Pervežimai per Baltarusiją – kaip važiuoti?

Europos Sąjunga įvedė kelis sankcijų paketus Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu – tame tarpe uždraudė šių šalių vežėjams dirbti ES teritorijoje. Tai apsunkino ir šia kryptimi dirbusio Lietuvos kelių transporto sektoriaus gyvenimą. Kaip atsaką Baltarusija pasiūlė krovinių perdavimo savo pasienio zonoje specialiuose logistikos centruose schemą. Rusija kol kas susilaiko nuo panašaus žingsnio. Šiame kontekste kyla daug Europos vežėjams aktualių klausimų, į kuriuos pabandė atsakyti „Cargonews“ redakcija.

Prasidėjus karui Ukrainoje ir įvedus įvairias Europos sankcijas Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu, dalis su šiomis šalimis dirbusių Lietuvos vežėjų atsisakė toliau bendradarbiauti su jomis (vieni dėl moralinių, kiti dėl ekonominių priežasčių). Bendrai reikia pažymėti, kad pagrindinė Lietuvos autotransporto įmonių darbo vieta yra Vakarų Europa, tačiau nemažai ir tokių (ypač smulkių ir vidutinių vežėjų), kurios vis tik norėtų tęsti darbą Rytų kryptimi – taip pat dėl ryšių su Centrinės Azijos šalimis (išsamesnė informacija apie jų skaičių čia ir čia). Galbūt, ir jos pamažu persiorientuos į kitas rinkas, tačiau kol kas bendradarbiavimo su posovietine erdve tema Lietuvos autotransporto sektoriui išlieka aktuali (net nepaisant problemų dėl paslaugų apmokėjimo).

Toliau kyla klausimas – kaip veikia baltarusiška schema? Oficialią informaciją apie tai (krovinių perkrovimą ir puspriekabių perkabinimą) rasite čia, čia, čia ir čia. Papildomi Baltarusijos muitinės komiteto paaiškinimai pateikiami čia, čia ir čia (ypač daug detalių). Tačiau lieka papildomų klausimų.

Koks leidimas?

Priminsime, kad Lietuva gauna iš Baltarusijos trijų tipų leidimus: dvišalius, tranzitinius ir trišalius. Šiems metams Lietuva gavo 30 tūkstančių dvišalių leidimų, 70 tūkstančių – tranzitinių, 3 tūkstančius – trišalių.

Baltarusijos muitinės komitetas paaiškino: „Pavyzdžiui, Lenkijos Respublikoje užregistruotam vežėjui, atliekant krovinio pervežimą į Rusijos Federaciją (3 CMR laukas) iš Lenkijos Respublikos (4 CMR laukas), persikrovimui/persikabinimui Baltarusijos Respublikos teritorijoje nutarimo Nr. 247 rėmuose reikalingas „tranzitinis“ leidimas“.

Žemiau lentelėje pateikiame Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) paaiškinimus Lietuvos vežėjams dėl leidimų naudojimo, vykdant pervežimus pagal baltarusišką schemą.

Papildomai LTSA paaiškino: „Ilgus metus galiojo nemažai išimčių su Baltarusijos Respublika, viena iš kurių buvo ir susitarimas, kad dvišaliai leidimai leidžia vykdyti vežimus į/iš trečiųjų šalių su sąlyga, kad tranzitas bus vykdomas per šalį, kurioje transporto priemonė yra įregistruota. Taip pat 2014 metais vykusios Baltarusijos ir Lietuvos mišrios komisijos posėdžio metu buvo nustatyta, kad vienos kelionės pirmyn ir atgal metu galima naudoti dvi skirtingas puspriekabes ir vykti tuo pačiu leidimu. Tačiau 2021 metų pabaigoje visos išimtys, kurios buvo nustatytos per ilgus metus mišrių komisijų posėdžių metu, buvo panaikintos. Todėl nuo 2022 metų sausio 1 d. jos negalioja, ir kelionės yra vertinamos taip, kaip aprašyta ankstesniame laiške [žiūrėti lentelę – redakcijos pastaba]. Nagrinėjant vežėjų panaudotus leidimus, matosi akivaizdi tendencija, kad, vežant krovinį bei keičiant puspriekabę, vežėjai naudoja du leidimus (kelionei pirmyn – vienas leidimas; pakeitus puspriekabę, kelionei atgal kitas leidimas)“.

Vienas ekspertas iš Rusijos mums kaip ir LTSA pasakė, kad Baltarusija turi reikalauti dvišalių ir trišalių leidimų (priklausomai nuo šalių, iš kurių ir į kurias vykdomas pervežimas). Kitas ekspertas transporto teisės srityje parašė: «Kiek leidimų (dozvolų) pervežimui reikia užsienio vežėjui, jeigu jis įveža priekabą į Baltarusiją, perduoda ją vežėjui iš Eurazijos ekonominės sąjungos ir išvažiuoja iš Eurazijos ekonominės sąjungos į ES su kita priekaba? Šiuo atveju užsienio vežėjui reikalingas tik vienas leidimas (dozvolas), kadangi toks dokumentas galioja vienam ratiniam reisui, tai yra, vienam pervežimui į vieną pusę ir vienam pervežimui į kitą pusę».

Kaip mums papasakojo vienas vežėjas, kuris atliko pervežimą iš Lietuvos į Baltarusiją, kur pakeitė puspriekabę, ir atgal, jam tam užteko vieno tranzitinio leidimo, ir jokių problemų su Baltarusijos puse nebuvo.

Yra nuomonė, kad Baltarusijos pusė nori, kad kuo daugiau Europos vežėjų naudotųsi jos pasiūlyta schema, kuri atneša šaliai pinigų, ir todėl jai tinka tranzitiniai leidimai (o gal tiks ir dvišaliai) ir tik vienas į abi puses (jei puspriekabių perkabinimo atveju naudoti du leidimus, jie greitai baigsis; be to, kaip minėta, pavyzdžiui, Lietuva iš Baltarusijos gavo žymiai daugiau tranzitinių leidimų nei dvišalių, todėl Baltarusijai naudinga leisti naudoti tranzitinius leidimus, kurių užteks ilgesniam laikui).

Kaip ten bebūtų, mes rekomenduojame Lietuvos vežėjams būti pasiruošusiems bet kokiam scenarijui – priklausomai nuo pervežimo pobūdžio turėti visų rūšių leidimus, kurių gali prireikti. O toliau, kaip pasakys Baltarusijos pusė (kuri gali traktuoti situaciją įvairiai, kad galėtų išrašyti baudą ir gauti dar daugiau pinigų).

Kiti svarbūs momentai

Be leidimų yra dar keli svarbūs momentai, susiję su šiandieniniais pervežimais į Rytus.

Pirmiausiai, tai draudimas. Dalis Lietuvos vežėjų naudojasi anksčiau įsigytu draudimu. Yra draudimo kompanijų, kurios dar draudžia pervežimus į Rusiją ir Baltarusiją. Bet čia reikia suprasti, kad net ir turint draudimą, gali kilti problemų dėl žalos atlyginimo (dėl sudėtingų finansinių ir kitų bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija sąlygų). O kai kurios draudimo bendrovės apskritai nustojo drausti pervežimus į Rusiją ir Baltarusiją. Šiame kontekste vežėjai patys turi nuspręsti – pavyzdžiui, pasikliauti senu draudimu ar pirkti jį Rusijoje ar Baltarusijoje.

Antra, tam tikri įvažiavimo į Baltarusiją punktai susiję su tam tikromis krovinio perdavimo vietomis, ir išvažiuoti reikia per įvažiavimo punktą (negalima įvažiuoti per Lietuvą, o išvažiuoti per Lenkiją). Šiame kontekste taip pat reikia pažymėti, kad Вaltarusijoje pervežimų stebėjimui ir toliau naudojamos navigacinės plombos. Dar daugiau, neseniai buvo priimtas sprendimas, pagal kurį plombos yra privalomos transportui, kuris įvažiuoja į šalį ne tik iš Lenkijos ir Lietuvos, bet ir š Latvijos; taip pat jos bus naudojamos ir tuščio autotransporto tarptautiniams pervežimams, registruoto ES, atveju. (daugiau apie tai – čia).

Trečia, reikia atskirti puspriekabės perkabinimo ir krovinio perkrovimo iš vienos puspriekabės į kitą procesus. Detaliau apie procedūrą – čia. Kaip mums pasakojo vienas vežėjas, sunkiausias uždavinys, norint perkabinti puspriekabes – suvesti atiduodantį ir pasiimantį transportą, o įforminimo procesas gana paprastas ir greitas. Jeigu rinktis tarp puspriekabių perkabinimo ir krovinio perkrovimo, perkabinimas yra naudingesnis, ir perkrovimas ne toks populiarus. Tačiau perkabinimo atveju esminis yra partnerio, kuriam norima patikėti puspriekabę, patikimumo momentas – todėl įmonės puspriekabes stengiasi perdavinėti arba pačios sau (dirba tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje) arba patikrintiems partneriams.

Šiame kontekste taip pat norime pateikti Lietuvos muitinė komentarą (daugiau jos komentarų – čia):

– Ar gali ES arba trečioje šalyje, ne Rusijoje ir Baltarusijoje, įsisteigęs vežėjas gabenti krovinius su Rusijoje arba Baltarusijoje registruota puspriekabe? Toks krovinių gabenimas galimas. Vežėjas (kelių transporto įmonė) ne Rusijos arba Baltarusijos, gali įvežti arba išvežti krovinius, jeigu jiems netaikomos papildomos sankcijos, kaip numato reglamentai: Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2006.

– Ar gali ES arba trečioje šalyje, ne Rusijoje ir Baltarusijoje, įsisteigęs vežėjas gabenti krovinius su Rusijoje arba Baltarusijoje registruotu vilkiku („galva“ ir puspriekabe)? Toks krovinių gabenimas negalimas, kadangi vilkiko registracija parodo tikrą vežėją (kelių transporto įmonę).

Už krovinių perdavimo režimo pažeidimą Baltarusijoje gresia bauda, numatyta jos administracinių nusižengimų kodekso 24.3 straipsnyje (nuo 2 iki 100 bazinių dydžių). Jeigu vežėją sulaikys Rusijos transporto inspekcija, jam bandant įvažiuoti į Baltarusiją iš Rusijos, jis gali būti nubaustas pagal Rusijos administracinių nusižengimų kodekso 11.29 straipsnį (bauda nuo 25 iki 30 tūkstančių rublių). Todėl geriau nebandyti važinėti per Baltarusija tranzitu, įvažiuojant į ją iš Rusijos pusės.

Taip pat yra niuansų, susijusių su kuro transporto priemonėms įsigijimu (vietomis ir kainomis). Detaliau apie juos – čia.

Rusija ar Baltarusija?

Rusija kol kas neįvedė tokios schemos kaip Baltarusijoje (nors jos vežėjai to reikalauja, ir pasiruošimo jos įvedimui procesas vyksta). Todėl kyla klausimas – geriau perduoti krovinį Baltarusijoje ar važiuoti į/per Rusiją?

Viena vertus, kam perdavinėti krovinius Baltarusijoje, jeigu galima pačiam nuvažiuoti į Rusiją – tuo labiau, kad šiandien pastebimai išaugo tokių pervežimų kainos? Kita vertus, šiandien kelionės į/per Rusiją yra rizikingesnės nei anksčiau (jau nekalbant apie moralinį aspektą), o Baltarsuijoje atidavei krovinį ir pamiršai. Nors kalbama, kad su Baltarusijoje perduotais kroviniais kyla problemos Kazachstane (detliaus apie jas – čia ir čia).

Tokiu būdu, vienareikšmiško atsakymo, kas geriau, nėra – daug kas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kompanijos. Pavyzdžiui, „Hegelmann transporte“ informavo, kad baltarusiška schema nesinaudoja, o „Girteka“ pripažino, kad tęsia pervežimus į Rusiją. Bendrai paėmus, kaip mums pasakė vienas vežėjas, didelės kompanijos iš abiejų pusių (kurios turi galimybę naudoti savo transportą įvairiose vietose) kol kas laukia, o smulkūs ir vidutiniai vežėjai sukasi, kaip gali.

***

Kaip pažymėjo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas: „Penktasis ES sankcijų paketas nedraudžia ES vilkikams vykti į Rusiją ir Baltarusiją, todėl vertinant formaliai, tokia krovinių gabenimo schema, kai ES vilkikais atvežti kroviniai iki tam tikros vietos Rusijoje ir Baltarusijoje toliau bus vežami šių šalių vilkikais, nelaikytina sankcijų pažeidimu ar apėjimu“.

Praktine prasme galima teigti, kad baltarusiškos schemos atveju viskas ne taip baisu, kaip gali pasirodyti. Taip, yra sunkumų, bet bendrai paėmus, ji veikia, ir nereikia bijoti ja naudotis. Kaip parodė statistika – per pirmas penkias schemos veikimo dienas įvyko 1,1 tūkst. perkabinimų ir apie 450 perkrovimų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.