Nauja kelių mokesčio sistema – ar nukentės vežėjai?
Lietuvoje nuo 2023 m. turi pradėti veikti nauja kelių mokesčio sistema. Vinjetes pakeis mokestis už nuvažiuotą kilometrą. Atitinkamą sprendimą, prieš kurį vyko ilga diskusija, Seimas priėmė dar praeitų metų lapkričio pradžioje. Tada vežėjų tai ypatingai nejaudino, bet neseniai „Linava“ surengė specialią spaudos konferenciją, kurios metu išreiškė nepasitenkinimą planuojamais pokyčiais. Suprantama, kad jie reikšmingai paveiks vidinį keleivinį transportą. Tačiau „Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, nauja sistema skaudžiai atsilieptų ir krovininiam transportui. Ar tikrai?
Teisinė bazė
Šiandien yra priimtas įstatymas, kuriame nustatyta kilometro kaina krovininėms transporto priemonėms priklausomai nuo jų masės ir ekologiškumo klasės – detalės žemiau pateiktoje lentelėje. Tuo pat metu reikia pažymėti, kad įstatyme nurodyti ribiniai tarifai (pavyzdžiui, EURO-0 – ЕВРО-6 standarto ir mažiau taršiems sunkvežimiams, kurių masė viršija 12 tonų, tai 0,08-0,16 euro cento už kilometrą) – galutinius tarifus nustatytuose rėmuose turi patvirtinti vyriausybė.
Mes nusprendėme pasidomėti, ar ji priėmė atitinkamą sprendimą, ir uždavėme šį klausimą LAKD. Ten mums pasakė, kad toks sprendimas dar nepriimtas, bet tai turi būti padaryta iki 2022 m. gruodžio 31 d. (žinant mūsų valdžią, ji gali priimti sprendimą ir 2022 m. gruodžio pabaigoje).
„Linavos“ ir kitų vežėjų asociacijų pozicija
Toliau mes nusprendėme sužinoti „Linavoje“, kokių būtent neigiamų pasekmių nauja kelių mokesčio sistema, jos nuomone, turės krovininiams vežėjams. Asociacijos atsakymas buvo toks: „Skaičiavome, jog didžiausią nuostolį patirs Lietuvoje dirbantys vežėjai, kurie per dieną gali nuvažiuoti iki 500-600 kilometrų. Geriausiai paskaičiuoja prekybos centrus aptarnaujantys vežėjai, kurie pirkdavo metinius leidimus. Šiuo metu tranzitu važiuojantys vežėjai moka 11 eurų už dieną, o įsigaliojus naujai tvarkai, mokės 4-5 kartus daugiau, įvertinus per kokį pasienio punktą kirs Lietuvos sieną. Nesuprantamas noras didinti rinkliavą, kai šiuo metu, pavyzdžiui, Olandijoje, Danijoje ir kitose ES valstybėse vienos dienos kelių mokestis yra 12 eurų, o jų kelių ir kitos infrastruktūros kokybė kartais lenkia Lietuvos. Net dideli vežėjai padidėjusius kaštus savo lėšomis tikrai negalės padengti, jau nekalbant apie mažuosius, todėl neišvengiamai didės pervežimo kaina“.
Kadangi „Linava“ kritikuoja naują kelių mokesčio sistemą, mes paklausėme, ką ji siūlo. „Asociacija atsakingoms institucijoms siūlo nedidelius pakeitimus. Apie tai jau yra kalbamasi. Pavyzdžiui, numatyti palaipsnį kelių mokesčio didinimą, lygiagrečiai valstybės mastu investuojant į šalies kelių infrastruktūrą, kuri būtų kuo labiau panašesnė į Europos šalių, kad jais keliaujantys vairuotojai turėtų tokias pat galimybes kaip svetur – galėtų gauti nemokamai vandens, naudotis tualetais, dušais, kitais privalumais“, – rašoma „Linavos“ atsakyme. Tuo pat metu, kaip mums pasakė LAKD ir Susisiekimo ministerijos atstovai, kol kas ji oficialiai nesikreipė į jas su kažkokiais pasiūlymais dėl kelių mokesčio sistemos tobulinimo.
Taip pat mes paprašėme įvertinti šios sistemos įtaką Lietuvos krovininiams vežėjams LVS transporto politikos sekretoriaus Gintauto Ramaslausko. Jis pažymėjo, kad ES šiandien vadovaujasi principais „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, dėl ko nauja sistema yra sąžininga – tie, kas važiuoja tranzitu per Lietuvą, turi mokėti daugiau negu 11 eurų. LMVVK irgi laikosi nuomonės, kad mokestis už kilometrą – teisinga prieiga, kuri taikoma daugelyje Europos valstybių, bet kartu Konfederacija galvoja, kad reikalinga diskusija dėl to, kaip nauja kelių mokesčio sistema paveiks vežėjų norą važiuoti per Lietuvą.
Tačiau tai labiau valstybės problema, o Lietuvos vežėjai dėl jos diegimo, G. Ramaslausko manymu, beveik nenukentės, kadangi pagrinde dirba užsienyje. Panašiai mano TTLA, kurio generalinis sekretorius Povilas Drižas mums pasakė: „Šios temos neakcentavome, kadangi beveik visa mūsų įmonių [o tai didžiausi žaidėjai lietuviškoje autotransporto rinkoje] veikla vykdoma už Lietuvos ribų“.
O jeigu kalbėti apie vežėjus, kurie gabena krovinius šalies viduje, G. Ramaslauskas pabrėžė, kad už naują sistemą sumokės ne jie, o jų klientai ir vartotojai. Tuo pat metu krovininiams vežėjams, jo teigimu, svarbiau sumažinti, o geriau išvis panaikinti (kaip neatitinkantį principų „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“) mokestį už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones, kurį reikia mokėti kasmet nepriklausomai nuo to, dirba transporto priemonė ar ne, ir kurio negalima dalinai susigrąžinti, jeigu ji buvo parduota ar daugiau negali būti naudojama (pavyzdžiui, dėl gaisro ar avarijos).
Tokiu būdu, negalima pasakyti, kad kitos asociacijos visiškai sutinka su „Linava“, vertindamos naujos kelių mokesčio sistemos diegimo poveikį. Dar daugiau, kaip rašoma viename transporto bloge apie „Linavą“, Asociacijos pergyvenimai šiuo atveju yra tik viešieji ryšiai, kurie dar gadina santykius su valdžia, kas apsunkins kitų – vežėjams žymiai svarbesnių – problemų, tokių kaip vairuotojų atlyginimo koeficientas 1,65, sprendimą (Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, reaguodamas į „Linavos“ raginimą nedidinti kelių mokesčio, pareiškė, kad Asociacijai už nugaros stovi turčiai, kuriems mokesčius reikia ne mažinti, o kelti).
Norėdami suprasti, ar „Linava“ kuria problemą iš nieko ar reaguoja į realų vežėjų susirūpinimą, mes paprašėme pakomentuoti situaciją konkrečių autotransporto kompanijų.
Ką sako vežėjai
Kaip mums pasakė „Baltic transline“ logistikos vadovas Donatas Nickus: „Mes esame ne tik tarptautinių pervežimų bendrovė. Nemažai mūsų vilkikų dirba tik Baltijos regione, taip pat keliasdešimt jų atlieka vietinius pervežimus. Tad šis pokytis mus palies ir pakankamai skaudžiai. Ženkliai padidinus kelių mokestį, busime priversti kelti pervežimų kainas, o tai, be abejonės, atsispindės prekių kainoraščiuose. Tad, vietinė produkcija gali tapti ne tokia konkurencinga. Mes nesame prieš kelių mokesčio didinimą, tačiau jis neturi būti iš karto kelis kartus didesnis nei iki šiol, o turėtų didėti laipsniškai“.
Panašiai pasisakė „Vlantanos“ generalinis direktorius Tomas Stonys: „Nors, manoma, jog pokyčiai labiausiai palies mažas pervežimo įmones, tačiau, valdant 1,5 tūkstančio vilkikų parką, ženkliai išaugę kelių mokesčiai neabejotinai neplanuotai išaugins kaštus. Planuojamas naujas kelių mokestis mums – papildomos išlaidos, dėl kurių neišvengiamai brangs ir pervežimo paslaugos, o tai turės įtakos ir prekių kainų augimui. Nesame nusiteikę prieš pokyčius, kurie padėtų tobulinti darbo sąlygas, tačiau, įvedant naujus mokesčius, turėtų būti jaučiamos ir investicijos į geresnę keliuose esančios infrastruktūros ir paslaugų kokybę, ko, tikėtina, iki 2023 m. valstybei nepavyks pasiekti. Mokant papildomus mokesčius, norėtųsi saugių stovėjimo aikštelių tinklo šalyje, kokybiškos infrastruktūros vairuotojams (dušų, tualetų), papildomų pridėtinių verčių (poilsio ir maitinimo vietų), tvarkingų ir saugių kelių užtikrinimo. Prie naujos mokesčių sistemos būtų galima eiti palaipsniui, kuomet, užtikrinant vis geresnę infrastruktūrą, būtų galima didinti ir mokesčio tarifą“.
Tokiu būdu, vežėjai yra pasirengę mokėti kelių mokestį pagal naują schemą (net nepaisant to, kad neišvengiamas kaštų perkėlimas ant klientų pečių tam tikrais atvejais gali rimtai apsunkinti santykius su jais), tačiau nori, kad perėjimas prie jos nebūtų staigus ir kad kartu gerėtų kelių bei šalia jų esančios infrastruktūros kokybė.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad „Linava“ nieko neišgalvojo ir faktiškai pažodžiui atkartoja tai, ką sako Lietuvos vežėjai, kuriuos paveiks naujos kelių mokesčio sistemos sukūrimas. Bendrai paėmus, akivaizdu, kad dauguma krovininių šalies vežėjų dėl šios naujovės beveik nenukentės, nes jie dirba Europoje, o likusieji tiesiog perkels papildomas išlaidas ant klientų ir prekių pirkėjų pečių (bet tai jau valstybės problemos).
Ir vis tik vežėjams svarbu, kad naujos sistemos diegimą ne tik lydėtų laipsniškas tarifų didinimas ir kelių infrastruktūros su įvairiomis paslaugomis plėtra, bet ir kokybiški technologiniai sprendimai, kad nebūtų tokių ekscesų kaip neseniai Lietuvos-Baltarusijos pasienyje (o klausimai dėl techninės projekto dalies jau iškilo). Galiausiai, jei Europos Sąjunga ir Lietuva yra didelės „žaliojo kurso“ šalininkės, galbūt, vyriausybė galėtų bent jau laikinai (kokiems penkiems metams) atleisti nuo naujo mokesčio dujinius ir ypač elektrinius (o ateityje ir vandenilinius) sunkvežimius, kaip tai padaryta, pavyzdžiui, Vokietijoje? Sistemos „kosmetiniam remontui“ dar yra laiko, o ponui Majauskui ir kai kuriems kitiems valdžios atstovams derėtų geriau įsigilinti į vežėjų darbo problematiką, kad negalvotų, jog jiems pinigai į kišenes iš dangaus krenta.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.