Pabrangusių degalų efektas: vežėjai pilasi užsienyje (PAPILDYTA)
Tarptautinius pervežimus vykdančios Lietuvos transporto kompanijos pigesnių degalų ieško kaimyninėse šalyse.
Ekspertai baiminasi, kad ši tendencija gali neigiamai atsiliepti valstybės finansams, ir siūlo ieškoti sprendimų. Vienas jų – tartis su kaimyninėmis valstybėmis dėl akcizų tarifų suvienodinimo. Dėl dyzelino akcizo padidinimo Lietuvoje degalai nuo metų pradžios kainuoja gerokai daugiau nei Lenkijoje.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigia, kad daugelis transporto bendrovių nuo sausio yra apsisprendusios degalų Lietuvoje nebesipilti ir tai daro tik neturėdamos kitos išeities.
„Absoliuti dauguma Lietuvoje veikiančių transporto įmonių, kurios vykdo tarptautinius pervežimus, nuo sausio 1 d. yra sustabdžiusios kuro pylimą Lietuvoje iki minimumo. Šiuo metu daugelis degalus pilasi Lenkijoje arba kitose šalyse. Įmonės, kurios aptarnauja Skandinavijos regioną, Lietuvą jau irgi aplenkia, nes kainos susilygino su skandinaviškomis. Matematiškai labiau apsimoka pilti kurą netgi Švedijoje“, – sakė vežėjų atstovas.
Kainų skirtumai tarp Lietuvos ir kitų regiono valstybių didžiulę įtaką daro transporto įmonėms, kurios savo pervežimų maršrutus optimizuoja taip, kad galėtų degalus piltis ten, kur jie pigiausi. Skaičiuojama, kad pilną baką degalų Lietuvoje šiuo metu užsipylęs vilkiko vairuotojas išleidžia maždaug 100 eurų daugiau nei degalus pildamasis kaimyninėje Lenkijoje.
Ragina tartis bent su Lenkija
Šalies degalinių tinklus vienijančios Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA), prezidentė Kristina Čeredničenkaitė teigia, kad su didžiausiais nuostoliais per pirmąsias tris šių metų savaites susidūrė pasienio degalinės – jų pardavimai sumažėjo net 50 proc.
„Transporto įmonės yra vienas pagrindinių degalinių klientų, tad jų sprendimai nepilti dyzelino Lietuvoje turi skaudžių pasekmių mažmeninės prekybos degalais sektoriui, o tai gali turėti tiesioginę įtaką akcizo surinkimui ir valstybės įsipareigojimų vykdymui – nuo krašto apsaugos iki socialinių reikmių“, – sakė asociacijos vadovė.
K. Čeredničenkaitės nuomone, siekiant spręsti šią problemą būtina ieškoti kompromisų su kaimyninėmis šalimis ir tartis dėl bendrų sprendimų, kurie padėtų sumažinti konkurenciją tarp valstybių ir apsaugotų šalies ekonomiką.
„Jau dabar turėtume žvelgti į 2026 metus, kurie pagal dabartinius akcizo didinimo planus atneš dar didesnį degalų brangimą. Čia būtinas valstybės vadovų įsikišimas, kad šalys pradėtų derėtis dėl vienodesnių sąlygų bent jau mūsų regione. Dabartinė situacija reikalauja ekonominės diplomatijos. Priešingu atveju ši tendencija gali turėti ilgalaikį poveikį Lietuvos biudžetui“, – sakė ji.
Lietuva esą galėtų inicijuoti diskusijas su kitomis ES šalimis dėl vienodo iškastinio kuro apmokestinimo visoje ES. „Bent jau būtų naudinga pasiekti susitarimą su Lenkija, kad abi šalys galėtų vykdyti tolygią transporto dekarbonizaciją, nesiremdamos skirtingais mokestiniais principais“, – sakė LIEPA vadovė.
Smarkiai lenkiame kaimynes
Skirtingų ES šalių mokesčių politika dėl dyzelino skiriasi, tačiau šalyse, su kuriomis Lietuvai tenka konkuruoti, jis apmokestinamas mažiau.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, pagal tai, kiek, įsipylus litrą dyzelino, papilnėja valstybių biudžetas, lyderės ES yra Airija ir Danija – po 0,94 euro už litrą degalų. Lietuva tarp labiausiai apmokestinančių dyzeliną valstybių šiuo metu kartu su Latvija yra 12–13 vietose – biudžetui nuo kiekvieno nupirkto litro degalų čia tenka 0,79 euro. Lenkija pagal šį rodiklį tik 20-oje vietoje – 0,67 euro, Estija 26-oje – 0,63 euro.
EK sausio 20 d. duomenimis, litras dyzelino Lietuvoje ir Estijoje vidutiniškai kainavo 1,64 euro, Lenkijoje – 1,48 euro, Latvijoje – 1,65 euro.
P. Drižo teigimu, aljansui priklausančių bendrovių skaičiai gąsdinantys – vežėjai svetur užsipila dešimtis milijonų litrų dyzelino, kurį anksčiau pildavosi Lietuvos degalinėse.
„Mano vertinimu, su sprendimu pakelti akcizą mes ne tik nesurinksime tų papildomų 170 mln. eurų, bet ir to, ką surinkdavome iki sausio. Transporto sektorius Lietuvoje yra didžiulis, turime 60 tūkst. vilkikų parką. Koks 15 proc. iš jų degalus pildavosi Lietuvoje, o dabar ta dalis sumažės iki minimumo ir tai pasijus tikrai ne į gerąją pusę“, – apgailestavo vežėjų atstovas.
Sieną kerta nestabteldami
Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas teigia esantis tikras, kad degalinės pajamų kur kas mažiau gaus ne tik dėl to, kad jose rečiau lankysis gyventojai ir transporto sektoriuje dirbantys vairuotojai, bet ir šalį kertantys užsienio šalių vežėjai.
„Blogiausia yra žmonėms, kurie negali niekur išvažiuoti arba važiuoti turi į Lenkiją. O vežėjai iš kitų šalių, kurie kerta Lietuvą ir orą teršia čia, kelius gadina čia, degalus pilasi kitose šalyse, mokesčiai nukeliauja kitoms valstybėms. Negalime būti brangiausi Europoje. Turime piktą kaimyną, turime galvoti apie ateitį. Lietuva vis tiek bus tranzitinė šalis, tad nepasiimti pinigų ir nepanaudoti jų gynybai, švietimui ar sveikatos apsaugai būtų nelogiška“, – sakė K. Stasiukynas.
Anot jo, klientų sumažėjimą pajautė daugelis sąjungai priklausančių degalinių, kai kurių apyvarta taip pat krito net 50 proc. „Nesurinkti PVM ar akcizo skaičiai labai aiškiai matyti kiekvieną dieną. Kadangi kasos yra sujungtos su Mokesčių inspekcija, nesunku patikrinti, kiek degalų pernai buvo pilamasi tą pačią dieną. Akivaizdu, kad mes planuotų pinigų į biudžetą nesurinksime“, – mano K. Stasiukynas.
***
Reikšmingą dyzelino kainos didėjimą nuo šių metų pradžios jau pajutę šalies gyventojai turėtų nusiteikti tolimesniam jo brangimui – prognozuojama, kad šių populiariausių Lietuvoje degalų kaina kasmet stabiliai stiebsis į viršų ir 2030-aisiais gali pasiekti 2,5 euro už litrą, rašoma Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK) pristatė skaičiavimus, kuriais siekiama prognozuoti mažmenines dyzelino kainos tendencijas iki 2030 metų, įvertinant jau priimtus įstatymus ir ES direktyvas. Atliekant skaičiavimus buvo įvertinti esminiai kainų dedamosios faktoriai.
„Akivaizdu, kad net ir išliekant stabiliai naftos kainai, turėsime priprasti prie vis brangstančio dyzelino, o šį augimą skatins valstybės mokesčių politika ir ES iniciatyvos apmokestinti transporto taršą. Esant tokiai degalų kainos planuojamai trajektorijai, investicijas planuojančiam verslui svarbu į tai atsižvelgti jau dabar – pirkti kiek galima efektyvesnes ir mažiau degalų vartojančias transporto priemones, dalį transporto parko keisti elektra ir biometanu varomomis transporto priemonėmis“, – teigė LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius.
Kainą labiausiai augins valstybės mokesčiai
LAEIK skaičiavimais, reikšmingiausias kainų augimo veiksnys bus augantys valstybės mokesčiai. Didžiausią įtaką turės penkerius ateinančius metus laipsniškai didėsiantys akcizai. 2025 metais akcizo dalis dyzelino kainoje sudaro 0,52 euro – akcizai kils dar kelerius metus iš eilės, kol 2028 metais pasieks 0,66 euro už litrą ribą.
Be to, pridėtinės vertės mokestis (PVM) skaičiuojamas nuo visos degalų kainos įskaitant akcizą, todėl didėjant akcizui automatiškai kils ir PVM dalis, kuri šiemet dyzelino kainoje sudaro 0,26 euro už litrą.
Po kelerių metų – nauja europinė prievolė
M. Nagevičius dar viena labai svarbia kainos augimo dedamąja įvardija dėl ES emisijų prekybos sistemos (ETS II) taikymo atsirandančią prievolę degalų pardavėjams pirkti aplinkos taršos leidimus (ATL), kurie Lietuvoje nuo 2027 m. bus įtraukti į degalų kainodarą ir mažmeninę dyzelino kainą padidins 0,166 euro, o 2030-aisiais taps viena didžiausių kainos dedamųjų ir litro dyzelino kainoje sudarys 0,541 euro.
„Tai naujovė daugeliui vartotojų, kuriuos ši papildoma kainos dedamoji gali nustebinti. ATL yra ES priemonė, skirta mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Kiekvienas ATL verslui leidžia išmesti tam tikrą kiekį anglies dvideginio. Degalų pardavėjai šioje sistemoje taip pat dalyvaus ir turės pirkti šiuos leidimus už rinkos kainą. Šios išlaidos bus perkeltos ant vartotojų pečių“, – sako M. Nagevičius.
Atsinaujinančių degalų įtaka – minimali
LAIEK analizės rezultatai parodė, kad pirmos kartos atsinaujinantys degalai (biodegalai) sudaro nežymią dalį dyzelino kainoje – vos 0,26 ct/l. Ši kainos dalis nesikeis, nes pirmosios kartos atsinaujinantiems degalams įstatymu yra taikoma įmaišymo riba – maksimali norma, kuri nesikeis. Taigi, augant dyzelino kainai pirmos kartos atsinaujinančių degalų dalis kainoje netgi mažės ir 2030-aisiais sudarys vos 1 proc. galutinės kainos vartotojams.
„Kartais viešojoje erdvėje tenka išgirsti nuomonę, esą pirmos kartos atsinaujinantys degalai turi reikšmingą įtaką bendram dyzelio kainos augimui. Šią nuomonę linkę skleisti iškastinio kuro industrijos atstovai, norėdami pateisinti siekį – riboti atsinaujinančių išteklių maišymą degaluose. Tačiau akivaizdu, kad tai išpūstas burbulas – tie keli centai tikrai neturi reikšmingos įtakos bendrai dyzelino kainai. Juk tą pačią dieną skirtingose degalinėse galime matyti 10 centų ar net didesnius kainų skirtumus, – pastebi M. Nagevičius.
DAEI apskaitos vienetai – dar viena kainos dedamoji
Lietuvoje jau veikia degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių (DAEI) apskaitos vienetų sistema. Degalų pardavėjai įstatymais įpareigoti didinti atsinaujinančių išteklių dalį degaluose. Tai galima padaryti rinkoje perkant DAEI vienetus. Šios sistemos esmė – benzino ir dyzelino vartotojai kryžminiu keliu subsidijuoja elektra ir biometanu naudojamą transportą.
LAIEK skaičiavimais, DAEI vienetų dalis bendroje dyzelino kainos struktūroje kasmet augs, tačiau išliks nežymi: šiemet sudarys iki 1 ct/l, o 2030 m. – jau beveik 10 ct/l. DAEI Kaina augs, nes kyla ES direktyvoje nustatyti reikalavimai – kokią dalį transporte turi sudaryti atsinaujinantys ištekliai.
Nors atliekant skaičiavimus ir daroma teorinė prielaida, kad naftos kaina pasaulinėje rinkoje nesikeis, tai mažai tikėtina. Naftos kaina daro tiesioginę degalų kainoms, tačiau jos pokyčiai yra nepastovūs ir dažnai sunkiai prognozuojami – kainos gali keistis tiek į aukštesnę, tiek į žemesnę pusę.
Akcizai gali ir mažėti
Pasak M. Nagevičiaus, Seimas gali imtis politinio sprendimo sumažinti dyzelino akcizą, ypač įvertinus poreikį finansuoti krašto apsaugą. Tam racionalu būtų akcizo tarifą derinti su gretimų šalių akcizo mokesčiu, siekiant išvengti mokesčių nutekėjimo iš aukštesnių tarifų šalies į žemesnių tarifų šalį.
„Negalėčiau atmesti scenarijaus, kad Seimas ims ir pakoreguos akcizo mokesčius 2026-2027 metams, jei matys, kad Lenkija akcizo mokesčius kelia lėčiau. Tokiu atveju galbūt galėtume tikėtis ir kiek mažesnių dyzelino kainų 2026-2027 metais. Bet ilgoje perspektyvoje vis tiek mes matysime naftos degalų apmokestinimo didinimą visose ES šalyse. Tai bendra visos ES tendencija – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Naftos produktai negali būti pigūs, jei norime jų vartojimą mažinti“, – teigė LAIEK prezidentas.
***
***
Pasaulinės naftos kainos brėžia diagramas, kurios nesisieja, nei su sezonu, nei su atsargomis, o labiau primena D. Trump‘o parašą, nes jo pareiškimai labiausiai ir įtakoja gandams jautrią naftos rinką.
Na, bet mums dėl to pergyventi nereikia, dėl savo mokesčių už degalus mokame vis brangiau. Aišku, karo pradžios lygmens dar nepasiekėme, bet tai visai realu, ypač dyzelinui. Dar viena vasario mėnesio įdomybė Lietuvoje yra tai, kad padidėjo kainų skirtumai tarp pigiausių ir brangiausių degalinių – tai rodo atskirų rinkos dalyvių norus pasididinti pelningumus.
Nuo šių metų pradžios padidinus ddegalų akcizus, transporto įmonės ir pasienio regiono gyventojai pradėjo masiškai degalus piltis kaimyninių šalių dealinėse.
Pirkdami degalus užsienyje žmonės sumoka akcizus ir pridėtinės vertės mokestį šalims, taip pat kelia vietinių parduotuvių apyvartą.
Ekonomistai pripažįsta, kad pabrangę degalai prisidėjo ir prie infliacijos šuolio – metinė infliacija kovo mėn. išaugo iki 4,1 proc. Didieji prekybos tinklai jau informuoja apie tiekėjų prašymus branginti maisto produktus, tad kainų augimo tendencija tęsis.
Pinigai iškeliauja kitur
Premjeras Gintautas Paluckas ir finansų ministras Rimantas Šadžius padėties nedramatizuoja, jie akcizų surinkimo rezultatus vertina kaip „optimistinius“. Verslo atstovus tokie valstybės vadovų pareiškimai stebina.
„Verslui kyla klausimų, kodėl logiškai nepaaiškinami rezultatai pateikiami kaip pozityvūs. Taip, akcizų surenkama kiek daugiau, nes didėjo pats akcizo tarifas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šiais metais numatytas 200 mln. eurų akcizų surinkimo planas nebus pasiektas – tai reiškia, kad valstybei reikės ieškoti pinigų biudžeto skylėms lopyti ir deficitui mažinti“, – teigė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Situacija mažmeninės degalų prekybos sektoriuje yra kur kas blogesnė. Premjeras G. Paluckas pareiškė, kad šiemet dyzelino bus parduota 6 proc. mažiau nei pernai. Tačiau LIEPA duomenys rodo, kad bendrai visų degalų pardavimai šiemet krito beveik dvigubai daugiau (11 proc.), o kovo mėn. rezultatai dar prastesni – fiksuojamas jau 12-13 proc. rinkos kritimas.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento ekonomisto Mariaus Dubnikovo, degalų akcizų didinimas parodė, kad pasiektas lūžio taškas – verslas keičia savo įpročius.
„Jeigu Latvija ar Lenkija akcizų nekelia, o Lietuva kelia – verslas reaguoja. Todėl didžiausią nuosmukį matome dyzelino segmente. Net minimalūs kainų skirtumai verslo įmones skatina piltis degalus užsienyje“, – teigė ekonomistas.
Finansų analitikas pridūrė, kad, akcizų surinkimo rodikliams nepagerėjus, valstybė bus priversta svarstyti ne tolesnį jų didinimą 2026 m., o mažinimą.
O žaliosios energetikos verslo atstovai stebisi valstybės planais mažinti dyzelino vartojimą didinant akcizą populiariausiems šalyje degalams.
„Palaikome tikslą mažinti iškastinio kuro vartojimą transporte visoje Europoje, tačiau tai daryti keliant akcizą pavienėse šalyse yra neapdairu. Juk dyzelino vartojimas bendrai nesumažėjo – tiesiog dabar tie patys degalai nuperkami Lenkijoje, o tarša lieka Lietuvoje“, – teigė Atsinaujinančiųjų degalų asociacijos FUTURE FUEL prezidentas Vytautas Kisielius.
Pasak V. Kisieliaus, mažėjant degalų pardavimui Lietuvoje, šiemet atsinaujinančiųjų degalų pardavimai šalyje krito 10 proc. Jei ši tendencija išliks, reikės mažinti gamybą, bus įsigyjama mažiau grūdų ir rapsų iš ūkininkų. „Siekiant mažinti dyzelino vartojimą, efektyviau būtų susitelkta į atsinaujinančiųjų išteklių degalų, biometano ir elektros skatinimą“, – teigė FUTURE FUEL vadovas.
Šiam požiūriui pritaria didžiausios Lietuvoje biometano gamybos bendrovės „Tube Green“ vadovas Jurgis Polujanskas.
„Lietuva gali ženkliai sumažinti dyzelino vartojimą sunkiajame transporte, pradėdama skatinti biometano naudojimą. Paradoksalu – Lietuvoje vis kyla naujų biometano gamyklų, tačiau šių švarių organinių dujų vartojimui trūksta valstybės paskatų. Todėl gamintojai sprendžia opią problemą, kur lietuvišką biometaną realizuoti „, – sakė J. Polujanskas.
Degalų kainos šokdina infliaciją
Lietuvos energetikos agentūros kovo mėn. duomenimis, mokesčiai (akcizas ir PVM) sudarė daugiau nei pusę dyzelino kainos (0,79 cento, esant vidutinei 1,54 Eur/l kainai).
„Matome, kad infliacija sparčiai išaugo – daugiausia dėl per pastaruosius kelerius metus augusių atlyginimų. Vis dėlto energijos ir degalų sąnaudos taip pat yra svarbus infliacijos veiksnys, nes jos daro įtaką kitų prekių kainoms, ypač tų, kurių savikainoje didelę dalį sudaro transportas“, – pabrėžė ekonomistas M. Dubnikovas.
Verslas remia iniciatyvas tartis su kaimynais dėl mokesčių degalams politikos derinimo. Dabar dėl mokestinių skirtumų ES šalys konkuruoja tarpusavyje ir didesnius mokesčių tarifus taikančios šalys nukenčia. Tačiau, kol nepasiekti susitarimai su kaimynėmis šalimis, Lietuva privalo sustabdyti 2026 m. numatytą akcizų degalams didinimą.
Kaimyninėms šalims kitąmet išlaikant tuos pačius akcizų dydžius, o Lietuvai vėl juos ženkliai pakeliant, degalų kainos Lietuvoje taps dar didesnės ir nekonkurencingos, o tai gali turėti katastrofiškų padarinių ekonomikai ir valstybės finansų būklei.
„Jau pernai signalizavome, kad akcizų didinimas norimo rezultato neduos. Tačiau laiko atgal neatsuksime ir geriau ne ieškoti kaltųjų, o susitelkti į konstruktyvių sprendimų paiešką – pristabdant akcizų didinimą 2026 m. ir susitelkiant į dialogą su kaimyninėmis šalimis“, – sakė LIEPA prezidentė.
Ambicingas planas
Alfa.lt primena, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtos Alternatyvių degalų įstatymo pataisos įpareigoja per kelerius metus drastiškai sumažinti naftos degalų vartojimą kelių transporte. Iki 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su 2021 m., turėtų sumažėti ne mažiau kaip 39 proc. Per tą patį laikotarpį atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI ) dalis transporto turėtų sudaryti ne mažiau kaip 15 proc.
Šiuo metu naftos degalai sudaro 95 proc. visos Lietuvos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos, atsinaujinantieji ištekliai – 5 proc. Lietuvos įmonės turi apie 120 tūkst. dyzelinu varomų tolimojo ir vietinio susisiekimo sunkvežimių.
Dyzelinu varomi lengvieji automobiliai sudaro 66 proc., benzinu – apie 23 proc. Lietuvos registruotų automobilių parko. Naujų automobilių rinkoje parduodama apie 80 proc. dyzelinių ir apie 15 proc. – benzininių automobilių. Elektromobiliai sudaro 0,7 proc., hibridinės transporto priemonės – 4,4 proc. visų šalies automobilių.
***
Finansų ministerija nepritaria vežėjų pasiūlymui dėl dalinio kuro akcizo grąžinimo.
Komentarai
Sprendimas dėl akcizo didinimo buvo priimtas praėjusios kadencijos seime, kuris įsigaliojo nuo 2025 sausio 1 dienos. Straipsnyje tas nepaminėta, tai dabartinis seimas suks galvą kaip surinkti pinigus į biudžetą arba skolinsimės.
o tai ką galvojo iki to akcizo pakelimo valdžios klerkai, tai aišku, kad visi skaičiuoja ir tikrai pilsis degalus ten kur pigiau, juo lab pilamasi i vilkikus tona ir daugiau, cia ne 20 litrų.., todėl nuo kiekvieno pylimosi susidaro tikrai ženkūs skaičiai, eilinį kartą persistengta ir perspsausta, o dabar dar siuloma ir kitiems didinti akcizus :) nu idomu idomu ar tam pritaru Lenkijos vežėjai, juo lab ju (PL) pardavimai Lietuviams ir kitiem tranzitu lenkentiems Lietuva vežėjams pilantis kurą ten paaugo tais pačiais 50%, ko neteko LT, va jums ir matematika..
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.