Vairuotojai neretai pridaro dalykų, už kuriuos juos tenka iš karto atleisti iš darbo (pavyzdžiui, prisigeria ir sudaužo transporto priemonę bei sugadina krovinį arba palieka automobilį ir tiesiog dingsta). Tačiau daryti tai darbdavys turi, laikydamasis tam tikrų teisinių normų, kurios turi taikymo niuansų. Apie tai mes pasikalbėjome su advokatu Mindaugu Šimkūnu.
Čia – galima rasti naujas prekes, kurias reikia deklaruoti SENT sistemoje (čia – informacija rusų kalba).
Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui nustatyti vairuotojų kvalifikacijos kortelių išdavimo terminą nuo 2024 m. liepos 1 d.
Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) atlikta transporto sektoriaus rinkos dalyvių apklausa – lūkesčių tyrimas – parodė, kad praėjęs ir likęs pusmečiai ženklių pokyčių šioje ūkio šakoje nežada. Nepaisant to, ryškėja tendencijos, kad didės atlyginimai bei transporto ar sandėliavimo paslaugų kainos, o darbuotojų skaičius ir transportavimo ar sandėliavimo paslaugų apimtys gali mažėti. Pirmą kartą LVS fiksuojamas transporto sektoriaus rinkos dalyvių 2023 metų lūkesčių indeksas pristatytas vertinti ekspertams.
Žiniasklaida pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 d. ES vežėjai į Kaliningrado sritį gali važiuoti be leidimų (detaliau – čia ir čia).
„Hegelmann transporte“, „IKI Lietuva“, „Baltic Logistic Solutions“, „Eugesta“ – tai įmonės, kurios visą mėnesį Lietuvoje bandė naują elektrinį sunkvežimį „Scania 25P“, skirtą miestuose išvežioti prekes. O Estijoje tokį sunkvežimį jau įsigijo gėrimų gamintojas A. Le Coq.
Šiandien krovininio transporto dekarbonizacijos tema yra viena iš aktualiausių ES sprendimo atsisakyti vidaus degimo variklių kontekste. Todėl vis dažniau kalbama apie sunkvežimius, naudojančius ne dyzeliną, o alternatyvų (ekologišką) energijos šaltinį – pirmiausiai, apie elektrinius. Kadaise tai buvo daroma pagrinde Vakarų Europoje, tačiau neseniai pasirodė žinia, kad DFDS įsigijo sunkiasvorius elektrinius „Volvo“ sunkvežimius, skirtus darbui Lietuvoje. Todėl nusprendėme paklausti įmonės apie šios technikos eksploatavimo ypatumus ir pabandyti suprasti – krovininio transporto elektrifikavimas jau yra rentabilus, ar tai tik artėjanti realybė su rimtais trūkumais?
Čia – galima rasti naują Rusijos įstatymą, nustatantį baudas už sunkvežimio viršsvorį ir netinkamus gabaritus bei jų mokėjimo tvarką užsienio vežėjams. Čia – koncentruota informacija. Patariame susipažinti.
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius yra esminis šalies ekonominės veiklos variklis, kuris ne tik užtikrina vidaus prekių ir žmonių judėjimą, bet taip pat tampa vis labiau integrali dalis tarptautinės prekybos grandinėse. Žengti į senąsias Europos rinkas, tokias kaip Vokietija, Prancūzija, ir Jungtinė Karalystė, Lietuvos transporto ir logistikos verslui reiškia naujus iššūkius ir galimybes. Ir nors partneriai iš Vakarų vis labiau pasitiki Lietuvos vežėjais, jiems konkuruoti šioje rinkoje darosi vis sudėtingiau – įvedus „Mobilumo paketą“, lietuviai prarado dalį savo turėtų pranašumų.
Lietuvos automobilių parkas pagrįstai gali būti laikomas pasenusiu, nes 2018 metais vienam naujam automobiliui teko šeši naudoti. Įsigyjant naudotą daiktą susiduriama su įvairiomis rizikomis. Taigi, į ką pravartu atkreipti dėmesį perkant ar parduodant naudotą automobilį, nenorint likti prie suskilusios geldos?