Nauji akcizai dyzelinui: ar kursime gerais norais varomą vilkiką?
Šiandieninės degalų kainos – bene pagrindinė priežastis, dėl kurios dauguma vežėjų negali sau leisti skaičiuoti planuoto pelno, o kartais tenka patirti ir nuostolių. Ar galima išvengti pasaulinių degalų kainų kilimo tendencijų arba kažkaip jas veikti? Ko gero kol arabų pasaulyje ginklus bus lengviau įsigyti nei duoną, ir kol mūsų planetą drebins gamtos kataklizmai tikriausiai, kad ne. Su arabais kovojama iki šiol, tiesa, greičiausiai ne dėl žmonių gerovės, bent jau ne dėl vietinių tai tikrai. Kad būtų išvengta gamtos kataklizmų bandoma naudoti ekologiškus produktus, gyventi „žaliau“. Išties sveikintinas žingsnis žmonijos kasdienybėje. Ar mes tuos žingsnius darome tikrai į priekį, ir ar tie žingsniai pamatuoti, klausimas vis dar lieka atviras.
Degalų akcizas
Kova su šiltnamio efektu ir žalesnio pasaulio propagavimo bumas apsėdo jau daugelį pažengusių šalių. Atsiranda naujų siūlymų, kaip būtų galima gyventi ekologiškai. Vienas jų- praėjusį trečiadienį Andriaus Šemetos pasiūlymas Europos Komisijai pakeisti Europos Sąjungos energetikos produktų apmokestinimo taisykles. Pertvarka siekiama skatinti efektyviau vartoti energiją ir naudoti aplinkai „draugiškesnius“ produktus. Reformai įsigaliojus, 2013 m., šalys galėtų ją įgyvendinti per dešimtmetį. Atsižvelgiant į dabartinį Lietuvos valdžios požiūrį, greičiausiai, kad ta reforma būtų įgyvendinta labai greitai.
Viskas iš pirmo žvilgsnio gražu: mažiau blogo oro, daugiau gamtos, tačiau paskaičius pasiūlymą vietomis linksta ausys ir kyla klausimas- ar tikrai šiuo pasiūlymu siekiama skatinti ekologiškesnių produktų vartojimą? Ko gero, ne.
Visų pirma, kalbama apie naujus mokesčius įvairaus tipo degalams, o labiausiai tai palies, be abejo, dyzeliną. Būtent jis akcentuojamas kaip neekologiškas kuras, kurio vartojimą reikia mažinti arba iš prekybos juo surinkti mokesčius, kuriais būtų galima skatinti „žaliąsias“ idėjas.
Kvailokai skamba: vartokite dyzeliną, mokėkite didesnius mokesčius, o mes iš surinktų mokesčių išvalysime viską, ką jūs užteršiate.
Kodėl nebūtų galima elgtis atvirkščiai, tai yra mažinti ekologiško kuro akcizų? Tai, be jokios abejonės, skatintų ekologišką vartojimą, o poveikis aplinkai būtų mažesnis.
Vienareikšmiško atsakymo nėra. Bandome ieškoti priežasčių. Nereikia būti itin pastabiam, tam, kad pamatytum kuro akcizų tendenciją. Minimalus akcizas kilo 2004m, 2008m, 2011m. Tad akivaizdu, kad šis kainų kilimas ir toliau „prašosi“ būti pratęstas. Sugalvojama naujų būdų apmokestinti kurą. Jei tikrai prioritetas būtų ekologiški degalai, tai galbūt reikėtų, kaip jau minėjau, pasvarstyti apie biodyzelino akcizo mažinimą arba jo panaikinimą, tačiau apie tai išvis net nešnekama ir nediskutuojama. Kas galėtų paneigti, kad surinkti mokesčiai panaudojami ne „šiltnamio efektui“ mažinti, bet nusėda kažkur kitur- biudžeto skylėms lopyti. Ekologinės problemos- tik gera priedanga vykdomai pinigų rinkimo politikai. Vežėjams brendant iš krizės papildomas mokestis tikrai nereikalingas.
Biodyzelino likimas
Pakalbėkime apie kitą kuro rūšį, benziną. Minimalus reikalaujamas akcizas šiai kuro rūšiai nuo 2013m. bus panašus kaip ir dyzelino, jis turės būti 1 240 Lt, dyzelino 1 140 Lt. už 1000 litrų. Nepaisant to, ekologiška benzino atmaina, bioetanolis E85, yra apmokestinamas tik 15 proc akcizo, kuris taikomas benzinui. Tai yra apmokestinama tik benzino dalis šiuose degaluose, o likusios kuro dalys visiškai neapmokestinamos. Kodėl ir biodyzelinas negalėtų būti „atleistas“ nuo standartinių akcizų?
Dauguma turbūt įsivaizduojate, kiek per metus yra sunaudojama bioetanolio E85 ir kiek dyzelino. Tad ES institucijos lengva ranka gali nubraukti mokesčius nuo bioetanolio E85 ir teigti, kad taip jie kovoja su „šiltnamio efektu“ ir skatina ekologišką kurą naudoti pigiau. Kam jis šiuo metu reikalingas? Dauguma mūsų gali ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek jie turi pažįstamų savo automobilyje naudojančių tik bioetanolį E85. Kai pasaulyje iš tiesų atsiras pakankamai automobilių, galinčių naudoti šį kurą, tikriausiai jo akcizas gerokai padidės, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių šis taps nebe tokiu ekologišku ir terš gamtą.
Niekas nesirengia sumažinti akcizo biodyzelinui, o jo kiekiai jei lygintume su prieš tai minėtu ekologišku kuru, yra nepalyginamai didesni. Tai- didžiulė mokesčių kasykla.
Panaikinus ar sumažinus šiam kurui taikomą akcizą, smuktelėtų ir dyzelino kainos, kurio sudėtyje yra šio produkto: tai tikrai skatintų vartoti ekologiškesnį kurą, diegti technologijas, kad kuo didesnę sudedamąją dyzelino dalį sudarytų biodyzelinas. Dabar mažai kas suinteresuotas biodyzelino propagavimu. Kuro gamybos bendrovės paruošia dyzeliną su reikalaujamu kiekiu biodyzelino ir nebesuka sau galvos. Jei didesnė biodyzelino dalis mažintų kuro kainas, tai būtų stiprus motyvas plėtoti šią sritį, juk mažesnė kaina- daugiau naujų klientų, didesnės rinkos. Nepaisant to ES nusiteikusi priversti vartoti ekologišką kurą visai kitais būdais. Viskas iš esmės gal ir būtų neblogai, bet kyla klausimas, o kurgi alternatyva?
Gamtinės dujos tik pirmiesiems pionieriams?
Brangstant benzinui, galima galvoti apie dujas, brangstant dyzelinui galima galvoti tik apie nuostolius, ir galbūt šiek tiek apie tas pačias dujas, kurios jei lygintume su benzinu ir su dyzelinu, yra išties ekologiškas kuras. Jokios kitos realios alternatyvos dyzelinui nėra.
Atliekami bandymai, tyrimai, praktiškai stebimi vilkikai naudojantys gamtines dujas, kurie rodo neblogus rezultatus. Šio kuro akcizas kol kas nėra didelis, jei lygintume su kitais. Tik 758Lt už 1 000l. Bet kas iš to? Šioje vietoje yra labai lengvai nuspėjami tolimesni biurokratų žingsniai. Kai tik vilkikai masiškai pereis prie dujų naudojimo (Vakarų Europoje jau tai vyksta), tikrai atsiras siūlymų akcizą dujoms padidinti iki panašaus lygio kaip ir benzinui ar dyzelinui. Ir visi tuomet Europos Sąjungos institucijose plos rankutėmis ir sakys, kad tai labai šaunus siūlymas, kuris tikrai sumažins „šiltnamio efektą“, nes atsiras papildomų pajamų kovoti su juo.
Tolima ateitis
Gaila Japonijos, kurią nuniokojo žemės drebėjimas. Praeis daug laiko, kol bus atstatytos laboratorijos ir vėl jose vykdys mokslinius tyrimus. Daug vilčių dedama į juos. Manau, nebėra prasmės kurti variklio varomo oru ar vandeniu. Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, ir šie ištekliai bus gerokai apmokestinti bei pasidarys per daug brangūs, tad ne visi galės įpirkti juos tam, kad paprasčiausiai išgyventų. Reikia pradėti kurti variklį, kuris būtų varomas gerais biurokratų norais.
Komentarai
Problema tame, kad kuro akcizai atneša į valstybių biudžetus didžiulius pinigus. Dar galėčiau suprasti kuro akcizą lengviesiems automobiliams, kaip Luxus mokestį, bet prie ko čia komercinis transportas? Optimaliausia būtų grąžinti transportininkams dalį pinigų.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.