Prancūziškos kliūtys svetimšaliams vežėjams: kas keičiasi nuo liepos?
Prancūzijos Vyriausybės parengto, „Loi Macron“ vardu pagarsėjusio, įstatymo tikslas – šios šalies ekonominių galimybių augimas, aktyvinimas ir vienodinimas. Tačiau gražūs tikslai liečia tik Prancūzijos ūkio subjektus. Todėl logiška, kad svetimšalėms bendrovėms, dirbančioms šioje šalyje, visa tai žada nenormalia biurokratija, padidintais kaštais ir rimtomis nuobaudomis kūrenamą pragarą. Šis įstatymas įsigaliojo liepos 1 dieną, nepaisant didelio tarptautinių bei įvairių šalių nacionalinių organizacijų pasipriešinimo.
Neoficialus įstatymo pavadinimas siejamas su Prancūzijos Ekonomikos, industrijos ir skaitmeninių technologijų ministru Emmanueliu Macronu. Šis jaunas politikas su didele energija ėmėsi gelbėti Prancūzijos ekonomiką, tačiau daug kam atrodo, kad jis tai daro, ignoruodamas Europos Sąjungos reikalavimus. ES institucijos jau yra gavusios ne vieną užklausą apie tai, ar „Loi Macron“ neprieštarauja Sąjungos įstatymams, bet kol kas nepateikia jokio konkretaus atsakymo.
Kabotažinius krovinių arba keleivių pervežimus Prancūzijos teritorijoje, taip pat pervežimus į Prancūziją arba iš jos (tiksliau – kai paslaugų gavėjas yra registruotas arba veikia Prancūzijoje) vykdantys kitų šalių vežėjai yra vienas iš verslo sektorių, kurį palies „Loi Macron“. Galima pridurti, kad reglamentas apima bet kokio svorio transporto priemonių vairuotojus.
Nauja tvarka niekaip nepalies tranzitu per Prancūziją keliaujančių transportininkų ir individualiai dirbančių asmenų, taip pat įmonių, kurios nėra teikiančios transporto paslaugas (pramonės įmonės ir kt.), o tik samdančios vežėjus savo prekių pervežimui.
Iki įstatymo įsigaliojimo likus vos kelioms dienoms, IRU vadovybė pareikalavo suspenduoti šio akto veikimą. Prieš metus IRU Europos Komisijai pateikė klausimų sąrašą, tačiau vis dar nesulaukė atsakymų. EK yra pradėjusi tyrimą dėl galimo Prancūzijos ir Vokietijos įstatymų neatitikimo ES teisei, tačiau atsakymo taip pat iki šiol nėra. Savo ruožtu Prancūzijos Vyriausybė taip pat yra gavusi EK nurodymą atsakyti, ar „Loi Macron“ neprieštarauja ES teisei, tačiau atsakymą jie privalo pateikti tik per du mėnesius.
Nauja komandiruočių tvarka
Numatyti pakeitimai lemia, kad Prancūzijoje dirbantiems vežėjams padidėja veiklos kaštai ir atsiranda daug naujų biurokratinių reikalavimų.
Kompanijos kiekvienam savo darbuotojui turi iš anksto užpildyti komandiravimo sertifikatus (jie keičia anksčiau galiojusias komandiravimo deklaracijas), kurie galios iki pusės metų ir bus naudojami neribotam pervežimų skaičiui (jų formą galima rasti čia). Šiuose dokumentuose turi būti nurodyta informacija apie įmonę ir ją valdančius asmenis, socialinio draudimo būdą ir duomenys apie vairuotojus: bruto atlyginimas, mokami priedai ir net vienkartinės premijos. Be viso to, darbdavys turi nustatyti, kuriai Prancūzijos atlyginimų grupei priklauso vairuotojas.
Turi būti atspausdintos dvi komandiravimo sertifikatų kopijos: viena duodama darbuotojui ir turi būti laikoma automobilyje. Kita kopija laikoma arba pas darbuotojo atstovą, arba Prancūzijos įmonėje, į kurią darbuotojas yra komandiruojamas. Antroji kopija gali būti saugoma elektroniniu formatu ir juo siunčiama pareikalavusioms institucijoms.
Privalomas atstovas: reikalavimai ir pasiūlymai
Vežėjai Prancūzijoje privalo turėti savo atstovą, kurio funkcija – bendrauti su šios šalies valdžia. Atstovas turės dirbti, praėjus bent 18 mėnesių po paskutiniosios komandiruotės ir nurodytą laikotarpį privalo turėti visą šūsnį dokumentų: darbuotojų komandiravimo Prancūzijoje sertifikatus, atsiskaitymo lapelius (su minimalios algos išmokėjimo įrodymais), įmonės vadovo nurodymą dėl atstovo paskyrimo, kolektyvinės darbo sutarties kopiją (jeigu reikalinga).
Patikrinimo metu kiekvienas vairuotojas turės pateikti į prancūzų kalbą išverstą komandiruotės sertifikatą, darbo sutartį (jai vertimas nebūtinas) ir sutartį dėl darbuotojų aprūpinimo. Jeigu komandiruotė vykdoma, esant antrinėms darbo sutartims (komandiruotės įmonių grupių viduje), arba sudarius laikinas sutartis, bus reikalaujami tokių sutarčių vertimai į prancūzų kalbą. Instrukcijose rašoma, kad vertimams nebūtinas sertifikuoto vertėjo darbas.
Prancūzijos Vyriausybės pranešimuose pastebima, kad iki liepos mėnesio šalyje galiojo „aštuonių dienų taisyklė“, pagal kurią nebuvo privaloma deklaruoti trumpiau, nei aštuonias dienas trunkančios komandiruotės kabotažiniams pervežimams. Dabar ši taisyklė nebegalioja.
Atlyginimo sudėtis ir skaičiavimas
Prancūzijoje nustatyta atlyginimo sudėtis yra minimalus tarifas, priemokos už viršvalandžius ir įstatymų arba kolektyvinių sutarčių numatyti priedai.
Minimalus, 9,68 euro už valandą, atlyginimas bus taikomas vairuotojams, vairuojantiems tiek iki 3,5 tonų, tiek nuo 3,5 iki 11 tonų sveriančią komercinę transporto priemonę. 11-19 tonų svorio sunkvežimių vairuotojai gaus 9,71 euro už valandą, o virš 19 tonų – 9,73 eurų už valandą. Be to, yra nustatyta 10 eurų už valandą kategorija „itin aukštos kvalifikacijos“ vairuotojams. Visą atlyginimų „kainyną“ galite rasti čia.
Dar viena papildoma priemoka – už darbo stažą, kuri apskaičiuojama pagal transporto sektoriuje mokamus atlyginimus reglamentuojančius Prancūzijos darbo įstatymus. Ir tai – dar ne viskas: Prancūzijoje ilgesnės, nei Lietuvoje, atostogos ir didesnis apmokėjimas už viršvalandžius.
Prancūzai nusprendė, kad keleivius vežantys vairuotojai turi uždirbti daugiau, nei vežantieji krovinius. Pirmųjų nustatytas minimalus valandinis atlygis sieks nuo 10,1076 iki 10,6445 eurų.
Šie reikalavimai galioja tik Prancūzijos teritorijoje. Įstatymai nenumato, kaip turi būti atskiriamas faktinis įvažiavimas į šalį arba išvažiavimas iš jos, tačiau, kilus įtarimui, vežėjai būtų priversti įrodinėti šiuos faktus.
Atstovauti gali bet kas
Naujieji įstatymai niekaip nereglamentuoja privalomojo atstovo Prancūzijoje formos. Šis asmuo (fizinis ar juridinis) fiziškai turi būti Prancūzijoje ir vykdyti savo pareigas. Už pareigų nevykdymą jam nenumatytos jokios sankcijos, tačiau galima civilinė atsakomybė prieš atstovavimą paskyrusią įmonę, kuriai, savo ruožtu, dėl atstovo pažeidimų gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Esant poreikiui, vežėjai turi galimybę keisti savo atstovus, tačiau buvusio atstovo pareigos išlieka 18 mėnesių po paskutinio darbuotojo komandiravimo.
Įmonėms, ieškančioms atstovo Prancūzijoje, verta pasidomėti Prancūzijos tarptautinio kelių transporto asociacijos (AFTRI) siūlomomis paslaugomis. „AFTRI services“ siūlo dokumentų saugojimą ir galimą atstovavimą administruojančioms institucijoms. Tiesa, patartina pasidomėti atstovavimo sąlygų ir kainų skirtumais. Lietuvoje atstovavimo paslaugas siūlo tiek privačios bendrovės, tiek asociacija „Linava“.
Nuobaudos
Nauja tvarka bus palaikoma naujai paskirtomis nuobaudomis. Jeigu transporto priemonės vairuotojo komandiruotės dokumentų nėra kabinoje arba jie neatitinka reikalavimų, numatyta nuobauda siekia iki 750 eurų. Jeigu kabinoje nėra vairuotojo darbo sutarties, numatoma nuobauda iki 450 eurų. Paskelbtuose dokumentuose nenurodoma, ar ši bauda bus skirta vairuotojui, ar įmonei.
Jeigu įmonė neturi atstovų Prancūzijoje, bauda siekia iki 2000 eurų už kiekvieną įmonės darbuotoją. Bendra, vienai įmonei, skiriama nuobauda negali viršyti 500 000 eurų.
Viena detalė: nustačius rimto arba pakartotinio pažeidimo faktą, Prancūzijos pareigūnai turi teisę sustabdyti pervežimą. Tačiau prieš tai darydami, jie turi išduoti įsakymą, kuriame nurodoma pašalinti pažeidimus. Tai reiškia, kad realiai ši galimybė bus naudojama tik retais atvejais.
Įdomu tai, kad esant tam tikriems atvejams – jeigu komandiruotė yra tarptautinio pervežimo dalis, arba nei sutarties dalyvis, nei vežėjas nėra registruotas Prancūzijoje, institucijos gali kreiptis į Prancūzijoje registruotą paslaugos gavėją, prašydamos suteikti duomenis apie darbuotojų apmokestinimą, apgyvendinimą ir galimą darbo įstatymo normų pažeidimą. Paslaugos gavėjui nesuteikiant informacijos, jis gali būti pripažįstamas solidariai atsakingas už padarytą pažeidimą. Tokia sąlyga vers prancūzų užsakovus labai kruopščiai rinktis vežėjus.
Grėsmė Rytų Europos vežėjų išlikimui
Prancūzų sistema atrodo esanti dar negailestingesnė už vokišką „MiLoG“. Pastarojoje nustatytas mažesnis (8,5 euro už valandą) minimalaus atlyginimo tarifas, be to, vokiečiai nereikalauja papildomų išmokų, numatytų kolektyvinėse sutartyse. Jie taip pat nereikalauja turėti atstovo Vokietijoje ir nereikalauja kabinoje turėti privalomų dokumentų.
Galima manyti, kad stipriausiai „Loi Macron“ pajus mažosios bendrovės, kurioms gali būti pernelyg sudėtinga ar brangu ruošti dokumentus prancūzų kalba ir išlaikyti atstovą Prancūzijoje. Galimybę konkuruoti su vietos vežėjais dabar mažins ir padidėję veiklos kaštai.
Nors numatyti reikalavimai gali atrodyti neatitinkantys įvairių teisės normų ir principų, jos turi prancūzų vyriausybės palaiminimą. Naujoji tvarka įsigaliojo nuo 2016 metų liepos 1 dienos, tačiau Prancūzijos vyriausybė skelbia, kad kontroliuojančioms institucijoms pasiūlyta „atsižvelgti į faktą, kad šie formalumai yra nauji“. Ką tai reiškia – jau netrukus mums papasakos šioje šalyje dirbantys vairuotojai.
„Loi Macron“ rodo senųjų ES šalių norą iš savo rinkų išvaryti pigiau dirbančius Rytų Europos vežėjus. Galima spėti, kad toks noras pasireikš ir kitose ES šalyse, o nuo jo apsaugoti galėtų tik Briuselio valdininkų įsikišimas. Be tai – tik tuo atveju, jeigu šie, protekcionistiniai įstatymai bus pripažinti neatitinkančiais ES teisės. Greitai tai neatsitiks, nes, pavyzdžiui, Europos Komisijoje inicijuoti procesai prieš „MiLoG“ vyksta dar nuo 2015 metų gegužės mėnesio. Jeigu to nebus, kabotažiniai pervežimai atskirose valstybėse greitai pereis į vietinių vežėjų rankas, taip paskelbiant šachą tokių šalių, kaip Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija ar Lietuva, vežėjams.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.