Neįvykęs, bet informatyvus XXXII „Linavos“ kongresas
Lapkričio 21 d. „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu surengė spaudos konferenciją, kurios metu išryškino kelias vežėjams itin aktualias problemas ir kuri tapo savotišku įvadu į XXXII asociacijos kongreso diskusiją.
E. Mikėno spaudos konferencijos akcentai
Pirmiausiai susitikime su žurnalistais (jo vaizdo įrašą galima rasti čia) jis dar kartą priminė, kokią svarbią vietą transporto sektorius užima Lietuvos BVP struktūroje. Toliau paaiškino, koks kenksmingas šalies ekonomikai, taip pat vežėjams (ypač vietiniams) gali būtų akcizų dyzelinui pakėlimas. Ir problema šiuo atveju susijusi ne vien su kaina – jos augimas paskatins šešėlinę dyzelinę ekonomiką, kas reikš griežtesnius automobilių tikrinimus pasienyje ir atitinkamai dar ilgesnes eiles, dėl kurių vežėjai jau praranda daug pinigų (primename, kad, „Linavos” skaičiavimais, dėl prastovų Medininkuose jie per metus patiria apie 18 mln. eurų nuostolių).
2017-ieji Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui buvo ypač sėkmingi – lyginant šių ir praėjusių metų pirmojo pusmečio rezultatus, šalies transporto paslaugų eksportas išaugo 22,7 proc., transporto paslaugų pajamos – 17,7 proc., sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) padidėjo beveik 10 proc., kas yra didžiausias augimas per pastaruosius penkerius metus nuo 2012 m. Tai, matyt, mūsų valdžia nusprendė, kad jis per didelis, ir reikia apriboti transportininkų konkurencingumą bei sumenkinti Lietuvos kaip patrauklios tranzitinės valstybės statusą. Kitaip tariant, papildomų akcizinių pajamų biudžetas gaus, bet bendri ekonomikos kaštai gali būti žymiai didesni. Todėl, galbūt, verta ne kelti dyzelinius akcizus, o grąžinti juos vežėjams, kaip tai daroma įvairiose ES šalyse.
Taip pat spaudos konferencijos metu E. Mikėnas pažymėjo, kad Lietuvos vežėjams labai svarbus kuo greitesnis ir paprastesnis vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas, nes šiandien Lenkija laimi konkurenciją šioje srityje, kas garantuoja jai konkurencinį pranašumą. Pagaliau, „Linavos“ vadovo teigimu, kitose ES valstybėse draudimas jau dvigubai ar net trigubai pigesnis, kas yra Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių piktnaudžiavimo savo padėtimi mažoje rinkoje pasekmė ir veda prie transporto įmonių bankroto ar noro perkelti verslą į kitą šalį. Pagaliau, „Linavos“ prezidentas pasiūlė nedramatizuoti atlyginimų situacijos transporto sektoriuje, nes vairuotojai tikrai dirba ne už minimalią algą.
Kongreso klausimai ir atsakymai
Kaip ir reikėjo tikėtis, lapkričio 22 d. XXXII „Linavos“ kongresas oficialiai neįvyko, nes nesurinko reikiamas dalyvių skaičius. Pakartotinis – gruodžio 15 dieną. Tačiau neoficiali renginio dalis kaip visada buvo turininga. Į asociacijos narių klausimus atsakinėjo E. Mikėnas ir jos naujas generalinis sekretorius Tomas Garuolis. Pagrinde buvo kalbama apie eilių Lietuvos-Baltarusijos pasienyje priežastis ir vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo sunkumus.
Pirmuoju atveju prieita vieningos išvados, kad kalta Lietuvos, o ne Baltarusijos pusė. Tačiau svarbiau buvo suprasti, ką reikia daryti, kad situacija pagerėtų. Kaip teigė „Linavos“ vadovai, papildoma infrastruktūra nepadės – reikia daugiau muitininkų ir kitokio požiūrio į atliekamą darbą. Kitaip tariant, tam, kad padidėtų lietuviškos muitinės pralaidumas, patikros postuose turėtų dirbti didesnis kiekis darbuotojų. Anot E. Mikėno, pažymėtina tai, kad, kai tik eilėmis susidomėjo žiniasklaida, situacija ėmė taisytis. Kitaip tariant, ir turimų muitinės pajėgumų lygtais užtenka efektyviam darbui – reikia tik noro dirbti. Bet būtina suvokti, kad pareigūnams trūksta motyvacijos, nes jų darbo apimtis yra didesnė, negu Baltarusijos pusėje, kur dirba daugiau muitininkų, o atlyginimai ne patys didžiausi. Tokiu būdu, Lietuva turi geriau finansuoti muitinės darbą ir pirmiausiai investuoti ne į pastatus, o į žmones (didinti etatų skaičių ir atlyginimus).
Kalbant apie vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo Lietuvoje klausimą, reikėtų pažymėti tai, kad „Linava“ pasiryžusi padėti savo nariams juos surasti, apmokyti (nes kai kurie vežėjai skundėsi, kad užsieniečiai kartais neturi jokio supratimo apie savo darbą) ir įdarbinti. Pirmuoju atveju jau bendradarbiaujama su Ukrainos darbo agentūromis (tik reikia, kad vežėjai aiškiau suformuluotų savo pageidavimus). Antruoju turėtų padėti asociacijos „Mokymo centras“, o trečiuoju – speciali asociacijos darbuotoja, kuri padės paruošti Migracijos departamentui (MD) reikalingus dokumentus. E. Mikėno teigimu, pažanga jau tai, kad „Linavai“ pavyko sutarti su MD dėl jų pateikimo skubos tvarka, bet vizų ir leidimų gyventi išdavimas trečiųjų šalių vairuotojams galėtų vykti dar geriau.
Galiausiai, po Prancūzijos pareigūnų savivalės, išrašant baudas, ir neveiksnumo, ginant vairuotojus nuo nusikaltėlių, aptarimo buvo sutarta, kad reikia efektyvesnio vežėjų teisinės apsaugos mechanizmo, kad jie neliktų nesvetingose ES šalyse vienas prieš vieną su savo problemomis.
Po renginio pabaigos „Linavos“ prezidentas maloniai sutiko atsakyti į keletą papildomų CargoNews.lt klausimų. Pirma, savo kalboje Kongreso metu E. Mikėnas pranešė, kad greitai turėtų būti pasirinktas vežėjų draudimo bendrovės vadovas. Redakciją domino, kada laukti jos darbo pradžios. „Linavos“ vadovas išreiškė viltį, kad, jeigu viskas vyks sklandžiai, tai galėtų atsitikti kitą rudenį (tarp eilučių reikėtų suprasti, kad kitą rudenį asociacija jau turės savo draudimo bendrovę), bet lengva nebus. Antra, asociacija yra tarp tų, kurie aktyviai priešinasi akcizų dyzelinui kėlimui. Tačiau kiek realu, kad Seimas nepritars vyriausybės planams? E. Mikėno nuomone, pasiekti tai bus sunku, nes atitinkamos biudžeto pajamos jau suplanuotos, bet bus kovojama toliau.
Trečia, spaudos konferencijoje jis sakė, kad vežėjai vis dažniau domisi verslo perkėlimo į kitas šalis galimybėmis. CargoNews.lt pasiteiravo, ar tai jau tendencija? E. Mikėnas atsakė, kad situacija – pirmiausiai dėl aukštų draudimo kainų – labai rimta. Pagaliau, mūsų portalas nusprendė pasidomėti, kiek Lietuvos valstybė padeda transportininkams ginti jų interesus Europoje, nes kartais susidaro įspūdis, kad ji laikosi susitaikėliškos pozicijos (pavyzdžiui, darbuotojų komandiravimo į ES šalis srityje, kur dar yra galimybė kartu su partneriais iš Vidurio Europos pakovoti dėl lengvatų). „Linavos“ prezidentas pasidžiaugė valdininkų parama, pažymėdamas, kad jie daro viską, ką gali, bet net kartu su sąjungininkais sunku koreguoti didžiųjų europinių valstybių pasiūlymus. Tuo pat metu jis apgailestavo, kad dėl įvairių priežasčių nepavyko likti IRU prezidiume, darbas kuriame buvo svarbus Lietuvos vežėjų interesų atstovavimui tarptautinėje arenoje.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad šiuo metu vežėjams labiausiai rūpi draudimo kainų, trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo ir eilių Lietuvos-Baltarusijos pasienyje klausimai; taip pat darbo ES šalyse ypatumai, nes ten neretai tenka susidurti su įvairiomis problemomis (diskriminacija), bet kur gali tekti persikelti, jeigu darbo sąlygos Tėvynėje ir toliau blogės. „Linava“ kiek galėdama stengiasi jas gerinti, bet dažnai viskas priklauso ne tik nuo jos, bet ir nuo Lietuvos valstybės pozicijos.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.