Nenugalimos aplinkybės ar vežėjo neatsakingumas – kas kada kaltas?
Vežėjai (jų vairuotojai) atsiduria nemaloniose situacijose, kurias kartais net sunku įsivaizduoti, ir tokiais atvejais dažnai aštriai kyla atsakomybės klausimas – transporto įmonė kalta dėl įvykio ar ne, ir kas padengs klientui padarytą žalą? Galiausiai byla neretai keliauja į teismą, kuris, kaip rodo praktika, gali priimti tiek vienai, tiek kitai pusei palankų sprendimą. Šiame kontekste „Cargonews“ redakcija nusprendė detaliau paanalizuoti du iš dalies panašius atvejus, kai susidūrė nenugalimų aplinkybių ir galimo vežėjo neatsakingumo veiksniai.
Ginčytinos situacijos
Pirmuoju atveju klientas sutartyje su vežėju aiškiai nurodė, kad vairuotojas, gabendamas krovinį, turėtų sustoti pailsėti saugioje stovėjimo aikštelėje – tokioje, kur įrengtos filmavimo kameromis, kurios „mato“ visą jos teritoriją. Atrodytų, aiškiau nebūna? Tačiau vairuotojas sustojo aikštelėje be stebėjimo kamerų, ir krovinys buvo pavogtas.
Lygtais, kaltininkas akivaizdus, tačiau vežėjas bandė pateisinti vairuotojo elgesį tuo, kad pakeliui tiesiog nebuvo aikštelių, kurios atitiktų sutartyje nurodytus reikalavimus (Europoje jau seniai didelė problema su jų trūkumu). Tačiau Vokietijos teismas nusprendė, kad vežėjas sąmoningai pažeidė vežimo sąlygas (tai yra, nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių) ir turi atlyginti klientui visą žalą, o reikiamo parkingo nebuvimas negali pateisinti instrukcijų pažeidimo.
Paprastai tariant, nenugalimų aplinkybių faktorius „nesuveikė“. Bet kitu atveju į jį buvo atsižvelgta. Pervežimo metu sunkvežimis apvirto dėl staigaus stipraus šoninio vėjo. Klientas, siekdamas įrodyti neatsakingą vežėjo elgesį ir gauti iš jo žalos kompensaciją, kreipėsi į Vokietijos teismą. Tačiau pastarasis, remdamasis vairuotojo parodymais (jis teigė, kad iš pradžių buvo stiprus nešoninis vėjas, po kurio jis pakoregavo judėjimo greitį, o paskui sunkvežimį apvertė netikėtas šoninis gūsis), nusprendė, kad vežėjas (vairuotojas) padarė viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta avarijos, ir todėl nekaltas.
Taigi, viskas kaip ir aišku – tuo labiau, kad yra teismo sprendimai. Tačiau kyla keletas papildomų klausimų. Pavyzdžiui, ar Lietuvos teismas galėtų nuspręsti, kad saugios stovėjimo aikštelės nebuvimas maršrute yra nenugalima aplinkybė ir stoti į vežėjo pusę, o antruoju atveju, atvirkščiai, tenkinti kliento ieškinį, nes vežėjas iš anksto nepažiūrėjo orų prognozės ir atitinkamai buvo nepakankamai rūpestingas?
Todėl paprašėme pakomentuoti aukščiau aprašytas situacijas advokato Mindaugo Šimkūno iš advokatų kontoros „VERUM“ ir žinomos draudimo bendrovės „BTA“ ekspertų. Anot M. Šimkūno, „šiais klausimais yra pakankamai gausi, bet gana nevienareikšmė Lietuvos teismų praktika – kiekvienu atveju sprendimas dėl vežėjo kaltės priimamas, įvertinus individualias bylos aplinkybes“.
Klausimas dėl aikštelės
Kalbant apie situacijas, panašias į pirmą (sustojimo nesaugioje aikštelėje) atvejį, pirmiausiai reikia žiūrėti, kas būtent parašyta sutartyje, nes, kai kažkas atsitinka, vežėjas, bandydamas įrodyti, kad buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, pavyzdžiui, gali sakyti, kad šalia buvo degalinė, o reiškia ir filmavimo kameros.
Palankesnė situacija vežėjui, kai vairuotojas sustojo aikštelėje su kameromis, bet krovinys buvo pavogtas, nes jos neveikė, ko jis negalėjo numatyti. Tuomet jis gali būti atleistas nuo atsakomybės, o nukentėjęs užsakovas teoriškai galėtų pareikalauti žalos atlyginimo iš aikštelės (tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga padaryti, nes aikštelėje mokama už vietą, o ne už saugumą, už kurį aikštelė neatsako).
Dar vertinama, ar aplinkui – 50-100 kilometrų spinduliu – nebuvo saugesnių aikštelių. Toks atstumas todėl, kad reglamente dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko yra nuostatos, jog galima viršyti leistiną darbo laiką, jeigu to reikalauja krovinių, vairuotojo ar transporto priemonės saugumas, ir toks viršvalandinis darbas nekelia pavojaus.
Pagaliau, M. Šimkūno teigimu, yra bylų, kuriose teismai, skirtingai nuo Vokietijos teismo, nusprendžia, jog negalima reikalauti iš vežėjo to, kas tiesiog neįmanoma (aikštelių su tam tikromis saugumo priemonėmis), ir jeigu jis pasirinko geriausią iš galimų variantų, jis nekaltas.
„BTA“ komentaras apie situaciją su aikštele buvo toks: „Pagal teismų praktiką, tokie vežėjo veiksmai, kai, gavęs užsakovo instrukciją sustoti poilsiui saugomoje aikštelėje, jis sustoja nesaugomoje, ir pavagiamas krovinys, laikomi dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiniams veiksmams, nes šių aplinkybių vežėjas galėjo išvengti, suplanuodamas pervežimo maršrutą, kuriame yra saugomos aikštelės, arba atsisakydamas vežti krovinį, jei visame maršrute jų nėra. Ir vežėjas negali vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų. CMR draudimas žalos neatlygintų, nes standartinėmis draudimo taisyklių sąlygomis toks įvykis būtų pripažintas nedraudžiamuoju“.
Bendrai paėmus, vežėjams geriau iš anksto planuoti maršrutą ir sustojimo poilsiui vietas. Bėda ta, kad dažnai jie to nedaro ir vairuotojų tuo klausimu neinstruktuoja, dėl ko pastariesiems tenka veikti savo nuožiūra.
Klausimas dėl vėjo
Pasak M. Šimkūno, šoninis vėjas, dėl kurio kilo avarija ir buvo padaryta žala kroviniui, nėra aplinkybė, automatiškai atleidžianti vežėją nuo atsakomybės. Jis gali būti atleistas teismo nuo atsakomybės, jeigu įrodys, kad žala padaryta ypatingomis aplinkybėmis, kurių jis negalėjo numatyti, ir tik tuo atveju, kai, patekęs į tas aplinkybes, jis negalėjo išvengti dėl to kylančių pasekmių, nors padarė viską (buvo pakankamai rūpestingas), kad žalos būtų išvengta ar ji būtų minimizuota. Tai pirmas variantas.
„BTA“ komentaras apie avariją dėl šoninio vėjo buvo toks: „Didžiąja dalimi atvejų toks įvykis būtų traktuojamas kaip vežėjo kaltė. Tam tikrais retais atvejais transporto priemonės apsivertimą gali įtakoti aplinkybės, kurių vežėjas negalėjo išvengti dėl staigaus gūsio, kurio vežėjas negalėjo numatyti. Tačiau svarbu paminėti, kad pagal CMR Konvenciją vežėjas turi įrodyti šias aplinkybes, atleidžiančias jį nuo atsakomybės už prarastą ar sugadintą krovinį. CMR draudimas atlygintų žalą 8,33 SDR/kg, jei būtų nustatyta vežėjo atsakomybė, nes standartinėmis draudimo taisyklių sąlygomis toks įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju“. Tai antras – ribotos atsakomybės – variantas.
Problema ta, kad užsakovas gali būti nepatenkintas ribotu žalos atlyginimu (jau nekalbant apie visišką vežėjo išteisinimą), jeigu buvo sugadintas lengvas, bet labai vertingas krovinys. Tačiau tokiu atveju jis turi įrodyti, kad žala buvo padaryta dėl didelio (tyčinio) vežėjo nerūpestingumo (trečias variantas), kas labai sunku, kalbant apie oro sąlygų pasekmes.
LAT yra nagrinėta panaši į nagrinėjamą atvejį byla, kurioje dėl šoninio vėjo, prasilenkiant sunkvežimiams leistinu greičiu, vienas nuvažiavo nuo kelio. Suprantama, kad vežėjas negalėjo numatyti ir suvaldyti tokių pasekmių, tačiau jis buvo pripažintas ribotai atsakingu už padarytą žalą. „Problema ta, kad tokiais atvejais labai sunku kažką įrodyti. Kaip įrodyti vėją ir jo poveikį, kai yra tik vairuotojo (liudytojų dažnai nebūna), kuris yra suinteresuotas asmuo, paaiškinimas? Žinoma, vertinami ir netiesioginiai įrodymai (pavyzdžiui, įvairios meteorologinės pažymos), kurie lyginami su vairuotojo paaiškinimais kelių policijai (jeigu tokia išvis buvo kviečiama). Tačiau vis tiek viskas sudėtingai“, – reziumavo M. Šimkūnas ir parekomendavo vežėjams domėtis oro sąlygomis (ypač kraštuose, kur jos turi didelę reikšmę).
Išvados
Užsakovas, kad nebūtų pagrindo ginčams ir vežėjas tiksliai žinotų, kaip jam elgtis (kokį pervežimo maršrutą pasirinkti, o gal iš viso nevažiuoti), turi surašyti sutartyje visus savo pageidavimus – taip pat saugumo srityje – maksimaliai detaliai. Jeigu kažkas vis tik atsitiks, ir ginčas persikels į teismą, reikia pažymėti, kad pastarojo praktika įvairiose šalyse yra nevienareikšmė ir labai priklauso nuo konkrečių įvykio aplinkybių bei sutarties detalių. Tačiau visiems geriausia, kad teismo nebūtų, bet tam vežėjas turi ne pasirašinėti bet kokias sutartis, bijant prarasti užsakymą, o iš anksto susitarti su užsakovu, jeigu jo salygos negali būti įvykdytos, kad po to nebūtų nemalonumų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.