Plauti ar neplauti?..
Vargu ar atsiras vežėjas, kuriam atsakymas į šį kone hamletišką klausimą nesukeltų nuostabos. Regis, išskyrus pinigus, čia nėra apie ką daugiau galvoti… Vilkiką su tentine puspriekabe galima nusiplauti maždaug už 30 eurų, nuolatos važiuojant dirbti į Vakarų Europos šalis, automobilį tektų plauti 2-3 kartus per mėnesį. Per metus susidarytų suma, lygi beveik draudimo poliso sumai. Už refrižeratoriaus plovimą (iš vidaus ir iš išorės) tektų pakloti apie pusšimtį eurų, už cisternos – apie šimtą eurų. Padauginus šias išlaidas iš turimo automobilių skaičiaus, tampa aišku, kad reikia taupyti. Tačiau taupyti protingai. Šiame straipsnyje apžvelgsime atvejus, kurie gali grėsti baudomis.
Vokiečių aistra švarai
Jei tikėsime tolimųjų reisų vairuotojų pasakojamomis legendomis, kuriomis jie dalijasi poilsio aikštelėse ir eilėse laukdami įvažiavimo į patikros zonas, Vokietijoje už neplautą automobilį būtinai būsite nubausti. Tai galėtų būti atsakymas į klausimą, kodėl Lenkijos-Vokietijos pasienyje klesti „plovyklų verslas“. Vairuotojai pasakoja, kad radijo stotelėse nuolat girdi moteriškus balsus, vienas per kitą kone visomis žinomomis kalbomis kviečiančius užsukti ir nuplauti automobilius jų boksuose (papildomai pasiūlant nemokamus pietus, dušą ar tiesiog bevielio interneto ryšį).
Tačiau pasak pažįstamo vežėjo iš Vokietijos, jokių baudų už nenuplautą krovininį automobilį Vokietijoje nėra. Vokietijos greitkeliuose galima sutikti ne vieną gerokai apdulkėjusį automobilį, tačiau jam neteko patirti ar girdėti iš kitų kolegų, kad už tai būtų stabdoma ir baudžiama… Yra bauda už tyčinį valstybinių numerių gadinimą ( pavyzdžiui, už numerius, padengtus stiklu, plėvele ar kita šviesą atspindinčia medžiaga – beje, tokie dalykėliai parduodami ir noriai naudojami Rusijoje). Jei Vokietijoje būsite pagautas su tokiu „patobulintu“ numeriu, teks pakloti 50-100 eurų.
Vis dėl to keli kalbinti Cargo.LT klientai pasakė, kad jie linkę nerizikuoti, todėl plauna savo automobilius Lenkijos-Vokietijos pasienyje. Pirmiausia todėl, kad pravažiavus visą Lenkiją automobilis tikrai nebebus toks pat švarus, koks išvyko iš Lietuvos. Antra, šioje zonoje gana gerai išvystyta infrastruktūra (stovėjimo aikštelės, privažiavimai, maitinimo paslaugos) – sunku atsispirti pagundai ir neužsukti. Trečia, lenkiškos plovyklos paslaugos pigesnės nei lietuviškos mažų mažiausiai penkiais eurais – nepaisant to, kad Lenkijos, kaip ir Lietuvos, plovyklose dirba Ukrainos piliečiai.
Yra ir dar viena, tiesiog gyvenimiška ir praktinė priežastis – Vokietijos keliai yra plaunami. Nusiplovus automobilį Lenkijoje , plovimo išlaidos atsiperka – įvažiuoji į Vokietiją švarus ir po savaitės grįžti namo be didesnių pokyčių automobilio išorėje.
Jei automobilį (pavyzdžiui, refrižeratorių po to, kai jame buvo gabenama mėsa) tektų paruošti kitam pervežimui būnant užsienyje, pravartu žinoti, kad Šveicarijoje ir Vokietijoje sekmadieniais plauti mašinas draudžiama – teks laukti pirmadienio. Plovyklų savininkai mielai sutiktų suteikti šią paslaugą ramiausią savaitės dieną, tačiau ekologijos šalininkai tam prieštarauja.
Bendra Europos Sąjungos taisyklė – nekelk grėsmės kitiems
Vienintelis teisėtas pagrindas nubausti vairuotoją už nenuplautą automobilį Šveicarijoje, Vokietijoje ir Austrijoje yra nuostata dėl nesaugaus automobilio eksploatacijos. Šiuo atveju kelių inspektorius vargu ar atkreips dėmesį į apdulkėjusį automobilio kėbulą, tačiau dulkių sluoksniu padengti stiklai ir veidrodėliai gali būti įvertinti kaip potenciali grėsmė kitiems eismo dalyviams. Krovininio transporto baudų katalogo paaiškinimuose rašoma, jog net ir smulkiausias vilkiko kompiuterio gedimas gali turėti tragiškų pasekmių, todėl už purviną stiklą gali grėsti 25 eurų bauda. Palyginimui tokia pačia suma vairuotojas būtų baudžiamas ir už automobilio vairavimą su pasibaigusia technine apžiūra ( kai jis važinėja be techninės apžiūros 2-4 mėnesius).
Mažiau išsivysčiusios ES šalys taip pat stengiasi neatsilikti „lenktynėse“ dėl sunkvežimių švaros ir taip pat įtraukia šį faktorių į eismo saugumo reikalavimų sąrašą. Rumunijoje ir Bulgarijoje važiavimas „ labai nešvariu automobiliu“ vertinamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Šiose šalyse vairuotojai gali gauti baudas už purvinus numerius ir žibintus, nes manoma, jog nešvarios automobilio dalys klaidina kitus eismo dalyvius ir apsunkina galimybę priimti teisingus sprendimus. Visa laimė, kad šią problemą galima išspręsti pavažiavus į atokią vietą ir pasiėmus skudurą ir kibirą su vandeniu. Neturtingose šalyse vairuotojai turėtų laikytis bendros taisyklės – stengtis neatkreipti į save tvarkos sergėtojų dėmesio, nes jie paprastai trokšta pinigų ir tikrai ras būdų, kaip juos gauti.
Beje, panašios pozicijos laikosi ir kaimyninė Baltarusija. Nešvarūs stiklai, žibintai, valstybiniai numeriai ir veidrodėliai gali būti įvertinti kaip elementai, keliantys grėsmę eismo saugumui. Tokiais atvejais Baltarusijos policija turi teisę patraukti vairuotojus atsakomybėn „už viešosios tvarkos pažeidimą“. Baudos suma bus simbolinė (apie 10 eurų), bet laiko ir nervų tikrai prarasite.
Sudie, dulkėtoji Rusija
Visi vežėjai žino, kad Rusija daugeliu požiūrių yra „stebuklų šalis“. Neseniai pasigirdo kalbos, kad Rusija irgi ketina bausti vairuotojus už nešvarius automobilius. Žinant, kokios būklės yra Rusijos keliai, toks reikalavimas atrodo, švelniai tariant, keistokai, tačiau bet kokios kalbos visada turi savo pagrindą. Pavasarį didžiuosiuose Rusijos miestuose vyksta akcija „Švarus automobilis“. Policija turi teisę bausti vairuotojus 500 rublių (maždaug 7 eurų) bauda – suma juokinga, tačiau pageidautina ją turėti piniginėje (geriausia rubliais), kad kelių policininkui nekiltų didesnis „apetitas“.
Kitu laiku, jei jus kažkas mėgintų pagąsdinti bauda, galite būti ramūs – Rusijos Administracinių teisės pažeidimų kodekse baudos už neplautą automobilį nenumatytos. APK 12.2 str. 1 d. tėra nurodyta, kad 500 rublių bauda vairuotojas bus baudžiamas tuomet, jei automobilio valstybiniai numeriai (bent vienas jų simbolis) bus neįžiūrimi šviesiuoju paros metu 20-ies metrų atstumu. Naktį ši nuostata galioja tik galiniam automobilio numeriui.
Jei kartais jums tektų išvažiuoti iš gruntinio į asfaltuotą kelią, ir tuo metu jus pamatytų labai priekabus inspektorius, jis turi teisę jus nubausti už… grunto pėdsakus ant asfalto. Rusijos APK 12.33.str. „už grėsmę eismo saugumui, sukeltą pažeidus kelio dangą nešvarumais“ numato gerokai rimtesnę – 5000-10000 – rublių (iki 130 eurų) baudą. Būkime atviri – tarptautinių reisų vairuotojai važiuoja ne tik asfaltuotomis magistralėmis. Ypač Rusijoje, todėl tikimybės užsidirbti baudą už kelių metrų ilgio grunto pėdsakus ant asfalto šioje šalyje gana didelė.
Nuosava plovykla – arčiau?..
Ruošiant šį straipsnį, mes apklausėme keletą vežėjų ir įsitikinome, kad krovininio transporto plovyklų Lietuvoje nėra daug. Pavyzdžiui, mums nepavyko rasti nei vienos kiaurą parą veikiančios plovyklos – o juk vairuotojai gali išvykti į reisą bet kuriuo metu, taigi, ir nusiplauti automobilį gali prireikti bet kada. Daugelis įmonių, pasiskelbusių, kad jos teikia krovininio transporto plovyklos paslaugas, faktiškai tokių paslaugų neteikia („persikvalifikavo“ į autoservisus). Toks likimas ištiko buvusį „Linavos“ padalinį – šią žiemą „Linavai“ priklausiusi plovimo įranga parduota aukcione, dabar padalinys teikia tik remonto paslaugas.
Automatines plovyklos ir bekontaktės cisternų dezinfekcijos paslaugas Lietuvoje teikia tik Klaipėdos įmonė „Kimela“ ir Kėdainių rajone esanti įmonė „Truckwash“. Stambūs vežėjai turi nuosavas plovyklas tentams ir refrižeratoriams, tačiau svetimų automobilių pas save neįsileidžia. Refrižeratorių (iš vidaus ir iš išorės, rankiniu būdu) galima nusiplauti Trakų Vokėje esančioje įmonės „StarBalt“ plovykloje – už tai teks pakloti 55 eurus. Jei refrižeratorių reikės išdezinfekuoti ir pašalinti kvapą (rankiniu būdu, naudojant buitinę chemiją) – papildomai teks sumokėti dar 15 eurų. Vilniuje esančioje „Švaros bazėje“ refrižeratoriaus vidų išplaus už 10 eurų, tačiau dezinfekcija kainuos 35 eurus, o rūgštinimas – 60 eurų.
Tiems, kam labai įdomu, skubame pranešti, kad gamintojai siūlo rinkai mobilias automobilių plovyklas – tai vertikalios kolonos-šluotos, kurias išilgai automobilio stumdo žmogus. Paprasčiausia mobili plovykla kainuoja apie 6500 eurų. Ši informacija gali būti naudinga tiems vežėjams, kurie nori praplėsti savo verslą ir nemokėti už švaros paslaugas kitiems. Tačiau vienas mūsų kalbintas vežėjas, turintis 30 krovininių automobilių (tentų ir refrižeratorių) papasakojo, kad jis buvo atidaręs nuosavą plovyklą, tačiau neužilgo jos atsisakė – neatsipirko.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.