Parama vežėjams. Lenkijos ir Lietuvos modeliai
Nors Lietuva ir Lenkija skirtingo „kalibro“ valstybės, abiejose transportas užima itin svarbią vietą ir abi patyrė milijoninių nuostolių įsiplieskus Rusijos – Europos ekonominių sankcijų karui. Tačiau politikų požiūris į naujai užgriuvusių problemų sprendimą Vilniuje ir Varšuvoje kone kardinaliai priešingas.
Vizitinė kortelė
Lietuvos vežėjai sukuria maždaug 13 proc. šalies BVP (daugiausia visoje Europoje), o šiame sektoriuje dirbantys kaimynai surenka 7 –10 proc. šalies biudžeto. Lenkijoje tarptautiniais pervežimais verčiasi 25000 – 30000. Pridėjus ir dirbančius tik vidaus rinkoje transporto bendrovių skaičius peržengia 70000. Šiame sektoriuje dirba kone 500 tūkst. žmonių. Lietuvoje veikia maždaug 6700 vežėjų įmonių. Ekonominis karas tarp Rusijos ir ES nurėžė apie 200 mln. eurų mūsų vežėjų pajamų. Lenkijos transporto sektoriaus nuostoliai vien per penkis paskutiniuosius 2014-ųjų mėnesius siekė maždaug 60 mln. eurų. Abiejose šalyse verslininkai būgštauja, kad tai gali sukelti įmonių bankroto bangą. Tačiau pastangos amortizuoti galimas problemas Lenkijoje ir Lietuvoje skiriasi iš esmės.
500 mln. „gelbėjimosi ratas“
Lenkijos valdžia neseniai paskelbė ketinanti visam ūkiui, pradedant žemdirbiais ir baigiant vežėjais, kurias itin stipriai paveikė Rusijos embargas, skirti 500 mln. zlotų (maždaug 120 mln. eurų) paramą pagal antikriziniame įstatyme numatytus mechanizmus. Transportininkai, dirbę su Rytine kaimyne, jau sulaukė detalių instrukcijų, kas į tą paramą gali pretenduoti ir kaip užpildyti paraiškas. Jei įmonė gali įrodyti, kad jos pardavimai sumažėjo ne mažiau kaip 15 proc. per tris mėnesius nuo praeitų metų rugsėjo 6 dienos, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, ji gali kreiptis dėl finansinės pagalbos: subsidijų darbuotojų atlyginimams, mokesčių apmokėjimo ir apmokymų finansavimo.
Programos kūrėjai prognozavo, kad tai turi padėti išlaikyti darbo vietas. Sprendžiant iš pranešimų Lenkijos žiniasklaidoje, ši programa veikia ir duoda apčiuopiamų rezultatų. Darbo ir socialinės politikos ministerijos duomenimis, subsidijos vien tik kovo mėnesį padėjo apsaugoti virš 330 darbuotojų nuo atleidimo.
Prašymą dėl darbuotojų kompensacijos kartu su visais reikalingais dokumentais reikia pateikti vaivadijoje pagal firmos registracijos vietą, kur visi dokumentai yra tikrinami. Jeigu paraiška bus patvirtinta, reikia sudaryti atitinkamą sutartį su apskrities viršininku arba miesto meru. Tada įmonė gauna papildomą finansavimą, padedantį išspręsti problemas, susijusias su Rusijos embargo. Taip pat galima tikėtis firmos darbuotojų apmokymų išlaidų finansavimo, jeigu darbuotojai buvo įdarbinti ekonominės krizės metu.
Lenkijos antikrizinė programa numato išmokas teikti darbuotojams ne ilgiau kaip 6 mėnesius – 12 mėnesių laikotarpyje nuo sutarties pasirašymo dienos. Paramos verslininkai, kuriuos paveikė apribojimai eksportuoti prekes į kitų šalių teritorijas, gali tikėtis 2015-2017 m laikotarpiu, o sutartys dėl finansavimo darbuotojų apmokymų išmokų gali būti sudarytos iki 2016 m gruodžio 31 dienos. Tai reiškia, kad iki pastarosios datos reikia pateikti prašymą dėl paramos.
Subsidijų dalybų mechanizmas
Kokio dydžio paramos verslas gali tikėtis? Programa numato apmokėti iki 100 proc. bedarbių pašalpos, priklausomai nuo socialinės apsaugos įmokų, priklausančių darbuotojams. Ši suma kartu su darbdavio išmokama alga privalo būti ne mažesnė, kaip minimalus darbo užmokestis. Be kita ko darbdaviui priklauso darbuotojų socialinio draudimo įmokų subsidijavimas.
Verta paminėti, kad dabartinė bedarbio pašalpos išmoka yra 831,10 zlotų (201 euras). Prie šitos sumos reikia pridėti 113, 94 zlotų (27 eurai), t. y. sumą, kuri sudaro 13,71 proc. pašalpos (tokia yra socialinio draudimo įmokos suma, kurią moka darbuotojas). Todėl 945,04 zloto (228 eurai) suma tai yra suma brutto, kurią gaus darbdavys ir turės išmokėti savo darbuotojui įdarbintam pilnu etatu.
Tačiau reikia atminti, kad subsidijų dydį reikia nustatinėti kiekvienam darbdaviui ir firmai atskirai, nes išmokų dydis priklauso nuo verslo vykdomosios veiklos ir rizikos faktoriaus. Tai reiškia, kad iš viso vienas darbdavys kiekvienam darbuotojui gali gauti 1116,29 zlotų (269 eurų), jeigu rizikos faktorius sudaro 1,86 proc.
Kalbant apie darbuotojų apmokymus, subsidijų dydis vienam darbuotojui sudaro 80 proc. mokymo išlaidų, bet ne daugiau kaip 300 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio už praeitą kvartalą, kurį paskelbė Centrinis statistikos biuras.
Lietuvos versija
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ dar praėjusių metų rugpjūtį kreipėsi į šalies Vyriausybę, prašydama išnagrinėti galimybes numatyti laikiną darbo užmokesčio subsidijavimą, taip siekiant sumažinti darbo sutarčių nutraukimą su darbuotojais bei laikinai sustabdyti nutarimo, apibrėžiančio komandiruočių sąnaudų atskaitymą iš pajamų, skaičiavimo taikymą. Valdžios atsakymas buvo „adekvatus“ transportininkų kuriamai naudai – vežėjams parodyta špyga.
Oficialiame Finansų ministerijos rašte „Linavos“ žmonėms buvo lakoniškai paaiškinta, kad jų prašymas – pasiūlymas yra atmestas, nes iš valstybės biudžeto subsidijuoti darbo užmokestį galimybių nėra. Antrajam pasiūlymui nebuvo pritarta, kadangi dar 2003-ųjų sausį priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 99 įtvirtinta kur kas „svarbesnis“ tikslas– sumažinti paskatas darbo užmokestį pakeisti neapmokestinamais dienpinigiais.
Tuometinis asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius premjerui pateikė dar vieną pasiūlymų paketą, kuriuo buvo prašoma Vyriausybės apsvarstyti galimybę pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kreiptis į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) dėl paramos nuo sankcijų nukentėjusių įmonių darbuotojams remti, nes verslo aplinka ekonominio karo metu, švelniai tariant, yra šiek tiek kitokia, nei 2003-aisiais: masiškai nutraukiant krovinių vežimo į Rusijos Federaciją sutartis ir vežėjai patiria labai didelius materialinius nuostolius. Premjero taip pat buvo pašoma suteikti galimybę nukentėjusioms transporto bendrovėms gauti vienkartinę subsidiją, skirtą 2-jų mėnesių lizingo įmokų padengimui. Deja, valdžia visiems tokio pobūdžio prašymams liko kurčia.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.