Pratęsti negalima, atmesti – kaip Lietuvos valdžia „padeda“ šalies vežėjams
Visai neseniai Lietuvos vežėjai susidūrė su sunkumais, bandydami patekti į „Patvirtintų įmonių sąrašą“, narystė kuriame leidžia įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių supaprastinta tvarka. Viskas dėl to, kad įmonių įtraukimo į PĮS tvarka buvo patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos ir taikoma, neatsižvelgiant į krovininio kelių transporto sektoriaus darbo specifiką. Laimei, teisinė bazė buvo pakankamai greitai pakoreguota. Bet dabar iškilo nauja problema: Lietuvos vežėjas negali pratęsti savo vairuotojams leidimų gyventi Lietuvoje – ir panašu, kad dėl visko vėl kaltos naujos neadekvačios įstatyminės normos ir jų ginčytinas taikymas.
Situacija
Kaip «Cargonews» redakcijai papasakojo įmonės «Transvelas» vadovas Zenonas Čepulis, praeitų metų rugsėjį pas ją su dideliu patikrinimu atėjo VDI. Rimtų pažeidimų ji neaptiko, bet nedidelį – susijusį su naktiniu vairuotojo darbu – vis tik surado. Kompanija pripažino kaltę ir sumokėjo baudas (75 eurų iš vadovo ir 250 eurų iš įmonės).
Tada atrodė, kad tai istorijos pabaiga. Tačiau šiemet ji priminė „Transvelui“ apie save, kai kompanija nusprendė pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje savo vairuotojui. Migracijos departamentas (MD) informavo ją, kad, kadangi ji buvo nubausta už nedeklaruotą darbą (pagal Užimtumo įstatymą, ši sąvoka apima nedeklaruotą naktinį darbą), ir nuo baudų sumokėjimo 2020 m. rugsėjo pabaigoje praėjo mažiau negu metai, MD negali patenkinti jos prašymo – neva, padaryti to neleidžia 2021 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos.
Tuo pat metu MD patarė „Transvelui“ atsiimti prašymą dėl vairuotojo leidimo gyventi pratęsimo, kadangi, jeigu MD atsisakys tai padaryti, iš naujo su tokiu prašymu vairuotojas galės kreiptis tik po metų. O jeigu atsiimti prašymą, vairuotojas galės pereiti dirbti į kitą įmonę ir pabandyti pratęsti leidimą kaip jos darbuotojas. Kartu pažymėtina, kad MD iš pradžių pratęsė leidimą gyventi dviems „Transvelo“ vairuotojams, o po to atšaukė savo sprendimą. Svarbu tai, kad, redakcijos duomenimis, šis atvejis nėra išskirtinis.
Ar galima ką nors padaryti?
Viena vertus, „Transvelas“ ir jo „nelaimės broliai“ gali palaukti, kol nuo aukščiau minėtų baudų sumokėjimo praeis metai, ir tada kreiptis į MD dėl leidimų pratęsimo. Tačiau, kaip pasakė Z. Čepulis, problema tame, jog kompanijoje dirba apie 30 vairuotojų, kuriems reikia pratęsti leidimą anksčiau, ir jeigu tai nebus padaryta, įmonė praras apie trečdalį darbuotojų. Ir kaip dirbti?
„Transvelas“ kreipėsi pagalbos į „Linavą“. Mes nusprendėme išsiaiškinti, kokių veiksmų Asociacija ketina imtis šiame kontekste. Jos atstovei spaudai buvo nusiųsta atitinkama užklausa, kuri kažkodėl liko be atsako. Redakcijai pavyko išsiaiškinti, kad „Transvelo“ reikalu užsiima „Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba. Todėl mes susisiekėme su juo tiesiogiai. A. Burba pasakė, kad Asociacija palaiko kontaktą su įmone, ir jai bandoma padėti, tačiau detalesnių komentarų nepateikė, paprašęs neįsižeisti.
Atsižvelgdama į tokį keistą „Linavos“ elgesį (kurio mes nepaliksime be dėmesio), „Cargonews“ redakcija savarankiškai kreipėsi į VRM ir MD su prašymu paaiškinti, kaip atsirado pataisos, kurios sukūrė „Transvelui“ tiek problemų, ir ar galima kaip nors padėti įmonei susiklosčiusioje situacijoje.
MD mums atsakė, kad nebuvo Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisų, kurios neleidžia „Transvelui“ pratęsti vairuotojams leidimų gyventi Lietuvoje, iniciatorius. Tuo pat metu VRM pažymėjo, kad Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus ministerija rengia savo iniciatyva arba atsižvelgdama į kitų suinteresuotų institucijų siūlymus. „Įstatymo pakeitimo projekto derinimo su suinteresuotomis institucijomis metu atsakingos institucijos, įvertinusios praktikoje nustatomus didėjančius nedeklaruoto darbo skaičius, pateikė siūlymus dėl įstatymo nuostatų, susijusių su atsisakymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar šio dokumento panaikinimu, griežtinimo. Šiems pakeitimams pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas“, – pabrėžė VRM. Kitaip sakant, mums pasiūlė – mes sutikome.
Jeigu kalbėti apie galimybę ką nors pakeisti, tai susiklosčiusioje situacijoje naujas VRM vadovo įsakymas, kaip PĮS atveju, nepadės, nes kalba apie įstatymo nuostatas. O jų, kaip mums pasakė VRM ir MD keisti niekas neketina, „bet ketinama įvertinti šių nuostatų taikymą“, o tai labai neapibrėžta formuluotė laiko ir rezultato prasme. Atitinkamai, vienintelis būdas ką nors greitai pakeisti – teisminis. Ir „Transvelo“ vairuotojas, kuriam MD iš pradžių pratęsė leidimą gyventi, o po to atšaukė jį, kreipėsi į teismą (įmonė tapo suinteresuotu asmeniu) su prašymu palikti galioti MD sprendimą dėl leidimo gyventi pratęsimo. Bylos baigtis taps svarbiu precedentu.
Teisiniai argumentai
Esminis argumentas skunde susijęs su tuo, kad MD, galimai, taiko Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas atbuline tvarka – tai yra, įmonė buvo nubausta ir sumokėjo baudą už nedeklaruotą darbą praeitais metais, o pataisos, kurios draudžia už tai pratęsti vairuotojui leidimą gyventi Lietuvoje, įsigaliojo tik šių metų kovo 1 d. MD nesutinka su tokia pretenzija. Jo atsakyme mūsų redakcijai nurodyta: „Ši taisyklė taikoma, jei užsienietis prašymą dėl leidimo gyventi pateikė po įstatymo įsigaliojimo (po 2021-03-01). Atgal įstatymas nėra taikomas“. Kitaip tariant, ieškovas akcentuoja pažeidimo, kurį padarė įmonė, laiką, o MD – prašymo pateikimo laiką.
Antra, ieškinyje minimi sąžiningumo ir proporcingumo principai. Kitaip sakant, faktiškai bausmė, numatyta už salyginai nedidelį nusižengimą, kelia grėsmę įmonės veiklai. Tuo pat metu Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties į vieną eilę stato nelegalų darbą (kurio priežastis paprastai yra sąmoningas darbdavio bei darbuotojo elgesys ir kuris grubiai pažeidžia darbo tvarką) ir nedeklaruotą darbą (kurio priežastimi gali tapti neatidumas). Tačiau, kaip pasakyta VRM atsakyme mūsų redakcijai: „Nedeklaruotas darbas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas“.
Trečia, egzistuoja principas, pagal kurį viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties. Jeigu paprasčiau, kyla klausimas – ar MD turėjo teisę iš pradžių pratęsti vairuotojui leidimą gyventi, o po to jį panaikinti? Tiesa, šis momentas aktualus tik konkrečiam atvejui, kadangi kadangi kitus prašymus dėl leidimo gyventi pratęsimo įmonė arba atsiėmė, arba iš viso neteikė, kad negautų neugiamo atsakymo.
Advokatas iš šalies, kurio mes paprašėme įvertinti ieškinio argumentaciją, pareiškė, kad ji pakankamai svari, ir skundas gali būti patenkintas. Tuo pat metu mūsų redakcijai kilo įtarimas, kad „Transvelo“ atveju gali būti pažeistas dvigubos bausmės negalimumo principas. Kitaip tariant, iš pradžių įmonei buvo skirta bauda už nedeklaruotą darbą, o dabar dėl to paties nusižengimo jai neleidžiama pratęsti vairuotojams leidimo gyventi. Komentuodama tai, VRM mums pažymėjo, kad MD savo veiksmais šio principo nepažeidžia, o MD pridėjo: „Migracijos departamentas tokiais atvejais baudų darbdaviui neskiria, manome, kad dvigubo baudimo principas nėra pažeidžiamas“.
Pagaliau, nelabai suprantamas bausmės selektyvumas, dėl kurio dingsta jos esmė. Dabar Lietuvos valstybė nori nubausti įmonę už nedeklaruotą darbą, ribodama jos bendradarbiavimo su vairuotojais iš trečiųjų šalių galimybes – bet jeigu kompanija tiesiog pasamdys kitą užsienietį, turintį leidimą gyventi, arba ES pilietį, ji galės tęsti darbą, nepaisant padaryto nusižengimo. Tai yra, būtų logiška, jeigu dėl nedeklaruoto darbo įmonė iš viso metus negalėtų samdyti vairuotojų. Bet ar nebus tokia bausmė pernelyg griežta? Galbūt, bet faktas tas, kad dabartinis teisinis situacijos reglamentavimas atrodo dviprasmiškai.
***
Apibendrinant, galima konstatuoti, kad VRM ir VM vėl „pakišo kiaulę“ Lietuvos vežėjams. Bendrai paėmus, Lietuva pastaruoju metu dažniau sunkina ir griežtina, negu lengvina kelių transporto verslo sąlygas, dėl ko jo atstovai arba vos suduria galus su galais (ypač mažos ir vidutinės įmonės), arba bankrutuoja, arba yra priverstos persikelti į kitas šalis. Kartais valdininkų protas prašviesėja, ir jie koreguoja kenksmingą teisinę bazę. Tai gal nustoti veikti pagal principą „kuo daugiau padarysime šiandien – tuo daugiau turėsime perdaryti rytoj“ ir prisiminti patarlę „devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk“? Dabar gi byla gali pasiekti net Konstitucinį Teismą.
Komentarai
Dar didesnis absurdas nutoko mums. Atitikome visus kriterijus. Tačiau Migracija pasakė: "nėra numatyta procedūra sprendimo peržiūrėjimui". Pildydami prašymą pateikėme perteklinę informaciją (papildomos eilutės be raudonų žvaigždučių). Privaloma pateikti keturių užsieniečių, kurių darbo užmokestis per tam tikrą periodą buvo ne mažiau 1.3 MMA, duomenis. Papildomai galima įrašyti dar keturių asmenų duomenis. Viso galima pildyti arba nepildyti aštuonis užsieniečius. Tai iš sąrašo du buvo atleisti prašymo pateikimo metu (jokių pastabų formoje, kad asmenys būtų dirbantys nėra). Bet faktas tas kad 6 dirbantys ir gavę 1.3 MMA. Migracijos Sprendimas buvo netraukti, nes du atleisti...kur logika? 6 tai dirba, o reikia 4...
kažkoks teisinis nihilizmas, ir analfabetų pasekmės LT biudžetui, tipo "trypkim savus, kad kiti bijotų", bet pas truputį atvirkščiai "trypkim savus, leisdami trečių ir/ar kitų šalių vežėjams bile ką, nes jų kontrolė tame kontekste Lietuvoje praktiškai niekinė..
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.