Mums svarbu turėti teisingą transporto politiką
Galima teigti, kad būtent šie žodžiai, nuskambėję VGTU susitikime su už transporto politiką atsakinga Europos Komisijos nare Violeta Bulc, tapo apibendrinančia surengtos diskusijos, kurioje taip pat dalyvavo Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, žinomi šalies transporto sektoriaus atstovai ir įvairių žiniasklaidos priemonių (tame tarpe CargoNews.lt) žurnalistai, mintimi. Pokalbio metu buvo paliesti ir vežėjams aktualūs klausimai.
Pirma kalbėjusi V. Bulc pažymėjo, kad du esminiai ES tikslai (principai) transporto srityje yra efektyvumas ir jungiamumas (angl. connectivity) – tiek europiniame tiek globaliame kontekste. Pastaruoju atveju praktinis pavyzdys yra Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ projektas, kuriame Europos Sąjunga vaidina pradinio/galutinio taško vaidmenį, ir kaip, remdamasis bendravimo su kinais patirtimi, pastebėjo R. Masiulis, Lietuva turi neblogų šansų tapti svarbia tranzito grandimi šioje iniciatyvoje. Pirmuoju atveju eurokomisarė ypač akcentavo būtinybę geriau naudotis vieningos ES rinkos galimybėmis ir efektyvinti komunikaciją jos rėmuose.
Priemonės, kurios leistų pasiekti aukščiau minėtus strateginius tikslus, anot V. Bulc, yra įvairios – didesnis dėmesys ekologijai („žaliasis“ transportas) ir inovacijoms (ypač autonominiams automobiliams), skaitmeninės technologijos (pavyzdžiui, įvairių duomenų bazių – apie patikimas kompanijas ir jų darbuotojus ir t.t. – kūrimas, kas palengvintų apsikeitimą informacija tarp ES valstybių ir atitinkamai pagreitintų transporto paslaugų suteikimo procesą), stambios investicijos ir kitos.
Šiame kontekste ji pabrėžė, kad jau formuojamo antro „Mobilumo paketo“ akcentu taps būtent „švari“ emisija, o R. Masiulis pridėjo, kad Lietuvoje, jeigu taršos lygis transporto sektoriuje išliks toks pat aukštas, galima bus net pagalvoti apie įstatyminį standartų griežtinimą (tiesa, automobilių apmokestinimas, jo teigimu, šalyje kol kas neplanuojamas).
Taip pat šioje vietoje ministras palietė suskystintų gamtinių dujų (SGD) temą, pažymėdamas, kad Lietuva toliau sieks, kad Klaipėdos terminalo SGD taptų labiau prieinamos transporto kompanijoms. Tuo tarpu V. Bulc pabrėžė, kad šis kuras yra ne ilgalaikis, o pereinamojo laikotarpio ES prioritetas, kadangi Europoje nėra daug savų dujų, ir todėl ateityje ji privalo pasikliauti turimais energijos šaltiniais, o SGD projektus remti pasirinktinai.
Kartu R. Masiulis diskusijos metu pareiškė, kad valstybinis elektromobilių įsigijimo subsidijavimas yra neprasmingas – technologija pati turi pralaužti paklausos ledus. O ES savo ruožtu, kaip teigė V. Bulc, padės investicijomis į „žaliam“ ir autonominiam transportui skirtą infrastruktūrą (pavyzdžiui, pasak jos, tikimasi, jog 2030 metais autonominės ir tradicinės transporto priemonės galės naudotis ta pačia infrastruktūra) bei naujo tipo (ne ličio pagrindu sukurtas) baterijas.
CargoNews.lt tinklapis, pasinaudodamas proga, uždavė pagrindiniams susitikimo dalyviams išskirtinai svarbius Lietuvos vežėjams klausimus.
Susidarė tvirtas įspūdis, kad didesnė salės dalis (išskyrus „Girtekos“ atstovą, kuris kažkodėl tai labai gyrė „Mobilumo paketą“) sutinka su tuo, kad ES (o faktiškai Vakarų Europos šalių) planuojama komandiruojamų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, kovojant su vadinamuoju „socialiniu dempingu“, transporte yra nepriimtina, kadangi žlugdo Rytų Europos vežėjų konkurencingumą. Todėl CargoNews.lt paprašė V. Bulc pasakyti, kuo gali baigtis ginčas šioje srityje, ir ji pareiškė, kad tuo klausimu, susijusiu su darbo dienų ir valandų kiekiu (jau nekalbant apie vairuotojų poilsio taisykles), Europos Komisijos laukia rimta diskusija Europos Parlamente.
Kitaip tariant, galutinis sprendimas dar nepriimtas, ir Lietuvos valstybė kartu su bendraminčiais (kurių, kaip galima suprasti, yra nemažai) vis dar turi galimybę pakovoti dėl savo vežėjų interesų – tik reikia noro. „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas tikina, kad mūsų šalies valdininkai girdi transportininkus ir daro viską, ką gali. Pažiūrėsime, ar misija įmanoma. Tik problema yra ta, kad, kol Europos Komisija žada diskutuoti su Europos Parlamentu dėl vairuotojų komandiravimo ir poilsio taisyklių, tam tikros ES valstybės (pavyzdžiui, Olandija, remiantis ES Teisingumo Teismo išaiškinimu) jau baudžia už poilsį kabinoje, nors reikiamos infrastruktūros (specializuotų aikštelių) tinkamam poilsio atlikimui labai trūksta.
Tiesa, redakcijos duomenimis, tam tikrais atvejais, suvokdami situaciją, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai, jeigu mato, kad vairuotojo poilsis yra daugiau ar mažiau tvarkingas (užtikrinti minimalūs reikalavimai), jo nebaudžia. Bet situacija „noriu bausiu, noriu nebausiu“ nėra išeitis. Žinoma, vežėjai gali bandyti kreiptis į vietinį teismą su skundu dėl baudos, kurios buvo neįmanoma išvengti dėl infrastruktūros nebuvimo, bet praktika rodo, kad tai beviltiška, nes yra minėtas ES Teisingumo teismo išaiškinimas. Todėl lieka kelios išeitys: tiesiog sumokėti baudą, surasti tinkamą vietą poilsiui šalyje, kuri draudžia poilsį kabinoje, arba ilsėtis valstybėje, kur už tokį poilsį dar nėra baudžiama. Tačiau galima prognozuoti, kad pastarųjų skaičius ateityje tik mažės.
Galiausiai, R. Masiuliui buvo užduotas klausimas, ką ketinama daryti, sprendžiant eilių Lietuvos-Baltarusijos pasienyje problemą, po Vyriausybės kanclerio kreipimosi į Vidaus reikalų, Finansų ir Susisiekimo ministerijas bei Muitinės departamentą su atitinkamu raštu. Papildomai buvo suformuluota vežėjų idėja/pasiūlymas vertinti situaciją kaip ekstremalią padėtį, kas, galbūt, palengvintų/pagreitintų reikiamų finansinių ir statybinių sprendimų priėmimą. Ministras atsakė trumpai – pirmu smuiku šiuo atveju turėtų groti Finansų ir Vidaus reikalų ministerijos.
Taip ir perkeliama atsakomybė, o „kas kaltas čia“, kaip rašoma Ivano Krylovo pasakėčioje, „sunku išspręst greituoju, tiktai vežimas ir dabar tenai“.
Komentarai
šaunuolis verčiam gryba susedam prie bendro staslo be visu isėgymeliu ir darom tvarka be amerikonu paziurėkit kaip Lenkai gyvena /juekesi is musu
taip atrodo, kad musu Valstybei nerupi niekas, Visi tik nuo saves kratosi sprendimu jokiu. Kada ateis tas laikas kad nors truputi bus kreipiamas demesys i savo Tautiecius i ju problemas. Turbut niekada
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.