“Pohjola Finance”: transportas – vienas stipriausių šalies ūkio sektorių ir toliau auga

 

Transporto sektoriaus reikšmė šalies ūkiui:

 

Transportas ir toliau išlieka vienas iš svarbiausių verslo sektorių Lietuvos ekonomikoje – pagal pridėtinės vertės kūrimo apimtis šis sektorius lenkia tokius Lietuvai svarbius sektorius kaip žemės ūkis, statyba bei energetika ir nusileidžia tik gamybos, prekybos bei nekilnojamo turto segmentams.

 

Transportas Lietuvai yra ženkliai svarbesnis nei daugeliui kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Eurostat duomenimis, transporto sektoriaus dalis Lietuvos BVP struktūroje yra beveik 3 kartus didesnė nei ES šalių vidurkis. 

 

Šiuo metu transporto sektoriaus dalis šalies bendrajame vidaus produkte (BVP) sudaro beveik 14% ir yra didžiausia tikimybė, kad artimiausioje ateityje ji tik didės. 

 

Tokį Lietuvos transporto sektoriaus įsitvirtinimą lemia palanki geografinė padėtis, pakankamai stipri infrastruktūra bei techninė bazė. 

 

Dauguma šalies didžiųjų transporto bendrovių turi naujus auto parkus bei nuosavas logistikos bazes, todėl jos gali sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose. Privalumų joms vis dar suteikia ir nedidelės darbo užmokesčio sąnaudos. 

 

Transportas turi itin reikšmingą įtaką šalies eksporto rodikliams. Šiuo metu transporto paslaugų eksportas sudaro apie 10% viso šalies eksporto. Prognozuojama, jog iki 2015 m. ši dalis gali pasiekti 15%. 

 

Transporto paslaugos – populiariausios tarp visų Lietuvos eksportuojamų paslaugų. Per 2010 m. jos sugeneravo apie 1,8 mlrd. eurų pajamų, 21,6 % daugiau lyginant su 2009 m. 

 

Nors reikia atsižvelgti į tai, jog toks žymus pajamų procentinis pokytis galėjo būti iš dalies nulemtas ne tik sektoriaus augimo, tačiau ir itin prastų 2009 m. rezultatų. 

 

Rinka:

 

Šiuo metu transporto sektoriaus patrauklumas auga. Vien per pirmąjį 2011 m. ketvirtį Lietuvoje registruotų transporto veikla besiverčiančių įmonių skaičius išaugo 4,4 %. Lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, t.y. 2007 m., transporto įmonių skaičius išaugo apie 17%. 

 

Šiuo laikotarpiu sparčiai mažėjo transporto įmonių, turinčių individualios įmonės juridinį statusą – tai gali reikšti, arba tai, kad daugelis savininkų tiesiog pakeitė įmonės statusą (iš individualios į UAB) dėl palankesnės mokesčių politikos, arba, kad nemaža dalis mažesnių įmonių neatlaikė aukšto konkurencijos lygio ir buvo priverstos nutraukti veiklą ekonominio nuosmukio metu. 

 

Transporto rinka ir toliau išlieka nekonsoliduota ir tai lemia pakankamai didelę konkurenciją. Lietuvoje registruotose transporto bendrovėse vidutinis darbuotojų skaičius sudaro vos 13. Stambių įmonių, t.y. turinčių daugiau nei 100 darbuotojų yra apie 70. 

 

Finansai:

 

Reikia pasidžiaugti, jog sparčiai gerėja sektoriaus finansiniai rodikliai, nors dar nepasiekė prieškrizinio 2007 m. lygio. Nuo 2010 m. pradžios transporto sektoriaus uždirbamos pajamos auga. 2011 m. I ketv. pabaigoje beveik 68% transporto įmonių dirbo pelningai, kai tuo tarpu per tą patį 2010 m. laikotarpį šis rodiklis siekė vos 44%. Tai vienas iš geriausių rezultatų lyginant su kitais verslo sektoriais – tik energetikos sektoriaus finansiniai rodikliai buvo geresni – ir jie dar kartą patvirtina tvirtą transporto sektoriaus atsigavimą. 

 

Sausumos transporto bendrasis pelningumas 2011 m. pasiekė 21%, kai tuo tarpu 2009 m. – 15%. Grynasis pelningumas padidėjo nuo -3,0% iki +7,30% atitinkamai. 

 

Žymiai pagerėjo likvidumo bei kapitalo rodikliai. 

 

Teigiami finansiniai rezultatai sąlygojo ir finansinių institucijų požiūrio į transporto verslą pokyčius. Šiuo metu bankai bei lizingo bendrovės daug noriau suteikia paskolų transportininkams, tačiau pastarieji neskuba skolintis ir plėstis dėl neaiškios ES rinkų perspektyvos. 

 

Todėl transporto sektoriaus skolos rodiklis nedidėja, o mažėja, ir mažėjimas tęsiasi nuo 2009 m. 

 

Kelių transporto sektoriaus finansavimas užima apie 25% Lietuvoje veikiančių lizingo bendrovių portfelio. Tai žemiausia dalis skaičiuojant nuo 1998 m. 

 

Šiuo metu transporto sektoriaus įsiskolinimo lygis – beveik toks pats, koks buvo 2005 m., todėl erdvės skolinimuisi tikrai yra. Juolab, kad pagal įsiskolinimo lygį, lyginant su kitomis stambiomis verslo šakomis, šis sektorius yra vienas iš mažiausiai įsiskolinusių. Mažiausią skolos rodiklį (angl. debt ratio), turi didžiosios transporto bendrovės. Dauguma jų savo veiklą finansuoja iš nuosavų lėšų.

 

Investicijos:

 

Kol kas dauguma transporto įmonių nėra linkusios investuoti į automobilių parko plėtrą. Norą plėstis stabdo neužtikrintumas dėl verslo ateities perspektyvų – ES šalys šiuo metu susiduria su valstybės skolų problemomis. Prasta Graikijos, Ispanijos, Portugalijos ir kitų euro zonos šalių padėtis mažina gamintojų lūkesčius. Lėtėjant gamybai, gali mažėti užsakymai ir transporto bendrovėms. 

 

Pastaruoju metu daugiau dėmesio bendrovės skiria jau esamo parko atnaujinimui, nes ekonominio nuosmukio laikotarpiu daugelis įmonių buvo sustabdžiusios ne tik plėtrą, bet ir turimo parko renovaciją. Dabar yra būtent tas metas, kai daugumą automobilių parkų reikia atnaujinti. 

 

Išvados:

 

Sektoriaus galimybės: 

 

– Dauguma transporto sektoriaus įmonių vis dar turi galimybę išsikovoti papildomą rinkos dalį sumažindamos įkainius pelningumo, kuris ir taip yra pakankamai didelis, sąskaita.

 

– Šiandien yra pakankamai palankus metas agresyviai plėtrai, kadangi skolinimosi sąlygos yra palankios. Sektorius yra augimo stadijoje, todėl finansinės institucijos yra linkusios skolinti geresnėmis sąlygomis, nei jos bus tuomet, kai verslas ims blogėti. Nedideli įsiskolinimo rodikliai rodo, jog erdvės skolinimuisi yra pakankamai daug, belieka tik išnaudoti susidariusią situaciją.

 

Sektoriaus grėsmės:

 

– Dauguma transporto bendrovių per mažai dėmesio skiria parkų valdymo optimizavimui. Augimo laikotarpiu, kai kurios įmonės nesugeba patenkinti visos paklausos dėl transporto priemonių trūkumo, o nuosmukio metu nežino ką daryti su šių priemonių pertekliumi. Praėjęs ekonominis nuosmukis itin išryškino šią ydą. Nesiėmus atitinkamų veiksmų, tikėtina, jog minėtos problemos gali vėl pasikartoti.

 

– Dauguma įmonių vis dar yra pakankamai mažos ir silpnos, jog išgyventų dar vieną ekonominį nuosmukį. Jei ES šalių ekonomika vėl imtų silpnėti, tikėtina dar viena mažų transporto įmonių bankrotų banga.

 

– Graikijos, Portugalijos, Ispanijos bei Italijos problemos gali sąlygoti gamintojų neigiamus lūkesčius dėl ateities. Todėl tikėtina, kad gali mažėti transporto paslaugų užsakymų skaičius. Reaguodami į suprastėjusią padėtį, bankai gali sugriežtinti skolinimo sąlygas, ir transporto bendrovės būtų priverstos dar labiau mažinti investicijas, kurios šiuo metu ir taip yra ganėtinai mažos.