Nors liaudies išmintis byloja, kad „viena kregždė dar ne pavasaris“, visgi praėjusią savaitę pasigirdę pranešimai apie pokyčius sienos su Rusija patikros postuose, pasėjo prasidedančio verslo sąlygų „atšilimo“ viltį. Darbdaviams pozityviomis naujienomis galima vadinti ir kai kurias Darbo kodekso projekto nuostatas.
Lietuvos Respublikos muitinė praneša, kad nuo 2015 m. balandžio 15 d. visos laikinojo saugojimo deklaracijos, įforminamos importo ir eksporto terminaluose bei muitinės sandėliuose laikinai saugomoms prekėms, perkeliamos į elektroninę erdvę – Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (MDAS).
Keletą mėnesių Lietuvos vežėjai į Rusijos pusę žiūrėjo labai neramiai. Įtempta geopolitinė situacija, stipriai kritusi Rusijos rublio vertė, gerokai sumažėję krovinių iš Vakarų Europos valstybių srautai bei stipriai sugriežtėjusi vilkikų su lietuviškais registracijos numeriais patikra privertė vežėjus mažinti apimtis bei dairytis naujų verslo krypčių.
Asociacija „Linava“ kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene sutarė bendradarbiauti rengiant sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojus.
Laikrodžių persukimas veikia ne tik žmonių emocijas, bet turi įtakos ir nelaimingų atsitikimų statistikai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso projektas sukėlė daug diskusijų ir klausimų. Apie naujajame Darbo kodekso projekte darbdaviui numatomas pareigas plačiau komentuoja Advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ vadovaujanti partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.
Primename, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Austrijos sostinėje Vienoje ir jos apylinkėse įsigaliojo privalomas „Euro“ standarto žymėjimas sunkvežimiams – sunkvežimiai privalės turėti lipduką ant priekinio stiklo, kuris patvirtins transporto priemonės ekologinę klasę.
Vidurio ir Rytų Europos šalių vežėjai nesutinka, kad jiems būtų taikomas minimalus valandinis atlyginimas Vokietijos teritorijoje.
Vien per keturis pastaruosius mėnesius ekonominis karas tarp Rusijos ir ES nurėžė apie 200 mln. eurų vežėjų pajamų. Tiek negavo vien „Linavai“ priklausančios transportininkų įmonės (asociacijai priklauso 1000 – t.y. mažiau nei trečdalis visų šalyje veikiančių vežėjų bendrovių), todėl realus praradimų mastas neabejotinai yra dar didesnis.
Rusijos Federacijos sprendimas apriboti TIR sistemos veikimą šalyje apsunkino Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano vežėjų veiklą, iš dalies sutrikdė tarptautinę Europos Sąjungos ir šių šalių prekybą, pakenkė jų tranzitiniam potencialui. Be to, šis sprendimas akivaizdžiai paveikė ir Muitų sąjungos šalių ekonomikas.