O tranzitinis verslas nedelsiant rinksis ir pereis į kitos šalies jurisdikciją ir ten įsigydami degalų“, – sako L. Karlavičius, pridurdamas, kad čia svarų vaidmenį turės Latvija ir Lenkija. Taip, pasak jo, tranzitinis transportas toliau važiuos per Lietuvą ir terš mūsų orą bei gadins kelius, tačiau mokesčius mokės kitose šalyse, kuriose degalai bus pigesni. Planuojama, kad dyzelinio kuro apyvarta sumažės net 15-20 proc.
***
Kodėl ir kiek 2025 m. brangs degalai?
Naujieji metai transporto sektorių pasitiks ir naujais iššūkiais: didėjantys akcizai ir neaiški geopolitinė situacija gali išauginti degalų kainas, reikės prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) narių statistika rodo, kad labai didelių mažmeninių degalų kainų svyravimų šiais metais šalyje nebuvo, kiek ryškesnius jų augimus ir kritimus lėmė išoriniai veiksniai – geopolitinė, didžiųjų pasaulio šalių ekonominė situacija.
Dyzelino kainos gana smarkiai į viršų stiebėsi tik pirmuosius du šių metų mėnesius ir pasiekė apie 1,7 euro už litrą ribą, tuo tarpu benzino kainos augimas išsilaikė kiek ilgiau, iki balandžio, kuomet litras šių degalų kainavo apie 1,63 euro. Vėliau iki pat rugsėjo abiejų rūšių degalų kainos palengva leidosi ir žemiausiame taške buvo praktiškai vienodos – dyzelino kaina nukrito iki apie 1,44 euro/l, benzino – 1,45 euro/l.
Kainos šoktels dėl didinamų akcizų
Vis dėlto ateinantys metai vairuotojus neišvengiamai pasitiks didėsiančiomis degalų kainomis, tik šįkart pagrindinį vaidmenį turės šalies mokestinė politika. LIEPA analitikai prognozuoja, kad dėl augančių akcizų bei griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų degalų tiekėjams, 2025 m. mažmeninės degalų kainos reikšmingai kils.
Nors benzinui ir toliau bus taikomas toks pat akcizo tarifas kaip ir 2024 m., jo kainą papildomai didins naujai įvedama kintamoji akcizo dalis – anglies dvideginio dedamoji. Analitikai prognozuoja, kad benzinas kitų metų pradžioje gali pabrangti 8 ct/l. Tuo tarpu dyzelino brangimas bus ryškesnis – vidutiniškai sieks 16 ct/l. Didžiausią įtaką šiam brangimui turės akcizo didinimas ir anglies dvideginio dedamoji. Be to, dėl didėjančios atsinaujinančių išteklių dalies degaluose dyzelino, kaip ir benzino, kaina pakils dar keliais centais už litrą.
„Akcizai ir kiti mokesčiai, kuriuos nustato valstybė, tiesiogiai įtraukiami į degalų kainą, todėl net minimalūs pokyčiai gali smarkiai paveikti galutinę kainą vartotojams. Akcizo degalams didinimas nuo ateinančių metų nėra paskutinis, valstybė yra numačiusi akcizų degalams didėjimą iki pat 2030 metų, tad tiek vairuotojams, tiek visam transporto sektoriui teks susitaikyti su tuo, kad degalų kainos palaipsniui augs“, – sako Kristina Čeredničenkaitė, LIEPA prezidentė.
Galime sulaukti dvigubo kainos augimo efekto
Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, sako, kad degalų kainų didėjimas nesudaro pagrindinių verslo kaštų, vis dėlto visuomet bent nedidele dalimi atsispindi galutinių prekių kainose. Jis taip pat pastebi, kad šiuo metu labiausiai nerimaujama dėl pamatuojamo akcizų didinimo poveikio, tačiau jį dar labiau sustiprinti galėtų pasaulinės naftos kainos brangimas kitais metais.
„Aš išskirčiau du dalykus – visų pirma, matematinis kainos didėjimas dėl akcizo. Antra, matysime, kokia bus pasaulinė naftos kaina. Visi laukia sausio mėnesio, kuomet prisieks naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Yra įvairių spėlionių – pirmoji, kad gali būti paskelbtas naftos kainų karas, kuris galėtų kainas sumažinti. Tuomet šis sumažėjimas amortizuotų kainų augimą dėl akcizo. Bet jei tai neįvyks, gali būti, kad kaina pradės judėti į visiškai priešingą pusę ir galime sulaukti dvigubai didesnio mažmeninės degalų kainos augimo efekto“, – dėsto ekonomistas.
Jis priduria, kad nors šiuo metu mažmeninės degalų kainos yra palyginti žemame lygyje, išlaidos kurui turės reikšmingą poveikį namų ūkiams. „Dyzelino kaina dėl akcizo didėjimo šoktels daugiau nei 10 proc., tai nėra mažai. Degalų kainos didėjimas gali suvalgyti reikšmingą dalį sumos, kurią gyventojai sutaupys dėl būsto paskolų palūkanų mažėjimo“, – teigia M. Dubnikovas.
Ekspertai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčius degalams keliant pernelyg sparčiai ir smarkiai valstybė gali nepasiekti savo tikslų. Ant gyventojų ir verslo pečių permetama mokesčių našta gali turėti atvirkštinį efektą – mažės vartojimas, Lietuvos degalų pardavėjai konkuruos ne tik tarpusavyje, bet ir su kaimynių šalių prekybininkais.
„Nustatant naujus mokesčius ar didinant esamus, svarbu suderinti mokestinę politiką su kaimyninėmis šalimis. Lietuva nedidelė, tad nemaža dalis vartotojų, jau nekalbant apie transporto sektoriaus įmones, pigesnius degalus pilsis kaimyninėse šalyse, vėl susidursime su „degalų turizmu“, tad į šalies biudžetą nebus surenkami planuojami mokesčiai“, – perspėja K. Čeredničenkaitė.
Laukia reikšmingi pokyčiai
Seimas jau kitų metų pradžioje pradės diskusijas dėl itin reikšmingos europinės Atsinaujinančių išteklių direktyvos (REDIII), kurioje numatytas ambicingas tikslas: 2030 m. ES šalyse 29 proc. transporto naudojamos energijos turės būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Kaip teigia LIEPIA vadovė, šios direktyvos perkėlimas į šalies įstatymus taps rimtu iššūkiu daugeliui verslo sektorių, nes net ir su ankstesne direktyvos redakcija, kuri nustatė perpus mažesnę atsinaujinančių išteklių kartelę, buvo sudėtinga pasiekti tikslus.
Lietuvoje tik apie 6 proc. transporto sunaudotos energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Šių tikslų pasiekimas įmanomas tik didinant atsinaujinančių degalų, biometano ir elektros naudojimą transporte.
„Visgi manau, kad tiek transporto sektorius, tiek degalų pardavėjai galiausiai sėkmingai prisitaikys prie artėjančių pokyčių ir rinkos sąlygų. Degalinių tinklai jau ne kartą įrodė, kad sugeba kiek įmanoma efektyviau suvaldyti tiek mokesčių augimo, tiek pasaulinių naftos kainų svyravimų įtaką galutinei degalų kainai. Tuo metu šalies transporto sektorius turi tvirtus pamatus ir naujiems iššūkiams jau kurį laiką rimtai ruošiasi“, – įsitikinusi K. Čeredničenkaitė.
***
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas Alfa.lt teigė, kad išrinktojo JAV prezidento D. Trumpo inicijuoti prekybos karai, naikinami iškastinio kuro apribojimai, didinama naftos gavyba JAV ir spaudimas naftą eksportuojančių šalių organizacijai OPEC lems, kad pasaulinė naftos kaina kris.
Esą tokia politika D. Trumpas iš karto nušautų kelis zuikius: JAV išaugtų pajamos iš iškastinio kuro, degalų kainos išliktų stabilios, būtų suvaldyta infliacija, o naftos kaina pasaulyje nukristų iki tokios ribos, kad Rusija nebegalėtų finansuoti savo karo mašinos pinigais iš naftos eksporto.
O Lietuvoje galėsime džiaugtis stabiliomis degalų kainomis – atpigus naftai jos nekils tiek, kiek nuo sausio didės akcizai. Kartu I. Izgorodinas atkreipė dėmesį, naftos kainų efektas degalų rinkai vėluoja apie 3 mėnesius, be to, T. Trumpas prisieks tik sausio 20-ąją, tad degalai geriausiu atveju atpigtų tik kitų metų antrąją pusę. „Manau, kad šis scenarijus yra gana realistinis. Todėl labiau tikėtina, kad naftos kaina kitais metais nukris, o degalų kaina Lietuvoje iš esmės liks panaši kaip šiemet, t. y. degalų mokesčiai bus didesni, bet naftos kaina bus mažesnė“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Su tokia įvykių eiga nenorėtų sutikti „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Alfa.lt primena, kad iškart po rinkimų būsimasis JAV prezidentas akcentavo Amerikos naftos ir dujų gavybos galimybes ir netiesiogiai perspėjo Rusiją. „Naftos turime daugiau negu Saudo Arabija ir Rusija“, – sakė jis. Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas žadėjo per metus perpus sumažinti energijos išteklių kainą. „Putinas negalės kariauti, jeigu nafta kainuos 40 dolerių“, – sakė jis.
Manoma, kad naftos kaina galėtų sumažėti, jeigu JAV padidintų naftos gavybą ir darytų spaudimą naftą eksportuojančių šalių organizacijai OPEC. Ž. Mauricas sutinka, kad pasaulinės naftos kainos sumažėjimas būtų smūgis Rusijai, bet pastebi, kad tai pasiekti nėra taip paprasta, kaip būdavo anksčiau.
„Paskatos Amerikai tai daryti yra sumažėjusios, nes ji yra didžiausia pasaulyje naftos išgavėja, didžiausia pasaulyje dujų eksportuotoja. Pačiai JAV naftos pramonei reikia bent 60, mažiausiai 50 dolerių už barelį kainos. Todėl, net jei D. Trumpas sumažintų kainą, tai būtų trumpalaikis sumažinimas, nes daliai JAV įmonių neapsimokėtų išgauti naftos Amerikoje. Tiesiog JAV nusipjautų šaką, ant kurios sėdi. Manau, kad politiškai Amerika vargu ar tokios strategijos imtųsi“, – svarstė Ž. Mauricas.
***
Tokių sprendimų reikėjo – kitaip grėstų šimtamilijoninės baudos „Šiaulių banko“
„Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Delfi“ kalbėjo, jog šie pokyčiai labiau veikia dyzelino kainą, o jos augimui komercinis tolimųjų reisų transporto verslas – itin jautrus. Todėl išties yra reali rizika, jog tolimųjų reisų vairuotojai pradės piltis degalus kaimyninėse šalyse.
„Ne kartą buvo akcentuota, kad tokios mažos šalies kaip Lietuva akcizų politika turėtų būti derinama, atsižvelgiant į regioninę situaciją ir akcizų mokesčio padidinimas gali sukelti netgi neigiamą šio mokesčio pajamų biudžetui efektą. Tuo metu šalies vidaus transportas ir gyventojai bus priversti šią karčią piliulę praryti. Vis dėlto, būtina akcentuoti, kad Lietuva buvo priversta ieškoti instrumentų transporto taršai valdyti, nes nevykdant ES žaliojo kurso reikalaujamų pokyčių, Lietuvai grėstų šimtamilijoninės baudos“, – dėstė I. Genytė-Pikčienė.
„Nuo metų pradžios reikšmingai, net virš 12 proc. kils atlyginimai žemiausias pajamas uždirbantiems, kitų metų biudžete suplanuotas analogiškas pensijų augimo tempas ir reikšmingas viešojo sektoriaus atlyginimų augimas kompensuos numatomą kainų kilimą su atsarga ir perkamoji galia nemažės. Be to, šiuo metu naftos rinkoje įtampos yra atslūgusios, o ateities sandoriai brėžia žemesnės naftos kainos lūkesčius. Nuslopus kariniam konfliktui Izraelyje, geopolitinės rizikos naftos transportavimo kanalams, tiekimui ar kainai atsitraukė. Be to, suplanuotos didesnės investicijoms į giliavandenius naftos telkinius ir, galiausiai, D. Trumpo pažadai keisti energetikos ir žaliųjų prioritetų balansą JAV žada dosnią naftos pasiūlą pasaulio ekonomikai. Tad mūsų vartotojams, sugebėjusiems atsispirti 2022-2023 m. infliacijos šokui ir energetikos krizei, šie akcizų pokyčiai toli gražu nebus tokie paveikūs“, – „Delfi“ komentavo I. Genytė-Pikčienė.
***
Vyriausybei – kreipimasis dėl brangsiančio kuro: ragina ieškoti kitų sprendimų
Vežėjų ir prekiautojų degalais organizacijos kreipėsi į valdžios institucijas, prašydamos rinkoje taikyti priemones, kurios kompensuotų degalų kainų augimą.
„Linava“ kartu su Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, Lietuviškų degalinių sąjunga, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansu bei Lietuvos vežėjų sąjunga kreipėsi į Vyriausybę, ministerijas bei Seimo komitetus, kviesdami surasti priemones kurios galėtų kompensuoti degalų kainų augimą, padėtų išlaikyti tarptautinio transporto verslo perkamus degalų kiekius Lietuvoje, išsaugotų Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje degalų prekybos rinkoje ir minimizuotų neigiamą degalų kainų augimo efektą valstybės biudžetui.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios naujas dyzelinui taikomas akcizo tarifas, taip pat degalus brangins ir naujai atsirandanti anglies dvideginio dedamoji bei saugumo dedamoji. Dėl to, Vyriausybės skaičiavimu, benzino litras brangs 0,09 Eur, o dyzelino – net 0,16 Eur. Papildomai, didės privaloma į degalus įmaišyti biodalis, o tai dar labiau išaugins galutinio produkto kainą.
„Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į degalų rinkos tendencijas, kurios artimoje ateityje gali turėti reikšmingą neigiamą įtaką ne tik degalų mažmeninės prekybos sektoriui, vežėjams, bet ir Lietuvos biudžetui per nesurinktas planuotas biudžeto pajamas iš akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių už Lietuvoje parduodamus degalus“, – rašoma Vyriausybei bei ministerijoms perduodame organizacijų rašte.
Nuo metų pradžios numatomas degalų, ypač dyzelino, kainų augimas Lietuvą iškels į brangiausius degalus turinčių Europos Sąjungos šalių lentelės viršų. Atitinkamai, didžiulis degalų kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse Europos Sąjungos šalyse skatins ne tik vartotojus, Lietuvos gyventojus, pigesnių degalų ieškoti užsienyje, tačiau, visų pirma, neišvengiamai vers Lietuvos vežėjus rinktis smarkiai pigesnius degalus piltis Lenkijoje ar kitose valstybėse ir išlikti konkurencingais savo segmente, konkuruojant su kitais tarptautiniais vežėjais. Vilkiko degalų bakuose telpa iki 1 400 litrų dyzelino. Su tokiu dyzelino kiekiu vilkikas gali nuvažiuoti apie 4 500 kilometrų. Todėl sprendimas, ar degalus piltis Lietuvoje ar užsienyje, yra paremtas vien tik ekonominiais paskaičiavimais, o susidarysiantis degalų kainų skirtumas nepalieka jokių argumentų tam, kad vežėjai rinktųsi degalus įsigyti Lietuvoje.
Dėl šių priežasčių kreipimosi autoriai ragina įgyvendinti dalinio degalų akcizo grąžinimo sistemą Lietuvoje, kuri leistų vežėjams gauti už degalus sumokėto akcizo proporcingą kompensavimą, Lietuvos degalų rinką išlaikytų konkurencingą kaimyninių šalių atžvilgiu ir apsaugotų Lietuvos biudžetą nuo didelės dalies mokestinių pajamų, dėl Lietuvoje smarkiai sumažėsiančių parduodamų degalų kiekių, praradimo.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.