Po Rusijos blokados – pirmosios aukos
Vis dar galiojant Rusijos tarnybos „Rosselchoznadzor“ draudimui reeksportuoti maisto produktus iš Klaipėdoje esančių šaldytuvų, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas užsimena apie jau vykstančius neišvengiamus atleidimus. Tiesa, kol kas jie nėra masiniai.
Uostamiesčio meras skaičiuoja, kad uostas sukuria apie 23 tūkst. darbo vietų Klaipėdoje.
„Natūralu, mažėjančios apimtys gali gerokai paveikti situaciją. Galimas tiesioginis poveikis miestui. Kitą vertus, tikiu, kad Klaipėdos stiprybė yra tai, kad krovinių pobūdis yra išskaidytas. Nėra prisirišta prie vieno pobūdžio krovinių – yra ir trąšos, ir nafta, ir metalas, ir technika. Pasiskirstymas įvairiais sektoriais iš dalies kompensuoja netektį viename ar kitame sektoriuje“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto V. Grubliauskas pripažino, kad sutrikimas viename sektoriuje atsiliepia bendriems uosto rezultatams, visai valstybei ir pačiai Klaipėdai.
Paklaustas, ar dėl Rusijos ekonominių veiksmų uostamiestyje dar neprasidėjo atleidimai, V. Grubliauskas teigė: „Tokių akcijų, kaip masinis atleidimas, nėra, išskyrus tiek, kiek tai daroma neišvengiamai. Sakykime, kas susiję su krovinių perkrovimu, nukreipimu kitus… tai vyksta, bet yra neišvengiama ir nuo mūsų nepriklausoma situacija“. Klaipėdos meras taip pat užsiminė, kad uostamiesčio ekonominei gerovei nerimą kelią ir „Klaipėdos naftos“ darbų apimtis ir apkrova.
Meras tikisi, kad tokius įmonės priima laikinai ir atsistačius srautams darbo vietų vėl padaugės.
Vis dėlto uostamiesčio meras tikino, kad klaipėdiečių veiduose didelės įtampos kol kas nematyti: „Tiesioginio nerimo klaipėdiečiai, tikiuosi, dar nejaučia. Kita vertus, ta geopolitinė įtampa persiduoda ir klaipėdiečiams. Klaipėdoje gyvena 20 proc. rusakalbių gyventojų, kurie taip pat yra neatsietina miesto dalis ir kuriuos laikau Lietuvos situacija besirūpinančiais mūsų miesto gyventojais. Be jokios abejonės, tam tikro susirūpinimo yra, tačiau primenu, kad Klaipėda yra viena iš geriausių savivaldybių Lietuvoje, kalbant apie nedarbo lygį. Tačiau šis rodiklis yra dinamiškas ir gali labai greitai dėl geopolitinių pokyčių kisti“.
V. Grubliauskas taip pat teigė suprantantis krovos įmonių vadovų nerimą – persiorientuoti į kitas rinkas nėra taip lengva.
„Greitai persiorientuoja tie, kurie siunčia krovinius. Jie siunčia juos ten, kur nėra abejonės dėl krovinių aptarnavimo greičio. Jiems persiorientuoti daug lengviau. Aišku, daug sunkiau tiems, kurie laukia. Čia tikrai suprantu krovos kompanijas, kurios išsako savo lūkesčius, bet neturi galios visko perlaužti“, – teigė jis.
Šaldyti produktai iš tam tikrų krovų kompanijų Klaipėdoje į Muitų sąjungos šalis neįleidžiami nuo kovo pabaigos.
DELFI primena, kad „Swedbank“ analitikai prognozuoja, jog eksporto augimas į Rusiją turėtų lėtėti dėl nuolatinių tiesioginių ir netiesioginių prekybos barjerų. Didžiausios problemos prognozuojamos logistikos sektoriui. Banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis yra teigęs, kad pramonės sektorius neturėtų pajusti iššūkių, nes NVS šalims tenka mažiau nei 5 proc. visų lietuviškų prekių eksporto. Ekonomisto prognozėmis, pažeidžiamiausias transporto ir sandėliavimo sektorius, kuriame dirba apie 100 tūkst. darbo vietų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.