Pradedamas projektuoti Kauno viešasis logistikos centras

 

UAB „Tiltų ekspertų centras“ kartu su partnerėmis UAB „Hidrostatyba“ ir Vokietijos kompanija „Eisenbahn – und  Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ parengs Kauno VLC intermodalinio terminalo detalųjį planą, projektinius ir techninius sprendimus, reikiamus statybos darbų pirkimo dokumentus. Leidimą statybai planuojama gauti jau kitų metų balandį. Pasirašytos sutarties vertė – 1,971 mln. Lt be PVM.

 

Kauno VLC planuojama steigti keliais etapais, kaip ir numatyta 2010 m. pabaigoje atliktoje galimybių studijoje. Pirmojo etapo metu, panaudojant Europos Sąjungos Sanglaudos fondo numatytą finansavimą, bus pastatytas 1435 mm ir 1520 mm pločio geležinkelio vėžių intermodalinis terminalas bei su jo darbu susijusi susisiekimo infrastruktūra Kauno geležinkelio stoties Palemono kelyno teritorijoje. Tolimesni etapai bus susiję su logistikos parko plėtra buvusioje Kauno industrinėje zonoje (Palemonas, Naujasodis) bei Karmėlavoje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kurioje yra sudarytos patrauklios sąlygos kurtis ir veikti naujai atėjusioms įmonėms Planuojama, kad logistikos parke kursis įmonės, užsiimančios transportu, logistika bei kita atitinkama komercine veikla.

 

„Terminalas, kurio projektavimas prasideda šiandien, veiks ne tik kaip vėžės keitimo punktas, bet tuo pačiu aptarnaus ir šiuo metu Kauno regione veikiančias bei Kauno LEZ įsikursiančias naujas įmones krovinių importui ar eksportui. Intermodalinio sausumos terminalo įrengimas leis užtikrinti viso Kauno VLC intermodalumą ir suteikti ten veiksiančioms įmonėms galimybę rinktis tarp transporto rūšių.

 

Tikimasi, kad bendrai įgyvendinta viso Kauno VLC koncepcija atneš didžiulę naudą tiek šio miesto, tiek rajono savivaldybių gyventojams. Visų pirma atsiras papildomų darbo vietų, bus pritraukiamos investicijos, plečiama miesto infrastruktūra, į jo biudžetą surenkami papildomi mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno VLC atsiradimas skatins daugiau krovinių ilgais atstumais vežti labiau aplinką tausojančiomis transporto priemonėmis, Lietuvos transporto sistema dar labiau prisidės prie pagrindinių strateginių transporto sistemos tikslų įgyvendinimo, t.y. iki 2040 m. 50% krovinių, kuriuos reikia pristatyti daugiau nei 300 km. atstumu, gabenti geležinkelių arba vidaus vandenų transportu. Šis projektas prisidės ir prie Europos ,,žaliųjų koridorių“ koncepcijos įgyvendinimo, kadangi didesnę krovinių vežimų dalį sudarys būtent intermodaliniai vežimai geležinkelių transportu tarptautiniais transporto koridoriais.

 

Baigus projektavimo darbus, pačios terminalo statybos prasidės jau kitų metų antroje pusėje, todėl jau netolimoje ateityje planuojama turėti gerai išplėtotą transporto mazgą Lietuvos centre, galėsiantį užtikrinti aukšto lygio paslaugas tiek Lietuvos, tiek užsienio logistikos grandinės dalyviams, suinteresuotiems vežti krovinius per Baltijos šalių regioną.