Pakartotinis XXXIII „Linavos“ kongresas – ar ginčuose gims tiesa?
Klaipėdoje įvyko pakartotinis XXXIII „Linavos“ kongresas, kurio darbotvarkė buvo labai turininga. Renginio akcentais, kaip ir reikėjo tikėtis, tapo prezidento ir prezidiumo narių nesutarimai, Asociacijos įstatų pakeitimo klausimas bei tolimesnis draudimo bendrovės steigimo procesas. CargoNews.lt siūlo jums ekskliuzyvinius įspūdžius iš Lietuvos vežėjų suvažiavimo.
Gyvenkime draugiškai
Kongreso pradžioje „Linavos“ prezidentas tradiciškai pristato veiklos ataskaitą. Paprastai jis kalba apie išorines Asociacijos problemas ir nuveiktus darbus. Tačiau šį kartą E. Mikėnas nusprendė skirti savo laiką vidinės organizacijos situacijos aptarimai (dalykinė prezentacija yra prieinama „Linavos“ nariams Asociacijos tinklapyje).
Kaip jau rašė CargoNews.lt, neįvykusio XXXIII kongreso metu į paviršių išlindo konfliktas tarp prezidento ir prezidiumo. Jau tada buvo aišku, kad lengvo sprendimo jis neturi, ir savo kalboje E. Mikėnas pareiškė, jog nesusikalbėjimas trukdo dirbti (tame tarpe, suformuluoti strategines Asociacijos raidos kryptis). Tuo pat metu jis pažymėjo, kad konsensusas yra įmanomas, ir pasiūlė kongresui priimti „sutarimo rezoliuciją“ (jos tekstą galima rasti čia), balsavimas dėl kurios iš esmės tapo pasitikėjimo juo patikrinimu.
Šioje situacijoje opozicija turėjo pasirinkimą: toliau eskaluoti konfliktą, raginant vežėjus šalinti E. Mikėną iš prezidento posto, ar paremti jo pasiūlymą. Galiausiai rezoliucija buvo priimta faktiškai vienbalsiai be ypatingų diskusijų, kas reiškia, jog E. Mikėno oponentų maištas arba žlugo, arba perėjo „į pogrindį“. Galbūt, tam turėjo įtakos ir įvykiai Kaune (Romo Vosyliaus atšaukimas iš prezidiumo), bet jie tik patvirtina faktą, kad opozicionieriai nesugebėjo įtikinti vežėjų savo tiesa ir suburti juos permainoms, dėl ko gali kaltinti tik save.
Dabar reikia tikėtis, kad padėtis „Linavoje“ normalizuosis, kas leis efektyviau priiminėti svarbius sprendimus, bet kalbėti apie visišką susitaikymą sunku – greičiau apie „paliaubas“. Tačiau, kaip sakoma, trapi taika geriau už gerą karą.
„Linavos“ įstatai liko nepakeisti
Toliau kongreso dalyviams buvo pasiūlyti keli svarbūs įstatų pakeitimai (atitinkamų nutarimų projektus galite rasti žemiau). Jeigu jie būtų patvirtinti, į Asociacijos prezidento postą galėtų pretenduoti ne jos nario atstovas. Be to, „Linavos“ prezidentui, prezidiumo nariams, generaliniam sekretoriui ir revizijos komisijos darbuotojams būtų taikomi labai griežti reputacijos reikalavimai.
Kai kurie vežėjai logiškai pritarė idėjai leisti kandidatuoti į organizacijos prezidentus žmogui „iš šalies“, nes taip būtų praplėstos kandidatų pasirinkimo galimybės, o galutinis sprendimas vis tiek priklausytų kongresui. Tačiau didesnė dalis susirinkusių nesutiko su tokiu pasiūlymu, bijodami, kad į Asociacijos vadovybę gali būti prastumtas kažkam naudingas svetimšalis.
Pataisa, susijusi su reputacija, irgi tapo audringų ginčų objektu. Jos šalininkai bandė aiškinti, kad atitinkamų su teisininkais suderintų nuostatų pavirtinimas reikalingas draudimo bendrovės steigimui, nes reputacinis momentas labai rūpi Lietuvos bankui. Tačiau didesnė dalis suvažiavimo dalyvių, straipsnio autoriaus nuomone, pagrįstai laikėsi nuomonės, kad kriterijai per griežti ir gali pastebimai apriboti konkurenciją dėl minėtų pozicijų. Taip, nepriekaištinga Asociacijos vadovų reputacija yra svarbi, bet formuluotės galėtų būti kitokios (o Vytautas Milėnas iš viso pareiškė, kad esamų reputacinių filtrų užtenka).
Galiausiai, vežėjai vienu balsavimu atmetė visus pasiūlytus pakeitimus. Šiaip, būtų prasmingiau balsuoti dėl kiekvieno atskirai, nes kas nors, galbūt, norėtų pritarti galimybei rinkti „Linavos“ prezidentą ne iš vežėjų tarpo, bet atmestų pataisą dėl reputacijos. Tačiau salėje susiformavusi bendra skeptiška nuotaika pateiktų įstatų pataisų atžvilgiu lėmė nediferencijuotą neigiamą rezultatą.
„Linava“ prieš VMI ir draudimo bendrovės likimas
Trečiu svarbiu kongreso darbotvarkės klausimu tapo nesibaigiantis vežėjų draudimo bendrovės kūrimo procesas, kuris darosi vis aktualesnis (kaip parodė 2017 m. atlikta „Linavos“ apklausa, 22 proc. įmonių dėl aukštų draudimo kainų bent vieną savo vilkiką išleido į reisą be privalomojo TPVCAD, o 66 proc. kompanijų dėl tos pačios priežasties svarsto galimybę perkelti verslą į kitą šalį – pavyzdžiui, į Estiją).
Dabar atėjo tas momentas, kai draudimo įmonė turi įgauti konkrečias organizacines formas, ir pasirodo, kad ji gali būti įsteigta dviem būdais. Pirmas – iš pradžių atidaroma uždara akcinė bendrovė, vėliau gaunama Lietuvos banko (LB) licencija draudiminei veiklai, po ko UAB paverčiama pilnaverte draudimo kompanija. Antras – iš pradžių gaunama licencija, o po to steigiama draudimo kompanija.
Jos numanomas vadovas Saulius Peleckas išaiškino abiejų variantų pliusus ir minusus, bet pabrėžė, kad LB labiau priimtinas pirmasis, kadangi, jei jis pamatys, kad kuriamoje įmonėje jau yra aiški administracinė struktūra, dirbantis personalas, veikianti informacinė sistema ir taip toliau, jis turės svaresnį pagrindą priimti teigiamą sprendimą dėl licencijos išdavimo.
Šiame kontekste nenuostabu, kad vežėjai nubalsavo būtent už tokią opciją. Tačiau ne viskas šioje istorijoje yra rožinės spalvos. Kaip pažymėjo S. Peleckas, LB paprašė daugiau informacijos apie tai, kaip „Linavoje“ priimami sprendimai, kad susidarytų įspūdį dėl Asociacijos kaip organizacinio subjekto rimtumo. Šiame kontekste norėtųsi, kad minėti nesutarimai jos valdžioje nepriverstų LB suabejoti „Linavos“ veiksmingumu.
Taip pat S. Peleckas pranešė, kad Lietuvos bankas išsakė nemažai pastabų pateiktam busimos draudimo bendrovės verslo planui. Galiausiai, reikėtų pažymėti, kad „Linava“ teisme aiškinsis santykius su VMI dėl to, ar draudimo kompanijai skirti milijonai bus apmokestinti (o suma gaunasi nemenka – 1,4 mln. eurų). Atitinkamai kyla klausimas – jei byla baigsis ne Asociacijos naudai, kaip tai atsilieps vežėjų draudimo įmonės steigimui/funkcionavimui (tuo labiau, kad LB, S. Pelecko teigimu, sudomino ir „Linavos“ sugebėjimas, esant reikalui, praplėsti jos įstatinį kapitalą)?
Kaip šiuo atveju pasakytų vienas žinomas personažas: „Ramybės, tiktai ramybės“. Pirmiausiai, anot S. Pelecko, LB kritika yra konstruktyvi, siekiant padėti vežėjams, o ne sužlugdyti projektą, nes Lietuvos bankas supranta jo konkurencinę svarbą šalies draudimo rinkai. Antra, net jeigu „Linava“ pralaimės teismą mokesčių inspekcijai, ji, pasak S. Pelecko, sugebės surasti 1,4 mln. eurų, neliesdama draudimo bendrovės steigimui skirtų lėšų.
Trumpai sakant, nepaisant įvairių sunkumų ir iššūkių, vežėjų draudimo kompanija skinasi sau kelią, ir svarbiausia tai, kad LB šiame reikale yra ne jų priešas, o pagalbininkas. Todėl viltis, kad pirmas šios bendrovės polisas bus parduotas dar šiais metais, lieka gyva.
***
Apibendrinant, galima pažymėti, kad „Linava“ aktyviai bando spręsti daugybę savo nariams aktualių problemų (eilės pasienyje, „Mobilumo paketas“, vizų išdavimas vairuotojams iš trečiųjų šalių ir t.t.) ir tuo pat metu sugeba apsunkinti sau gyvenimą vidiniais kivirčais. Kita vertus, prezidentai, prezidiumai, generaliniai sekretoriai ateina ir išeina, o „Linava“ lieka – tad ir šį kartą turėtų pasiekti tai, ko labiausiai reikia Lietuvos vežėjams.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.