Nepaprasti Lietuvos vežėjų nuotykiai Prancūzijoje
Prancūzija – viena iš pagrindinių Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkų, kadangi jų paklausa Vakarų Europoje dažnai viršija pasiūlą. Tuo pat metu niekam ne paslaptis, kad regiono šalys įvairiais būdais bando apsunkinti vežėjų iš periferinių ES valstybių gyvenimą. Tačiau tai, kas įvyko Prancūzijoje, tiesiog prasilenkia su sveiku protu ir gali tapti labai brangiu precedentu visiems užsienio transporto kompanijoms.
Prancūziško teisingumo ypatybės
2018 metų rugsėjo pabaigoje pasirodė informacija apie tai, jog Prancūzijos Socialinio draudimo fondas URSSAF priskaičiavo keliems Lietuvos ir Latvijos vežėjams šimtatūkstantines skolas už 2013-2014 metais vykdytą veiklą šioje šalyje ir pareikalavo, kad jie mokėtų socialinius mokesčius pagal prancūziškus įstatymus. Tai buvo padaryta tuo pagrindu, kad po Darbo inspekcijos patikrinimo jie buvo užregistruoti SIREN registre jų prancūziškų partnerių adresais kaip vietiniai socialinių mokesčių mokėtojai (turintys nuolatinę buveinę Prancūzijoje), nors niekur oficialiai su tokiu prašymu nesikreipė ir net nežinojo apie savo naują statusą.
Kaip tada pažymėjo vienos iš nukentėjusių lietuviškų kompanijų („Lagera“) direktorius Gintautas Ašakėnas: „Tai panašu į protekcionizmą, siekį dirbtinai riboti kitų šalių vežėjus ir taip sudaryti palankesnes sąlygas savoms kompanijoms“. Todėl aukščiau minėti Lietuvos vežėjų partneriai Prancūzijoje kreipėsi į teismą su prašymų išregistruoti lietuviškas kompanijas iš SIREN registro (pastarosios dalyvavo byloje trečiosios šalies teisėmis).
Įdomu tai, kad po teismo posėdžio vienas iš ieškovų advokatų tikėjosi teigiamo sprendimo, bet galiausiai 2018 m. spalio 2 d. prancūzų teisingumas stojo savo valstybės pusėn. Verdiktas buvo argumentuotas tuo, kad įstatymas leidžia registruoti visus darbdavius. Tačiau, juristo nuomone, nebuvo atsižvelgta į jo nurodytą sąlygą, pagal kurią tokia registracija yra įmanoma, tik esant paties darbdavio prašymui, kurio nebuvo (jau nekalbant apie kitus teisinius netikslumus) – atitinkamai, sprendimo argumentacija, jo teigimu, labai silpna.
Tuo pat metu, Lietuvos URM duomenimis, praeitų metų gruodžio pabaigoje speciali administracinė komisija anuliavo reikalavimą lietuviškoms įmonėms sumokėti socialinius mokesčius už 2013-2014 metus. Tačiau URSSAF nepasiduoda, nors kompanijos užregistruotos Lietuvoje ir ten moka mokesčius, o kitose ES šalyse tik teikia savo paslaugas.
Tokiu būdu, istorija tęsiasi, ir jos teigiama pabaiga turėtų būti suinteresuoti ne tik nukentėję vežėjai, bet ir asociacija „Linava“, kuri kartu su Lietuvos valstybės institucijomis (pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija ir URM) galėtų padėti jiems atstatyti teisingumą.
Kova tęsiasi
Jeigu remtis viešai prieinama informacija, tai susidaro įspūdis, kad, siekdama apginti pažeistas Lietuvos vežėjų teises, „Linava“ sukėlė triukšmą visoje Europoje. Kaip rašoma asociacijos tinklapyje: „Suprasdama precedento keliamą grėsmę, aktyviai ginti lietuviškas bendroves ėmėsi asociacija „Linava“ – kreiptąsi į LR Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijas, Europos Komisiją, asociacija įsitraukė į teisminius procesus trečiuoju asmeniu“. Be to, kaip pranešė žiniasklaida, „Linava“ kreipėsi į SOLVIT tarnybą, kurios paskirtis – padėti ES piliečiams ir įmonėms spręsti ginčus su oficialiomis valstybių narių institucijomis, tačiau pastaroji padėti negalėjo.
Kaip pradinėje reikalo stadijoje pažymėjo asociacijos sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis: „Mūsų įsitikinimu, pažeidžiamas Europos Sąjungos laisvės teikti paslaugas principas, aiškiai reglamentuojantis juridinių asmenų teisę teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje. Tikimės, kad teismas išgirs mūsų argumentus, ir nebus pasikėsinta į pamatines ES vertybes, užtikrinančias laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą“. Teismas neišgirdo, ir prancūziški Lietuvos transporto kompanijų partneriai jau apskundė jo spendimą Aukščiausiam teismui. „Linava“ ketina toliau dalyvauti byloje kaip trečias asmuo, ir šiuo metu, kaip rašoma asociacijos atsakyme mūsų redakcijai, rengiama pozicija.
Jeigu kalbėti apie valstybinę paramą, tai Susisiekimo ministerija pakomentavo mums situaciją taip: „Susisiekimo ministerijai yra žinoma, kad spalio 2 d. Prancūzijos teismų nuomonė nebuvo palanki Lietuvos vežėjams. Vis dėlto, tai tikriausiai nėra galutinis sprendimas – Lietuvos vežėjai turi galimybę tiek toliau kvestionuoti šį sprendimą Prancūzijos teismuose, tiek kreiptis į Europos teisingumo teismą“. Savo ruožtu Lietuvos ambasada Paryžiuje dar 2017 m. balandžio 24 d. išsiuntė prancūzų URM notą, kurioje atkreipė dėmesį į tai, jog nubaustos transporto kompanijos yra registruotos Lietuvoje, neturi Prancūzijoje jokios infrastruktūros ir vykdo joje tik trumpalaikę veiklą, kaip tai apibrėžia ES teisės aktai. Taip pat notoje buvo pažymėta, kad atitinkami Prancūzijos valdžios sprendimai nesuderinami su laisvo paslaugų judėjimo principu. Šiuo metu Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, kaip teigiama jos komentare mūsų redakcijai, „stebi situaciją ir nuolat primena problemą Prancūzijos valdžios atstovams“.
Baigiant, verta pateikti advokato Prancūzijoje Mažvydo Michalausko, kuris žino šią bylą, poziciją. Jo manymu, atsitikti gali bet kas, bet Prancūzijos Aukščiausias teismas, įsigilinęs į situaciją, turėtų priimti palankų sprendimą Lietuvos vežėjams, ir į Europos teisingumo teismą su Europos Komisijos (kuri kol kas nesikiša į šį reikalą) pagalba kreiptis nereikės. Kartu jis patvirtino, kad „Linava“ ir Lietuvos URM stengiasi padėti nukentėjusioms transporto kompanijoms.
***
Trumpai sakant, šios istorijos finalas dar toli (Lietuvos URM teigimu, „bylos svarstymas Prancūzijos Aukščiausiame teisme gali užtrukti apie metus“), ir mūsų redakcija, skirtingai nuo M. Michalausko, nėra tikra, kad vežėjams neteks kreiptis į Europos teisingumo teismą. Gerai tai, kad jie nebuvo palikti likimo valiai ir gauna tam tikrą paramą iš šalies (pirmiausiai, iš „Linavos“). Tačiau net tai gali nepadėti jiems kovoje su Prancūzijos teisingumo savivale, kadangi „vieningos Europos“ lyderiai pasiruošę ginti savo interesus visais įmanomais būdais (geriausias pavyzdys, „Mobilumo paketo“ epopėja).
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.