Mokymai 95 kodui gauti – istorija be pabaigos?
Problemai, susijusiai su mokymais Lietuvoje 95 kodui gauti, jau daugiau nei metai. Vežėjai pasipriešino Švietimo ministerijos (ŠM) siūlymams šioje srityje, kurie pastebimai prailgina ir apsunkina procesą. Iki paskutinės akimirkos atrodė, kad pavyko pasiekti visiems priimtiną kompromisą, tačiau klausimo aptarimo Seime metu vėl kilo nesutarimai. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar vežėjams vėl ruoštis blogiausiam scenarijui.
Problemos esmė
Problemos esmę galite matyti žemiau pateiktame paveikslėlyje. Jeigu trumpai, gegužės 23 d. Lietuvoje turėjo pasikeisti mokymo tvarka 95 kodui gauti ir kvalifikacijai šioje srityje patvirtinti, pagal kurią pradinių mokymo kursų trukmė buvo 140 valandų (plius 10 vairavimo valandų), o kvalifikacijos patvirtinimo kursų (reikia lankyti kas penkerius metus) – 35 valandos. Ir svarbu tai, kad tokios taisyklės atitinka ES direktyvą, kuri nereikalauja ilgesnių ir sudėtingesnių mokymų tiek pirmu, tiek antru atveju.
Tačiau Lietuvos ŠM Profesinio mokymo įstatymo pagrindu nusprendė (teisinė bazė čia ir čia), kad teisiškai formalaus vairuotojų mokymo, kurio dalis vis dar yra ir 95 kodo gavimo kursai, trukmė turėtų padidėti (ko nereikalauja ES direktyva).
Kaip pažymėjo Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas: „Praktiškai tai reiškia, kad privačios mokymo įstaigos greičiausiai nebegalės žmonių parengti ir egzaminuoti 95 kodui, o pagal viešumoje matomas tvarka, pats mokymas pailgės nuo dabar esančių 150 valandų iki 540 valandų. Jaunimui įgyti tolimųjų reisų vairuotojo profesiją ir dabar yra sudėtinga ir brangu – reikia įgyti (…) 95 kodo pažymėjimą, tai kainuoja iki 500 eurų, o po permainų kainuos dar daugiau ir reikės skirti gerokai daugiau laiko. Tad rinktis šią profesiją bus dar nepatraukliau ir brangiau nei dabar“.
Apibendrinant, galima teigti, kad pirmiausiai vežėjų netenkina ilgesnė kursų 95 kodui gauti kaip formalaus mokymo trukmė (todėl jie prašo padaryti jį teisiškai neformaliu ir kad viskas liktų taip, kaip buvo), jau nekalbant apie jų kainą ir sudėtingumą bei mokymo kalbą (taip pat vežėjų atstovai ir jų sąjungininkai prašo, kad už 95 kodo gavimo kursus būtų atsakinga ne ŠM, o Susisiekimo ministerija, kas yra logiška, ir transporto sektoriui lengviau rasti bendrą kalbą su valstybine įstaiga, kurios veikla tiesiogiai susijusi su šiuo verslu).
Kaip pažymėjo Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos vykdomoji direktorė Jurgita Kuliešienė, pagal naują tvarką 95 kodo pažymėjimui gauti vairuotojams prireiks mažiausiai 405 valandų, ir mokymai turi vykti tik valstybine kalba, dėl ko jos nemokantiems kursų lankytojams (o Lietuvoje pagrinde dirba vairuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos) turi samdyti vertėjus.
Tuo tarpu Lenkijoje 95 kodą kaip anksčiau Lietuvoje galima gauti po 140 valandų trukmės mokymų ir rusų kalba (iš karto matosi – kam reikalingi vairuotojai ir kur jie, reikalui esant, važiuos mokytis). Estija ir Vokietija irgi «neišradinėja dviračio» (nedidina kursų trukmės, likdamos ES direktyvos nustatytuose rėmuose) – tiesa, kainos skiriasi (pavyzdžiai nuorodose, bet Vokietijoje brangiausiai).
Savo sistema Latvijoje. Ten pradinis mokymų kursas 95 kodui gauti yra neprivalomas, bet reikia išlaikyti egzaminą specialioje valstybinėje įstaigoje, kas sąlyginai nebrangu ir galima padaryti rusų, anglų ir latvių kalba. Todėl visos mokyklos siūlo tik kvalifikacijos patvirtinimo kursus (35 valandų), bet gali ir padėti pasiruošti egzaminui (detalės, pavyzdžiui, čia). Tokiu būdu, Lenkija ir Latvija, jeigu Lietuvos vežėjų vairuotojams 95 kodo gavimui vis tik reikės kažkur važiuoti, greičiausiai, taps jiems optimaliausiu variantu.
Kas dabar?
Kol kas vežėjų atstovams ir jų sąjungininkams pavyko pasiekti, kad naujos tvarkos įsigaliojimas būtų atidėtas iki šių metų rugsėjo 1 d. Tačiau kokia tikimybė, kad iki to laiko kažkas pasikeis į gerąją pusę?
Iš karto pasakysime – viltis, kad viskas autotransporto įmonėms baigsis gerai, yra. Susisiekimo ministerija (SM) parengė su vežėjais ir kitais socialiniais partneriais suderintas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas. Toliau Seimo eilė, kur iš pradžių sprendimą turi priimti profiliniai komitetai. Mūsų atveju pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas.
Ir štai pastarasis nepritarė aukščiau minėtoms pataisoms. Problema atsirado iš esmės iš nieko. Kaip pažymėjo ŠM viceministras Arūnas Plikšnys, ŠM su visais, įskaitant vežėjus ir SM, susitarė, kad mokymai 95 kodui gauti gali tapti neformaliais, ir davė galimybę SM parengti atitinkamą teisinę bazę – tačiau, jeigu patvirtinti dabartinius SM pasiūlymus, gausis, kad neformaliu taps visas profesionalus vairuotojų mokymas, kas ŠM netinka.
Savo ruožtu SM viceministras Vladislav Kondratovič pareiškė, kad ŠM klysta dėl SM pasiūlymų, ir viskas taip, kaip buvo susitarta, kartu pažymėdamas, kad juos Seimui pateikė ne SM, o visa vyriausybė – tai yra, joms pritarė ir ŠM (kitaip tariant, neatmestinas variantas, kad ŠM su Seimo pagalba bando padaryti tai, kas nepavyko vyriausybėje – tai yra, prastumti finansinius valstybinių profesinio mokymo centrų interesus privačių sąskaita). Žemiau pateikti atitinkamų Švietimo komiteto posėdžių audio įrašai.
Tokiu būdu, oficialiai nesutarimai tarp ŠM ir SM dėl 95 kodo yra ne dėl esmės, o dėl kompromiso išdėstymo ant popieriaus formos. Kas toliau?
Savo komentare mūsų redakcijai SM dar kartą pabrėžė: „Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybė 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 234 (sprendimas priimtas visais posėdyje dalyvavusių Vyriausybės narių balsais) pateikė Seimui skubos tvarka svarstyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4637, kuriame numatyta, kad ateityje vadinamieji „95 kodo“ mokymai būtų vykdomi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas. Kitos Vyriausybės pozicijos nėra. Vyriausybė, vienbalsiai pateikdama Seimui nurodytą projektą Nr. XIIIP-4637, iš esmės jau pateikė suderintą poziciją dėl vadinamojo 95 kodo“.
Kai mes kreipėmės į ŠM, mums buvo pateiktas išplėstinis paaiškinimas, kodėl ji nesutinka su SM pasiūlymais. Nevarginsime skaitytojų detalėmis – pagrindinis dalykas ŠM atsakyme: „Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai esame pateikę savo siūlymus ir toliau su pastarąja ministerija derinsim pozicijas“. Paprastai tariant, jeigu remtis ŠM pozicija, tam, kad visi būtų patenkinti, liko tik patikslinti SM pataisų tekstą ir tikėtis, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas (kuris kol kas jo nesvarstė, laukdamas vyriausybės pozicijos, kadangi netikėtai kilo nesutarimai tarp aukščiau minėtų ministerijų, ir pataisoms nepritarė Švietimo ir mokslo komitetas), o po to Seimas patvirtins jas iki rugsėjo 1 d.
Taigi, ministerijų pozicijos skiriasi, tačiau iki rudens viskas, atrodo, turi išsispręsti vežėjams palankiu būdu, nes pagrindinis derinimų etapas jau baigtas, ir Seimas svarstys klausimą skubos tvarka. Tiesa, parlamento pavasario sesija artėja prie pabaigos, ir gali būti, kad parlamentarai – atsižvelgiant į visus biurokratinius derinimus ir procedūras (įskaitant ministerines) – nespės priimti sprendimo. Bet tada reikia tikėtis, kad senoji 95 kodo gavimo tvarka bus pratęsta dar kuriam laikui, kad vežėjai neturėtų problemų.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad autotransporto kompanijos turi rimtą pagrindą manyti, kad ŠM nustos kaišioti jiems pagalius į ratus ir susitars su SM bei Seimu – ir tam, kad vairuotojai gautų 95 kodą ar patvirtintų kvalifikaciją šioje srityje, jų nereikės siųsti į Lenkiją ar Latviją.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.