Visoje Lietuvos teritorijoje veikia pusantro šimto greitį fiksuojančių kamerų. Apie šiuos prietaisus įspėja keliuose išdėstyti ženklai. Tačiau Vilniuje ir Klaipėdoje veikia ir dar kitokie automobilius skenuojantys prietaisai, kurie matuoja ne greitį. Jie fiksuoja automobilius, neturinčius privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ar laiku nepraėjusius techninės apžiūros.
Įprastas vaizdas, kai prieš greičio matavimo prietaisą vairuotojai spusteli stabdį ar bent jau pakelia dešinę koją nuo akceleratoriaus. Pravažiavus radarą vėl galima nevaržomai lėkti. Tačiau lengvabūdiškoms greičio mėgėjų dienoms ateina pabaiga. Dar šiemet visos Lietuvos keliuose atsiras 25 atkarpos, kuriose bus matuojamas ne momentinis, o vidutinis greitis.
Nors Lietuvoje veikia keletas įmonių, gaminančių įvairius komponentus garsiausiems pasaulio automobilių gamintojams, didžiuliame automobilių pramonės žemėlapyje mūsų šalis atrodo kaip sunkiai įžiūrimas taškelis. Nepaisant to jau dabar yra kuo pasigirti: penkerius pastaruosius metus „Lamborghini“ kompanijoje dirbusi šiaulietė dizainerė Lina Ginkutė prisidėjo prie beveik visų garsiausių superautomobilių, papuoštų įnirtusio buliaus logotipu, kūrimo. O štai vilnietis Tomas Jankauskas nekantriai laukia 2018-ųjų, kai nuo konvejerio nuriedės jo sukurtas „Toyota“ sunkvežimis-pakėlėjas.
Mažmeninėms degalų kainoms pasiekus dviejų su puse metų rekordą, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia, kad iki šiol vežėjams pavyko amortizuoti degalų kainų augimą, tačiau tai buvo daroma išimtinai transporto įmonių sąskaita. Jei degalų kainų tendencijos ir toliau nesikeis, tuomet transporto bendrovės bus priverstos didinti įkainius už gabenamus krovinius. Kitu atveju kyla grėsmė visam transporto sektoriui.
Valstybinę kelių transporto inspekciją – bene svarbiausią nacionalinę instituciją, formuojančią kelių transporto politiką, prižiūrinčią būsimųjų vairuotojų rengimą bei techninės apžiūros sistemos funkcionavimą, praėjusių metų viduryje supurtė pokyčiai. Nuo pats Valstybinės kelių transporto inspekcijos įsteigimo 1993-aisiais šiai institucijai vadovavęs Vidmantas Žukauskas iš pareigų pasitraukė tarsi bėgdamas iš gaisro – be jokių išsamesnių komentarų. Naujuoju viršininku paskirtas Robertas Šerėnas kibęs į darbus taip pat ilgokai visus permainų eskizus laikė paslaptyje.
Ką daryti, jeigu jums prireikė parvežti kačiuką iš Čekijos į Lietuvą? Jeigu esate prisiregistravęs prie krovinių ir transporto biržos www.cargo.lt , jos puslapyje esančiame forume rasite sprendimą. Jums padės vežėjų solidarumas. Bet jeigu jūs esate ne kačių, o žirgų arba kitų stambesnių arba labiau egzotiškų gyvūnų mylėtojas, ir norite pargabenti jų ne vieną, o keletą, tada tikėtina, kad ieškodami sprendimo, užtruksite šiek tiek ilgiau.
Jau šiais metais Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūra bus patikėta vienai valstybės įmonei, kuri bus įsteigta sujungiant šiuo metu tokį darbą atliekančias 11 valstybės įmonių.
Jūriniais keltais krovinius ir keleivius plukdanti bendrovė „DFDS Seaways“ iki vasaros planuoja visas linijas perkelti į naują Centrinį Klaipėdos terminalą. Sunkiojo transporto srautas Baltijos prospektu, vedančiu magistralės Klaipėda–Vilnius link, padidės trečdaliu.
Vasario 28 d. Lietuvoje bus švenčiamos Užgavėnės, ir žieminės kelių bėdos užleidžia vietą pavasarinėms: praeitą savaitę vanduo apsėmė dalį kelio Nr. 206 Šilutė-Rusnė. Pirmadienį, vasario 27d., 35 cm gylio vandens sluoksniu buvo padengti jau 450 metrai kelio. Apskritai, Vakarų Lietuvoje kai kuriuose kelių ruožuose vandens gylis siekia 65 cm gylį. Smulkesnė informacija apie kelių būklę – www.eismoinfo.lt . Kitą vertus, gyvenimo ratas sukasi savo eiga ir vežėjų darbas nenutrūksta. Naujienų parūpina tiek užsienio transporto valdininkai, tiek Lietuvos institucijos.
„Šiuolaikinė, patikima įmonė turi teikti paslaugas pastoviai ir kokybiškai, nepaisant išorinių veiksnių. Klientai tikisi, kad mes įvykdysime savo įsipareigojimus laiku, todėl mūsų užduotis yra pristatyti krovinį nepriklausomai nuo to, kas šiuo metu vyksta politikoje arba kokie yra priimami įstatymai“, – taip mano redakcijos pašnekovas, „Skat Transport“ vadovas Valdemar Lazarčik. Pastaruoju metu Rytų Europos vežėjų darbą trikdo kai kuriose ES šalyse priimti reikalavimai dėl minimalaus darbo užmokesčio. Tačiau redakcijos pašnekovo manymu, šiuos reikalavimus reikėtų vertinti kaip dar vieną iššūkį, leisiantį įgyti naujos verslo patirties. Apie šiuos ir kitus dalykus – redakcijos interviu.