Profesinės ligos – vairuotojų prakeiksmas?
Sunkvežimio vibracija, nuolatinis mašinų bildesys ir vėjo keliamas triukšmas, spartietiškos gyvenimo sąlygos ir miegas pagal darbo sureguliuotą rėžimą. Tokiomis sąlygomis neišvengiamai dienas leidžia visi sunkvežimių vairuotojai. Kaip ilgainiui tai atsiliepia jų sveikatai? Kokiomis problemomis krovinių gabenimo profesionalai dažniausiai skundžiasi prie sunkvežimio vairo praleidę keletą ar keliasdešimt metų? Štai ką apie vežėjų kasdienybę mano mokslininkai ir sveikatos apsaugos specialistai.
Amerikiečiai neseniai atliko išsamų tokio pobūdžio tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti tolimųjų reisų vairuotojų sveikatos būklę, rizikos faktorius ir darbinę praktiką. „Nacionalinio Profesinio Saugumo ir Sveikatos Instituto“ (angl. NIOSH) specialistai nuo 2010-ųjų keturis metus rinko atitinkamą informaciją ir stovėjimo aikštelėse apklausė beveik 1 700 sunkvežimių vairuotojų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vairuotojų gyvenimo būdas sukuria idealią terpę įvairioms chroniškoms ligoms vystytis. Vežėjai kenčia dėl aukšto kraujo spaudimo, didelio cholesterolio kiekio kraujyje, nutukimo, mažo fizinio aktyvumo ir nepakankamos miego trukmės. Daugelis jų tampa užkietėjusiais rūkaliais. Apie 88 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų teigė turintys bent vieną iš išvardintų rizikos veiksnių (rūkimą, nutukimą, hipertenziją), kurie ir sukelia chroniškus susirgimus.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje panašaus pobūdžio informaciją renka Valstybinė darbo inspekcija (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasiteiravome VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės Ritos Zubkevičiūtės, kiek sunkvežimių vairuotojų profesinių ligų atvejų jau užregistruota šiais metais, ir kokios priežastys jas sukėlė.
Paaiškėjo, kad per pusę metų Lietuvoje užregistruoti 26 sunkvežimių vairuotojai, kuriems buvo nustatyta 40 profesinių ligų atvejų. T.y. kiekvienas vidutiniškai turi po dvi didesnes ar mažesnes sveikatos bėdas. Priežastys akivaizdžios – ilgametis darbas triukšme (30 proc. nustatytų profesinių ligų) ir vibracijos (65 proc. nustatytų profesinių ligų) poveikis. Dvi profesinės ligos buvo diagnozuotos dėl krovinių kėlimo rankomis. Pagal diagnozes daugiausia profesinių ligų sudarė jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos, klausos pakenkimai, periferinės nervų sistemos ligos. Deja, dėl visų profesinių ligų nustatytas nuolatinis nedarbingumas.
Kaip galima nuspėti, profesinės ligos buvo nustatytos sunkvežimių vairuotojams, turintiems 30 – 40 metų vairavimo stažą. Profesinės ligos „pasiveja“ ir jau nebedirbančius šioje srityje – beveik pusė (42 proc. atvejų) tokių sveikatos problemų turėjusių pacientų pasirodė esą buvę vežėjai.
Sunkvežimių vairuotojams nustatytos profesinės ligos sudarė 18,6 proc. visų 2014 m. Lietuvoje užregistruotų profesinių ligų.
Bėda už kampo
Be ligų, kurias paspartina pasirinktoji profesija, sunkvežimių pilotams gresia ir kiti pavojai kelyje ar darbo vietoje. Pasak R. Zubkevičiūtės, šiais metais VDI gavo pranešimus apie 6 mirtinus ir 11 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių vilkikų vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams. 4 mirtimi pasibaigę nelaimingi atsitikimai yra susiję su įvykusiomis eismo avarijomis (Rusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje). Vienas vairuotojas Rusijoje, muitinės teritorijoje, rastas sužalotas, vėliau ligoninėje mirė, kitas – Lietuvoje rastas mirtinai prispaustas pakrovimo krano strėlės.
Statistika kalba pati už save – apie 16 proc. visų VDI užregistruotų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe nutinka būtent sunkvežimių vairuotojams. Vėl gi beveik penktadalis visų nelaimingų atsitikimų, nutinkančių Lietuvos darbuotojų rinkoje.
Nevisi nelaimingi atsitikimai, nutikę sunkvežimių vairuotojams, pasiekia statistinių duomenų lenteles. Tačiau tie, kurie visgi yra užregistruojami įrodo, kad pavojai vairuotojų tyko net ir nekalčiausiai atrodančiose vietose, puikiai pažįstamoje aplinkoje, kartais tiesiog už puspriekabės kampo. Iš 11 šiais metais praneštų tokių nelaimingų atsitikimų: 3 – eismo įvykiai, 4 susiję su pakrovimo – iškrovimo darbais, 2 vairuotojai susižalojo remontuodami automobilį, 1 transportininkas neatsargiai išlipo iš sunkvežimio kabinos, o 1 vairuotoją Ispanijoje ištiko koma.
Tuo tarpu „Linavos“ atstovas Gytis Vincevičius nuogąstavo, jog paskutiniu metu transporto sektoriui ramybės neduodančios problemos, susijusios su politinėmis aktualijomis, atima daug laiko ir atitraukia vežėjų dėmesį nuo socialinių aspektų. Anot pašnekovo, profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų galima išvengti tik bendradarbiaujant vairuotojams, darbdaviams, vežėjų asociacijoms, sveikatos organizacijoms ir pan. Būtina rūpintis geresnėmis vairuotojų darbo sąlygomis, antai 24-iuose Lenkijos regionuose ketinama įrengti specialias aikšteles, skirtas vairuotojų poilsiui. Panaši gera praktika turėtų būti pavyzdžiu visoms Europos šalims.
Iki šių metų liepos 1 d. visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys turėjo VDI pateikti deklaracijas apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę. Pareigą atliko 90 proc. visų įmonių, privalėjusių užpildyti šias deklaracijas. VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė apgailestavo, kad negali pasakyti, kokį procentą, pateikusių ar nutylėjusių savo darbuotojų saugos ir sveikatos būklę sudaro transporto sektorius, kadangi duomenys dar apdorojami. Tačiau 90 proc. aktyvumas gali sufleruoti, jog transportininkai taip pat nelinkę slėpti savo darbuotojų darbo specifikos.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.