Patvirtinta leidimų naudojimo tvarka užsienio vežėjams – kodėl svarbu?
Prieš tam tikrą laiką Lietuvos Susisiekimo ministras patvirtino leidimų pildymo ir naudojimo tvarką užsienio vežėjams. Lietuvos vežėjai ilgai to siekė. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kokia yra priimto sprendimo nauda šalies kelių transporto sektoriui.
Mes paprašėme pakomentuoti situaciją Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS), kuri dalyvavo taisyklių rengime, o po jų patvirtinimo parašė: „Ši tvarka sudarys galimybes suvienodinti konkurencines sąlygas tarp Lietuvos ir užsienio vežėjų. Lietuva galės taikyti apribojimus užsieniečiams, kuriuos patirdavo mūsų vežėjai kitose šalyse“.
Įsakymas ir jo realizacija
Kaip mums paaiškino LVS: „Lietuvoje nebuvo teisės akto, reglamentuojančio kelionės leidimų pildymo ir naudojimo, ir kontrolės pareigūnai neturėjo reikiamo teisinio instrumento. LVS teikė savo pastabas ir pasiūlymus Susisiekimo ministerijai dėl atsiųsto suderinimui tvarkos projekto. Susisiekimo ministerija atsižvelgė į visus mūsų siūlymus, esame patenkinti priimtu dokumentu. Reglamentuoti galimi leidimų naudojimo apribojimai, kurie galės būti taikomi kiekvienai valstybei atskirai, laikantis „veidrodinio“ principo, kas buvo mūsų siūlymų esmė“.
Šiame kontekste vienas iš esminių yra 15 tvarkos punktas, kuriame nurodyta, kad „dvišalis ir bendrasis leidimai gali turėti apribojimų, papildomų sąlygų arba išlygų“, ir 17 punktas, kuriame teigiama: „Įvairios papildomos leidimų naudojimo sąlygos ar išlygos gali būti nustatytos bendrų komisijų, organizuojamų vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių atitinkamais tarpvalstybiniais susitarimais, posėdžių protokoluose, taip pat ir kitais susirašinėjimo su užsienio šalimi būdais tais atvejais, kai leidimais keičiamasi nesant pasirašytų tarpvalstybinių susitarimų“.
Kad būtų aiškiau, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) mums paaiškino, kad remiantis 17 tvarkos punktu, iš pradžių bendrų komisijų metu ar susirašinėjimo būdu kita šalis informuojama apie jos vežėjams taikytinus Lietuvos apribojimus, o po to spausdinami lietuviški leidimai su nustatyto apribojimo tekstu, kurie perduodami atitinkamos šalies kompetentingai institucijai, atsakingai už leidimų išdavimą savo vežėjams.
Šiame kontekste kyla klausimas – su kokiomis problemomis, susijusiomis su apsikeitimu leidimais ir jų naudojimu kitose šalyse, susiduria Lietuvos vežėjai?
Lietuvos vežėjų problemos su kitomis šalimis
LVS surengė apklausą. Rezultatas: „Virš 73 proc. respondentų pasisakė už tai, kad kiekvieniems metams leidimų kvotos užsienio valstybėms turi būti nustatomos, laikantis pariteto principo ir atsižvelgiant į realius Lietuvos vežėjų poreikius. Virš 51 proc. dalyvių pasisakė už tai, kad papildomais leidimais metų eigoje būtų keičiamasi tik tada, kai Lietuvos vežėjams pritrūksta leidimų. Tuo pat metu tik pusė apklausos dalyvių patvirtino, kad šiuo metu Lietuvos vežėjams yra sudarytos lygios leidimų naudojimo sąlygos su kitų valstybių vežėjais, ir net 88,5 proc. apklaustųjų pasisakė už tai, kad leidimų naudojimo sąlygoms turi būti taikomas „veidrodinis“ principas, kai Lietuva ir užsienio valstybė vežėjams taiko absoliučiai vienodas leidimų naudojimo sąlygos“ (detalesni apklausos rezultatai, įskaitant vežėjų nuomonę dėl konkrečių šalių – čia).
Jeigu kalbėti konkrečiau, tai, kaip mums pažymėjo LVS: „Didžiausia leidimų disproporcija paskutinius keletą metų buvo su Rusija. Šiais metais tas pats yra su Kazachstanu. Mes gautų leidimų neišnaudojame, o jie vis prašo papildomų. Ta pati situacija yra ir su kitomis valstybėmis, ne ES narėmis, kurios vis prašo skirti papildomų leidimų šiems metams, o Lietuvos vežėjai neišnaudoja kvotos“.
Pavyzdžiui, šių metų viduryje pasirodė informacija (detaliau – čia ir čia) apie tai, kad Kazachstanas paprašė šiems metams papildomai 5000 bendrų ir 2000 trišalių leidimų, Kirgizija – 600 bendrų ir 80 trišalių, Tadžikistanas – 400 bendrų ir 200 trišalių, Gruzija – 350 trišalių (žemiau 1 lentelėje galima pažiūrėti, kiek ir kokių Lietuvos leidimų šios valstybės gavo šiems metams). Taip pat šiame kontekste negalima nepaminėti Uzbekistano, kuris paprašė šiems metams papildomai 1500 trišalių ir 1500 tranzitinių leidimų.
Kaip pažymėjo „Linavos“ ryšių su užsienio šalimis komiteto pirmininkas Olegas Tarasovas: „Didžiausia problema, mano nuomone, su Uzbekistanu. Mes turime liberalizaciją dvišaliuose pervežimuose [Lietuvos ir Uzbekistano vežėjams pagal tarpvalstybinį susitarimą nereikalingi dvišaliai leidimai, o toliau, kaip mūsų redakcijai paaiškino Lietuvos Susisiekimo ministerija, kiekviena šalis gauna 3000 leidimų ir šios sumos rėmuose gali pasirinkti, kiek ir kokių leidimų jai reikia – šalių pasirinkimą galima rasti žemiau lentelėse]. Faktiškai, uzbekai atėmė iš mūsų rinką. Todėl aš siūlau įvesti dvišalius leidimus“.
Tuo pat metu Lietuvos vežėjai, kaip rodo LTSA šių metų spalio 3 d. informacija, ligi šiol neišnaudojo visų iš aukščiau minėtų valstybių gautų leidimų šiems metams ligi (2 lentelė).
Tokiu būdu, kaip ir sako Lietuvos vežėjai, atskirų Rytų valstybių atveju dažnai esminiai žodžiai yra «prašo papildomai» (ir tai jau metų viduryje), o Lietuvos atveju – «neišnaudojo». O yra dar kitos valstybės…
Jeigu kalbėti apie diskriminacijos pavyzdžius, tai, kaip mums patikslino LVS: „Dėl leidimų naudojimo tvarkos skirtumų mūsų vežėjai labiausiai yra diskriminuojami Rusijoje ir Kazachstane. Šios šalys savo nacionaliniais įstatymais įveda įvairius leidimų naudojimo apribojimus, o jų vežėjams iki šiol tokie ribojimai Lietuvoje nebuvo taikomi. Apribojimo pavyzdys gali būti toks – įvedama „trečių šalių“ krovinių sąvoka, ir Rusija bei Kazachstanas neleidžia jų vežti iš Lietuvos su dvišaliais leidimais, reikalauja trečių šalių leidimų. Lietuva iki šiol to neturėjo, todėl tų šalių vežėjai buvo geresnėje konkurencinėje padėtyje“.
Specifinė leidimų naudojimo sistema veikia ir Turkijoje (detaliau – čia). Šiame kontekste vienas vežėjas pasiūlė: „Turkijos vežėjams (jeigu nesutariama mišrioje komisijoje dėl sąlygų suvienodinimo) taikyti draudimą pasikrauti Lietuvos muitinės sandėliuose be specialaus leidimo, įvesti naują leidimų rūšį tuščioms transporto priemonėms, su trišaliais leidimais drausti įvežti į Lietuvą trečių šalių krovinius“.
Kas svarbu toliau?
Toliau reikšmingi du momentai. Pirmas – greitai bus sprendžiamas apsikeitimo leidimais kitiems metams klausimas. Šiame kontekste Lietuvos vežėjams svarbu vienbalsiai ir maksimaliai aiškiai pasakyti Susisiekimo ministerijai, ko jie nori, kalbant apie apsikeitimą leidimais su kitomis šalimis ir galimą apribojimų šių šalių vežėjams įvedimą. Situacija šiuo atveju yra nevienareikšmiška dėl keistos „Linavos“ pozicijos (detaliau apie tai – čia). Tuo pat metu, kaip mums pasakė LVS: „Тikimės, kad Susisiekimo ministerija atsižvelgs į vežėjų nuomonę ir derybose su užsienio valstybėmis sieks pariteto, nustatant leidimų kvotas. Taip pat tikimės, kad, keičiantis leidimais kitiems metams, Lietuvos vežėjai nebebus diskriminuojami dėl jiems kai kuriose valstybėse taikomų įvairių leidimų naudojimo apribojimų bei skirtingo traktavimo. Tvarka leis taikyti analogiškas leidimų naudojimo sąlygas užsienio vežėjams, priklausomai nuo to, kokie reikalavimai atitinkamoje užsienio valstybėje taikomi mūsų vežėjams“.
Kol kas išėjo taip, kad įvairios valstybės gavo papildomų dvišalių leidimų šiems metams: Kazachstanas – 3000, Kirgizija – 120, Tadžikistanas – 85, Gruzija ir Azerbaidžanas – po 100. Kaip mums paaiškino Susisiekimo ministerija: „Susisiekimo ministerija, gavusi trečiųjų šalių prašymus skirti papildomų leidimų vežėjams, siūlo kompetentingoms institucijoms šį klausimą preliminariai aptarti abiejų šalių verslo lygmeniu, t. y. rengiant „B2B“ (angl. business to business) konsultacijas. Po to, vadovaujantis nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų dvišalių derybų dėl leidimų organizavimo tvarka, rengiami koordinaciniai pasitarimai su Lietuvos vežėjams atstovaujančių asociacijų atstovais, kurių metu priimami siūlymai leidimų apsikeitimo klausimais. Tais atvejais, kai Lietuvai nėra poreikio keistis papildomais leidimais, tačiau toks apsikeitimas gali prisidėti prie dvišalių ekonominių ryšių arba Lietuvos logistikos ir ekspedijavimo sektoriaus teikiamų paslaugų augimo, užsienio šaliai papildomai gali būti perduodami tik dvišaliai leidimai [išskirta „Cargonews“]“.
Tuo pat metu reikia pažymėti, kad „Linava“ išreiškė nusivylimą dėl to, kad Uzbekistanas prašė, bet negavo papildomų leidimų šiems metams. Asociacijos nuomone, dėl to Lietuva praras keliasdešimt milijonų eurų (kuriuos gaus Lenkija ir Latvija), ir nukentės jos kaip tranzito šalies statusas. Gal taip ir bus, tačiau tuo pat metu tokia geranoriška „Linavos“ pozicija Uzbekistano atžvilgiu yra abejotina, prisiminus O. Tarasovo žodžius. Galbūt, tai kažkaip susiję su Asociacijos bendradarbiavimu su Uzbekistanu vairuotojų įdarbinimo srityje, kuriuo aktyviai užsiima jos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas bei inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba.
Ir čia negalima nepasakyti, kad, praėjus tam tikram laikui po „Linavos“ pozicijos dėl Uzbekistano pasirodymo, ją viešai griežtai sukritikavo ne kas kitas, o Lietuvos Susisiekimo ministerija. Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė pažymėjo: „Jeigu asociacijos „Linava“ netenkina konsoliduota, su visomis Lietuvos vežėjų asociacijomis suderinta pozicija, prašome „Linavą“ neklaidinti visuomenės (…). Iš Lietuvos vežėjų asociacijų atstovų tikimės, kad jie atstovauja Lietuvos, o ne užsienio šalių vežėjų interesams“. Gaunasi, kad Lietuvos Susisiekimo ministerija leidžia suprasti, kad „Linava“ užsiima užsienio vežėjų interesų lobizmu? Asociacija į tai nieko neatsakė.
Tuo pat metu L. Maskaliovienė pranešė, kad Lietuva įveda naują leidimų rūšį – terminalinius leidimus, kurių esmė tame, kad užsienio vežėjai (pavyzdžiui, Kazachstano) galės su jais vežti krovinius į lietuviškus terminalus, iš kur tuos krovinius ims Lietuvos vežėjai tolimesniems pervežimams. LVS transporto politikos sekretoriaus Gintauto Ramaslausko teigimu: „Tai labai geras sprendimas, kuris sustiprins Lietuvos pozicijas derybose su kitomis šalimis dėl apsikeitimo leidimais ir leis suvienodinti konkurencines sąlygas su kitų valstybių vežėjais. Pavyzdžiui, Kazachstanas neleidžia Lietuvos vežėjams gabenti trečiųjų šalių krovinių iš lietuviškų terminalų pas save su dvišaliais leidimais. Jeigu jis nepakeis savo nuostatos, Lietuva galės neduoti Kazachstanui terminalinių leidimų, o suteikti tik paprastus dvišalius, leidžiančius gabenti tik lietuviškos kilmės prekes“.
Antras momentas – patvirtintų reikalavimų vykdymas Lietuvoje. Kaip pažymėjo LVS: „Dabar reikia užtikrinti, kad naujosios tvarkos nuostatos būtų tinkamai įgyvendintos. Tam būtina užtikrinti adekvačią leidimų naudojimo kontrolę Lietuvos keliuose. Tikimės, kad LTSA, gavusi gerą teisinį instrumentą kontrolei vykdyti, sugebės užtikrinti reikiamas kontrolės apimtis“.
Šiame kontekste mes kreipėmės į LTSA su prašymu papasakoti, kaip sekasi taikyti naują tvarką. Ten mums rugsėjo viduryje buvo pasakyta: „Atliekame patikrinimus pagal šią tvarką nuo rugsėjo 1 d. Buvo patikrintos 32 trečiosiose šalyse registruotos krovininės transporto priemonės. Buvo nustatytas vienas pažeidimas, kuomet Kazachstano vežėjas vežė krovinį, neturėdamas kelionės leidimo. Pagrindinis šios tvarkos poveikis išryškės 2023 m., nes šioje tvarkoje atsirado galimybė taikyti apribojimus kitoms šalims, jei jos taiko analogiškus apribojimus Lietuvai. O perduoti kitoms šalims leidimai su apribojimais bus tik kitais metais, nes šių metų leidimų kvotomis jau yra apsikeista metų pradžioje, kuomet dar ši nauja tvarka negaliojo“.
Šioje vietoje taip pat galima pridėti, kad nuo 2022 02 01 galioja tvarka, susijusi su elektroninių vinječių naudojimu, pagal kurią užsienio vežėjai, įsigydami elektroninę vinjetę, privalo pateikti turimo leidimo numerį ir jo rūšį. Tai padeda geriau kontroliuoti, kaip jie naudoja leidimus. Tačiau tuo pat metu LTSA pažymėjo, kad „toks fiksavimas realiai dabar vyksta perkant vinjetę internetu, tačiau dėl degalinių dar stringa – dėl techninių galimybių degalinėje nėra galimybės įvesti leidimo informacijos, bet tuo klausimu intensyviai dirbama, ateityje susitvarkys ši problema“. Tikėkimės.
Galiausiai, mes paprašėme įvertinti naują tvarką transporto teisės eksperto iš advokatų kontoros VERUM Mindaugo Šimkūno. Jo teigimu: „Įsakymas įsigaliojo visai neseniai. Kol kas kažkokių ypatingų ginčytinų nuostatų jame nematau. Viskas ims ryškėti teisės akto taikymo procese (pavyzdžiui, priklausomai nuo to, kaip vežėjams seksis pildyti leidimus, juos naudoti, nesupainioti leidimų kiekvienos rūšies vežimui ir pan., taip pat nuo to, kaip LTSA pavyks administruoti įsakymą). Tad, pažiūrėkime, kokia bus įsakymo taikymo praktika“.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos vežėjai seniai norėjo gauti teisinį įrankį, kuris padėtų jiems padaryti taip, kad kitos šalys jų nediskriminuotų leidimų sistemos srityje. Lietuvos susisiekimo ministro įsakymas leis taikyti užsienio vežėjų atžvilgiu veidrodines priemones. Tačiau bėda ta, kad Susisiekimo ministerija šioje srityje veikia, reaguodama į Lietuvos vežėjų poziciją, o pastaroji ne visada yra nuosekli ir vieninga. Be to, lieka klausimas, kiek efektyviai LTSA kontroliuos, kaip užsienio vežėjai laikosi naujų reikalavimų (Lietuvos vežėjai dažnai kaltina organizacija nepakankamai aktyvia užsienio kolegų kontrole). Taigi, ar nauja tvarka pagerins Lietuvos vežėjų konkurencijos su kitų šalių vežėjais sąlygas, ar ne, parodys tik praktika (pirmiausia – kitais metais).
P.S. Lapkričio 9 d. LVS suvažiavimo metu buvo proga užduoti keletą tiesioginių klausimų apie leidimus L. Maskaliovienei. Ji papasakojo, kad šiuo metu vyksta įtemptos derybos dėl apsikeitimo leidimais su Centrinės Azijos šalimis, kurias nustebino kietesnė Lietuvos pozicija; leidimai gali būti skirti ne metams, o pusmečiui; galutinis (politinis) sprendimas dėl apsikeitimo leidimais su Rusija ir Baltarusija dar nepriimtas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.