Neblaivių vairuotojų baudžiamoji atsakomybė negąsdina: įstatymo spragos ar nepataisomi ligoniai?
Teistumas, kalėjimas, automobilio konfiskacija ar solidi bauda vairuotojų neatgraso prie vairo sėstis neblaiviems. Nuo šių metų įsigaliojęs Baudžiamasis kodeksas už vairavimą išgėrus, kai nustatoma daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, nepadeda.
Vien šiais metais iki birželio mėnesio pradėti 1754 ikiteisminiai tyrimai. Praėjusiais metais, kai baudžiamoji atsakomybė dar nebuvo numatyta, nustatytų neblaivių vairuotojų skaičius buvo bene toks pat, praneša Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT).
Ar vairuotojai sugeba pasinaudoti įstatymų spragomis, ar tam tikra visuomenės dalis yra nepataisomi ligoniai, kurie kaip važinėjo girti, taip ir važinės?
Sunkiai girtų vairuotojų – tiek pat
Šiais metais įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui (ANK) taurelės mėgėjai gavo rimtą įspėjimą – „įpūtusiems“ daugiau nei 1,5 prom. gresia baudžiamoji atsakomybė, taip pat bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Baudžiamoji atsakomybė vairuotojus turėjo atgrasyti sėstis prie vairo neblaiviems. Deja, taip neatsitiko.
„Iki š. m. gegužės 31 d. buvo pradėti 1754 ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 281 str. 7 d. Praėjusiais metais baudžiamoji atsakomybė nebuvo numatyta, tačiau skaičius neblaivių vairuotojų buvo panašus“, – informuoja LKPT Vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.
Klausimas, ar įstatymų leidėjai, nutarę vairuotojus bausti pagal baudžiamąją atsakomybę, tikėjosi tokio rezultato. Tiesa, situacija gal ir būtų kitokia, jei ne paliktos įstatymų spragos.
Įstatymai – girtųjų pusėje?
Vienas pirmųjų precedentų, kuris leido neblaiviems vairuotojams išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, įvyko vos įsigaliojus įstatymui – kai kurie vairuotojai, bijodami atsakomybės, atsisakė pūsti į alkotesterį. Tokių gudraujančių girtų vairuotojų policija užfiksavo ne vieną.
Yla ėmė ir išlindo iš maišo. Pasirodo, atsisakęs pūsti į alkotesterį, vairuotojas baudžiamas ne pagal Baudžiamąjį kodeksą, o pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).
Ne ką mažesnę nuostabą kėlė vairuotojo Artūro Krušentaičio byla. Naujųjų metų naktį vairavęs girtas ir „įpūtęs“ daugiau nei 1,5 promilės vairuotojas buvo baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, tačiau kas išėjo – teismas atleido kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, jam nereikės mokėti baudos. A. Krušentaičio advokatė paprašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už vairuotoją laidavo jo teta.
Tokiu atveju byla nutraukiama ir žmogus nelaikomas teistu. Tiesa, kurį laiką A. Krušentaičiui su vairuotojo pažymėjimu teko atsisveikinti – teismas jam atėmė teisę vairuoti dvejiems metams.
Įstatymo spragą atskleidė ir dar viena istorija, kai vairuotojas į alkotesterį „įpūtė“ 1,96 prom., tačiau to neužteko – jis sugebėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes gydymo įstaigoje atsisakė duoti kraujo mėginį tyrimui. Pasirodo, įstatyme numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai daugiau nei 1,5 prom. nustatoma kraujyje, bet ne iškvėptame ore.
Baudų neišvengia
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sutiko, kad kai kurie atvejai yra tipinės įstatymų spragos, pavyzdžiui, kai vairuotojas atsisako pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Tačiau argumentavo, kad net ir tokiu atveju vairuotojams išlipti sausiems iš balos nepavyksta.
„Tokiu atveju vairuotojas būtų baudžiamas pagal ANK 422 strp. 7 dalį, kurioje numatyta, kad jei vairuotojas vengia pasitikrinti alkotesteriu blaivumą, jis traukiamas administracinėn atsakomybėn“, – sakė ministras E. Misiūnas
ANK 422 strp. 7 dalis nurodo: neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų.
Kalbėdamas apie laidavimą ministras laikosi priešingos nuomonės – jokios spragos nėra ir vairuotojai nubaudžiami adekvačiai.
„Jeigu asmuo pakartotinai padarytų tokią veiką, tai traukiamas būtų atsakomybėn ir už padarytą, ir už tą pažeidimą, už kurį buvo laiduojamas. Tai tas laidavimas geras“, – pastebi ministras.
Iš tiesų, laidavimo „korta“ pavyksta išsisukti ne visiems. Teismas atsižvelgia, kad tiek pažeidėjas, tiek laiduotojas būtų nepriekaištingos reputacijos.
Iš kitos pusės susidaro kurioziška situacija: vairuotojams, kuriems nustatomas lengvas girtumas ir kurie baudžiami administracine tvarka, reikia patuštinti piniginę, o, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, negalima skirti baudos. Baudžiamiems pagal administracinę atsakomybę nėra pasirinkimo – iškėlus administracinę bylą, laidavimas negalimas.
Eliminuoja iš eismo
Akivaizdu, kad įstatymų leidėjai pagalvojo ne apie viską ir stipriai įkaušusius vairuotojus gelbsti įstatymų spragos. Jei buvo tikėtasi, kad neblaivūs vairuotojai bus stipriai papurtomi – tai toli gražu taip nėra.
Kita vertus, išlipti iš balos sausiems taip pat neįmanoma. Todėl kyla klausimas – kodėl neblaivių vairuotojų nemažėja? Ar tam tikra visuomenės dalis yra nepataisomi ligoniai, kurie kaip važinėjo girti, taip ir važinės?
„Deja, tokia yra šių dienų realybė, turbūt nenuostabu, kad ir valdžia kovoja su ta pačia problema. Nemokame ne tik kad saikingai vartoti alkoholio, bet ir elgiamės neatsakingai sėsdami prie automobilio vairo“, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas.
Vis dėlto pareigūnas atkreipė dėmesį, kad sulaikyti neblaivūs vairuotojai eliminuojami iš eismo, o gresiančias pasekmes suvoks su laiku.
„Nustatytų ir sulaikytų skaičiaus buvimas duoda teigiamą reikšmę – juos eliminuojame iš eismo. Kiekvienas sulaikytas neblaivus vairuotojas prilygsta išgelbėtai gyvybei.
Vairuotojai kol kas neįsisavino gresiančių pasekmių. Šiuo klausimu reklama padaryta nemaža, tačiau vairuotojai iki šiol nesugeba perskaityti žinutės, kad gresia automobilio konfiskacija, išieškomi pinigai, akcentuojama kol kas tik tai, kad už pažeidėją buvo laiduota, išvengė konfiskacijos“, – sakė Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas.
Policijos departamento duomenimis, 2016 m. kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 445 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 76 ir buvo sužeisti 726 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 16 ir buvo sužeisti 285 žmonės. 2016 m., palyginti su 2015 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 0,7 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 5,1 proc.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.