Lietuvos vežėjams, gabenantiems tarptautinius krovinius, Baltarusija kitiems metams išskyrė 33 tūkst. dvišalių, 128 tūkst. tranzitinių ir 5 tūkst. leidimų krovinių vežimui į/iš trečiąsias šalis. Taip sutarta rugpjūčio 23–25 d. Minske vykusiame Lietuvos ir Baltarusijos kelių transporto bendros komisijos posėdyje, kur nustatytos ir preliminarios 2017 metų leidimų keleivių vežimams kvotos.
Praėjusią žiemą eksploatacinius skysčius automobiliams gaminanti bendrovė „Lesta“ pasišovė ateiti į talką vairuotojams, nežinantiems kokiomis savybėmis iš tiesų pasižymi Lietuvos rinkoje pardavinėjami mašinų stiklų plovikliai. Įmonės laboratorijoje, įrengtoje pagal Vokietijos techninės patikros įmonių asociacijos „Dekra“ tyrimų metodiką, naudojant analogišką įrangą, buvo ištirta 13 skirtingų ploviklių. Rugpjūtį „Lesta“ tokį pat palyginamąjį eksperimentą atliko su 8 vasariniai plovikliais. Deja, rezultatai ir šįkart nemaloniai nustebino.
Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas praėjusią savaitę dar kartą patvirtino, kad penkiasdešimtyje šalies vietų numatoma įrengti vaizdo kameras, kurios bus naudojamos matuoti vidutiniam automobilių greičiui tam tikroje kelio atkarpoje.
Asociacija „Linava“ praneša gavusi kolegų iš Danijos vežėjų asociacijos informaciją, kad Prancūzijos pareigūnai keliuose jau stabdo vairuotojus, siekdami patikrinti, ar įmonės laikosi minimalaus atlyginimo mokėjimo nuostatų.
Tarptautinės svarbos kelias „Via Baltica“ nebebus šalutiniu keliu mažesnės svarbos kelių atžvilgiu. Viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ parengė pirmosios „Via Baltica“ trasoje turbožiedinės sankryžos ir jos prieigų techninį darbo projektą ir pradėjo rangos darbus.
Keliaujantys per Baltarusiją nuo rugpjūčio 25 iki rugsėjo 5 net ir dieną privalės važinėti įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Tokį nurodymą paskelbė šios šalies Valstybinės automobilių inspekcijos vadovybė.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenys rodo, kad per pirmąjį pusmetį vien didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – apskrityse avarijų skaičius išaugo beveik penktadaliu. Finišo tiesiąją pasiekusi vasara transporto profesionalus neabejotinai privers darbuotis dar labiau susikaupus: po atostogų keliuose gerokai išauga eismo intensyvumas, o dalis jo dalyvių – studijoms besiruošiantys vairo naujokai, turintys itin mažai patirties ir dažnai situacijas keliuose vertinantys neadekvačiai. Tačiau tai ko gero vienas paprasčiausių dalykų, dėl kurių vežėjams skauda galvas.
Rusijos Transporto ministerijos valdininkai aprengė tvarką, pagal kurią bus vertinama rizika tuneliais gabenant pavojingus krovinius. Ši žinyba „inventorizuos“ visus šalyje esančius automobilių kelių tunelius ir, remdamasi tarptautine praktika, suskirstys juos į 5 kategorijas, nuo „A“ iki „E“.
Jei stebintys mūsiškių atletų pasirodymą olimpinėse žaidynės pernelyg džiūgauti neturi priežasčių – kovos, dėl kurių tenka aukštyn kojomis apversti įprastą poilsio grafiką, dažniau baigiasi neišsipildžiusiais lūkesčiais, tai transportininkų pasiekimus atspindinti statistika gali nuotaiką gerokai pakelti.
Nors prievolė elektroniniu būdu pateikti Europos Sąjungos muitinėms išankstines TIR knygelių duomenimis paremtas deklaracijas atsirado prieš berods šešerius metus, vežėjai vis dar neišnaudoja visų TIR-EPD sistemos galimybių. Kokių konkrečiai, kalbėta „Linavos“ mokymo centre surengtame seminare. Pagrindiniais jo lektoriais buvo Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) TIR garantinės grandinės valdymo vadovas Vachtangas Zarandia ir jo asistentė Evgeniya Lupova-Henry.