Susisiekimo ministerijos kartu su Seimo nariu, dabar ir ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi inicijuotos įstatymo pataisos dėl kelių mokesčio tvarkos pakeitimo sukėlė diskusijų audrą tiek Seime, tiek tarp transporto bendrovių.
Visam Europos transporto sektoriui svarbus „Mobilumo paketas“ vis dar nepriimtas, ir aršios diskusijos dėl tam tikrų jo nuostatų tęsiasi įvairiais lygiais. Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Austrija, be kita ko, pasiūlė įpareigoti vežėjus kas 4 arba 6 savaites sugrąžinti ES šalyse dirbančius krovininius automobilius į jų registracijos šalį. „Periferinių“ ES šalių (taip pat ir Rytų Europos) transporto įmonės, išgirdusios tokį pasiūlymą, buvo šokiruotos. Mūsų redakcija nusprendė išsiaiškinti, kokios gali būti šio pasiūlymo pasekmės ir kokios yra jo perspektyvos. Tad kreipėmės į Lietuvos susisiekimo ministeriją ir „Linavą“, taip pat pakalbinome keletą vežėjų, transporto darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ vadovą bei užsienyje dirbančius vairuotojus.
Dėl Baltarusijos ir Lietuvos valstybinės sienos praleidimo punktuose susidarančiose vilkikų eilėse užgaišto laiko mūsų šalies krovinių vežėjai per praėjusius metus patyrė apie 20 mln. eurų nuostolio.
Nuo lapkričio 22 d. Lenkijoje laikinai grąžinama sienų kontrolė.
Lenkija – šalis, kurią neišvengiamai kerta vežėjai, vykstantys į Vakarų Europą. Regis, maršrutas iki skausmo pažįstamas, tačiau net ir patyrusiems vežėjams dažnai kyla klausimas, kokiomis dienomis ir progomis krovininio transporto judėjimas Lenkijoje draudžiamas.
Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimas – atskira transporto verslo rūšis, reikalaujanti ne tik patirties ir kompetencijos, bet ir begalybės įvairiausių leidimų, derinimų ir kitų biurokratinių atributų. Vežėjai, apsiimantys gabenti šio tipo krovinius, verti pagarbos mažų mažiausiai už kantrybę ir gebėjimą tvarkyti biurokratinius formalumus sklandžiai, kad kroviniai būtų gabenami be trikdžių. Tačiau neseniai Lietuvos Susisiekimo ministerija inicijavo Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo pakeitimus, kuriuose vežėjams labiausiai “užkliuvo” ministerijos siūlymas keisti leidimų gabenti sunkiasvorius ir negabaritinius krovinius išdavimo tvarką ir svorio bei matmenų tolerancijos ribas. Pakalbintas žurnalisto Kęstučio Bruzgelevičiaus, situaciją komentuoja Lietuvos vežėjų sąjungos transporto politikos sekretorius Gintautas Ramaslauskas.
Dar du didieji Vokietijos miestai – Kelnas ir Bona – privalės apriboti senesnių modelių dyzelinių automobilių eismą, praneša „Deutsche Welle“.
Lapkritį įsigaliojusi nauja tvarka, pagal kurią draudimo bendrovės turės padengti ne iki 5000 eurų kaip dabar, o iki 5 mln. eurų sieksiančią neturtinę žalą, jau pakurstė kalbas apie brangsiantį privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą. Pačios draudimo polisus siūlančios įmonės apie galimas kainų korekcijas kalbėti nenori, o transporto priemonių draudikus vienijančio biuro vadovas aiškina, kad tai, ar Lietuvos vairuotojai netrukus bus apmokestinti labiau, iš tiesų priklausys nuo teismų. Jeigu nukentėjusiesiems priteisiamos sumos augs, automobilių draudimo brangimas taps neišvengiamu.
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) skaičiavimais, iki 2030 m. pasaulinė paklausa krovinių gabenimui automobilių transportu turėtų išaugti iki 31 trilijono tonkilometrių, o iki 2050 m. – iki 51 trilijono tonkilometrių, lyginant su 2015 m.
Pasibaigus eismo apribojimams dėl Visų Šventųjų ir Vėlinių paminėjimo, lapkričio mėnesį vairuotojų laukia kiti apribojimai. Pasitikrinkite, kokiose šalyse ir kada.