„Mobilumo paketas“ – kas toliau?
Kol kas atsitiko blogiausia, kas galėjo atsitikti – Europos Parlamentas (EP) vis tik nubalsavo už „Mobilumo paketą“ (MP). Įvairių ES šalių (ypač periferinių, įskaitant Lietuvą) vežėjus ir transporto valdžią šokiruoja galimos tokio sprendimo pasekmės. Buvo didelė viltis, kad šiuo klausimu užsiims jau kiti europarlamentarai, o dabar viskas spręsis derybose tarp EP, Europos Komisijos (EK) ir Europos Tarybos. Mūsų redakcija nusprendė patikslinti, už ką būtent nubalsavo EP, ir pabandyti suprasti situacijos perspektyvas.
Ką nusprendė Europos Parlamentas
Apibendrinant, galima išskirti šiuos esminius momentus, kuriuos patvirtino EP (daugiau detalių čia):
– Vilkikas kartą per 4 savaites pasikrauna arba išsikrauna įmonės įsisteigimo šalyje;
– Naujos kabotažo taisyklės: 3 dienos be operacijų skaičiaus ribojimo, tačiau po to prasideda 60 valandų „atvėsimo laikotarpis“ – ir atnaujinti kabotažinę veiklą toje pačioje priimančioje šalyje galima tik po to, kai iš įmonės įsisteigimo šalies šia kryptimi bus įvykdyta nauja tarptautinio transporto operacija (kitaip tariant, po 3 dienų kabotažo, pavyzdžiui, Vokietijoje lietuviškas vilkikas negalės tiesiog pastovėti 60 valandų Belgijoje ar Prancūzijoje – tam, kad jis vėl galėtų vykdyti kabotažinius pervežimus Vokietijoje, jis turės atvežti ten krovinį iš Lietuvos);
– Darbuotojų komandiravimo taisyklės taikomos ir tarptautiniam transportui, išskyrus dvišalį transportą ir tranzitą; dar daugiau, jos taikomos net kombinuotam transportui, išskyrus atvejus, kai sunkvežimis važiuoja per dvi ar daugiau šalių;
– Vairuotojams uždrausta atlikti reguliarų kassavaitinį 45 valandų poilsį transporto priemonės kabinoje (tuo pat metu EP ignoravo tą faktą, kad Europoje kol kas trūksta tinkamai įrengtų vairuotojų poilsio vietų); dar daugiau, vežėjas privalo organizuoti darbą taip, kad vairuotojas, turintis pailsėti daugiau nei 45 valandas, su kompanijos pagalba kas 4 savaites galėtų grįžti į namus (deklaruota gyvenamoji vieta) arba kitą pasirinktą vietą, o jeigu jis nusprendė į namus negrįžti ir poilsį atlikti pasirinktoje vietoje, jis apie tai turi raštu informuoti savo transporto įmonę ne vėliau nei prieš 2 savaites;
– Antros kartos „išmaniųjų tachografų“ įvedimas visose transporto priemonėse nuo 2024 m.;
- ES šalys narės turi laikytis europinių taisyklių dvišaliuose (ir, jeigu įanoma, daugiašaliuose) susitarimuose su trečiosiomis šalimis;
– „Roma I“ reglamento taikymas kovai su „pašto dėžučių“ kompanijomis.
Akivaizdu, kad, jeigu visos šios normos įsigalios, kalbėti reikės ne apie kažkokias atskiras, o apie sistemines negatyvias pasekmes lietuviškam transporto sektoriui. Susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, toks „Mobilumo paketas“, koks yra siūlomas dabar, turėtų negrįžtamos žalos Lietuvos vežėjams ir valstybės ekonomikai – kalbama (tik pagalvokite!) apie 6 proc. BVP.
Kaip mums papildomai paaiškino Susisiekimo ministerija: „EP pozicija dėl MP neigiamai paveiktų tiek Lietuvos, tiek visos ES kelių transporto sektorių. Visų pirma, pažeidžiama paslaugų teikimo laisvė, reikalaujant reguliariai grąžinti vilkiką, kas išstumtų mūsų ir kitų periferinių šalių vežėjus iš ES rinkų. Vairuotojų komandiravimo reikalavimai neužtikrina vienodų sąlygų nei vairuotojams, nei valstybėms narėms, nes komandiruojama tik dalis tarptautinio transporto operacijų. Be to, neužtikrinama, kad trečiųjų šalių vežėjai laikysis šių reikalavimų, ir taip sukuriamos nevienodos sąlygos ES vežėjams. Galiausiai, nėra numatyta vairuotojams būtinos poilsio infrastruktūros plėtra. Mūsų vertinimu, tokios infrastruktūros trūkumas prilygsta faktiniam užsienio vežėjų veiklos apribojimui ir kartu rodo nenorą kurti geresnes darbo sąlygas vairuotojams“.
Tačiau, ačiū Dievui, taškas šioje istorijoje dar nepadėtas.
Viskas dar gali pasikeisti
Europos Sąjunga dažnai peikiama už tai, kad yra didžiulė nerangi biurokratinė mašina, dėl ko svarbūs sprendimai joje priimami labai ilgai. MP atveju tai tik džiugina (bent jau vežėjus). Jeigu būtų kalbama, pavyzdžiui, apie Lietuvą, parlamento žodis faktiškai taptų galutiniu nuosprendžiu. Tuo tarpu ES be Europos Parlamento dar yra Europos Komisija, o svarbiausia – Europos Taryba, kurios turi teisę nesutikti su europarlamentarais, ir MP nuostatos gali būti pakeistos.
Kaip mums pažymėjo „Linava“, asociacija kol kas tik ruošia naują derybinę poziciją, kuri kartu su Lietuvos valdžios institucijomis bus pristatoma EP, EK ir Europos Taryboje. „Kadangi artėja Europos Parlamento rinkimai, galutinio rezultato artimiausiu metu nesitikime. Mažai tikėtina, kad sekantis derybų dėl MP etapas – vadinamieji trialogai tarp EP, EK ir Tarybos – prasidės dar Rumunijos pirmininkavimo metu, tai yra, iki liepos 1 d. Kol kas sunku prognozuoti galutinį rezultatą, nes po ES rinkimų pasikeis nemaža dalis EP narių ir EK vadovybės. Galimai keisis ir šių institucijų požiūris į tam tikrus MP aspektus. Asociacija „Linava“ dės visas pastangas, kad toliau vyksiančiuose trialoguose Lietuvai nepalankios nuostatos būtų išimtos iš MP“, – reziumavo asociacijoje.
Susisiekimo ministerijos atsakyme mūsų redakcijai pasakyta taip: „Vis dėlto ši EP nuomonė nėra galutinė. Tikimės, kad į mūsų argumentus ir pasiūlymus bus atsižvelgta, kai diskusijos atsinaujins ir kai bus suformuotas naujas EP bei nauja EK. Sieksime, kad, visų pirma, būtų deramai įvertintas pačių problemiškiausių nuostatų poveikis visai ES, ir tik po to būtų sprendžiama dėl MP“. Kaip šiame kontekste pažymėjo Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis: „EP patvirtino savo poziciją, mes žinom jų poziciją, žinom Tarybos poziciją. Sekantis žingsnis – tarpinstitucinės derybos. Kada jos prasidės, čia yra klausimas, bet būtent per tarpinstitucines derybas bus susitarta dėl to galutinio varianto“.
Tuo pat metu Lietuvos europarlamentaras Antanas Guoga pareiškė: „Kas geriausia dabar gali vykti šiuo klausimu – tai kiek įmanoma ilgesnis atidėjimas. Tikėtina, kad derybos vyks, ir dėl galutinio susitarimo tvirtinimo bus balsuojama jau naujos kadencijos EP. [ES transporto] komisarė Violeta Bulc patvirtino, kad sieks pradėti trišales derybas liepos mėnesį“.
Beje, apie V. Bulc. Po EP sprendimo ji pasakė: „EK teigiamai vertina tai, kad EP baigė teisės aktų dėl kelių transporto sektoriaus reformų, kurios yra MP dalis, pirmąjį skaitymą. Šios reformos yra esminės, siekiant pagerinti darbo sąlygas, sumažinti administracinę naštą ir sudaryti vienodas sąlygas vežėjams. Be to, jos taps efektyvesnio logistinio tinklo, kaip vieno iš mūsų ekonomikos ramsčių, sukūrimo pagrindu. Po balsavimo EP galima pradėti tarpinstitucines derybas, kurios prasidės nuo teisinių pasiūlymų suformavimo. Kaip visada, EK yra pasirengusi aktyviai dalyvauti šiose diskusijose su EP ir ES Taryba“. Tuo tarpu socialinių reikalų ir užimtumo eurokomisarė Marianne Thyssen įsitikinusi, kad jai ir jos kolegoms pavyks sutelkti ES šalių paramą MP. „Tai nėra Vakarai prieš Rytus ar Šiaurė prieš Pietus, tuo siekiama rasti bendrą sprendimą, leisiantį turėti organizuotą vidinę transporto sektoriaus rinką“, – pabrėžė M. Thyssen.
Norėdami patikslinti EK poziciją, mes kreipėmės į jos atstovybę Lietuvoje. Ten mums buvo patvirtinta, kad EK teigiamai vertina balsavimą EP, kadangi sutarimas dėl MP, EK nuomone, padės atkurti gerai veikiančią ir sąžiningą vidaus rinką bei užtikrins vairuotojų socialines teises ir teisinį aiškumą visiems subjektams, vykdantiems veiklą tarpvalstybinio kelių transporto sektoriuje. Kartu EK dės visas pastangas, kad tarpinstitucinės derybos dėl MP prasidėtų kuo greičiau, ir tikisi, kad tai įvyks po vasaros.
Tuo tarpu Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė pasakė taip: „Tai, kas įvyko praėjusią savaitę, buvo EP pozicijos patvirtinimas. Prieš kelis mėnesius buvo kitas procesinis veiksmas, kur ET patvirtino bendrą planą, jis buvo daug geresnis mums, nes buvo mažiau apribojimų ir kitų techninių dalykų, kurie dabar atsirado. Mes turime dvi skirtingų institucijų pozicijas. Europarlamentarai vėl susirinks liepos mėnesį, šis mėnuo yra skirtas konstitucinei daliai, skaičiuojama, kaip pasidalinti vietas komitetuose. Labai svarbu bus, kokie parlamento nariai bus atsakingi už šį konkretų klausimą. Yra dar vienas niuansas – labai priklauso, kokia bus EP sudėtis. Yra teisinė galimybė net atšaukti dabartinį EP mandatą. Tai įvyksta nedažnai, bet šis atvejis yra tikrai kontroversiškas. Esame ne vieni, yra kelios valstybės, kurios kartoja, kad tai uždeda papildomus barjerus vidaus rinkai, o rinka turi būti laisva ir visi turi turėti teisę vystyti savo verslą laisvai“.
Optimistiškai nuteikia tas faktas, kad po rinkimų į EP, greičiausiai, pateks žymiai daugiau vadinamųjų „euroskeptikų“, kurie nusiteikę nacionalistiškai ir vargu ar palaimins MP jo dabartiniu pavidalu. Kitaip tariant, jeigu dabartinis EP (turbūt, ne be „Senosios Europos“ spaudimo) prastūmė MP buldozeriniu būdu, naujas pats gali panorėti jį pakoreguoti. Šiandieninių EK atstovų pasisakymai reiškia, kad Europos Komisija nelinkusi ginčytis su EP dėl kiekvieno MP punkto ir iš esmės užima pasyvią susitaikėlišką tarpininko, kuris ketina tik palengvinti būsimas derybas, poziciją. Tačiau, kaip buvo pasakyta aukščiau, po EP rinkimų pasikeitimai gali įvykti ir EK. Be to, nereikia pamiršti Europos Tarybos, kuri faktiškai yra pagrindinis ES valdymo organas (tai yra, ES valstybės narės gali užblokuoti MP aukščiausiu lygmeniu).
***
Apibendrinant, galima teigti, kad EP priimtas sprendimas dėl MP tapo labai nemalonia staigmena Lietuvos (ir ne tik jos) vežėjams, nes išstumia juos iš Vakarų Europos rinkų. Tačiau panikuoti anksti, kadangi tai dar ne pabaiga. Viskas spręsis tarpinstitucinėse derybose Briuselyje, ir Lietuvos užduotis paprasta ir tuo pat metu sudėtinga – „Linava“ kartu su Susisiekimo ministerija (ir net su naujuoju šalies premjeru/prezidentu) turi tęsti aktyvų lobistinį darbą EP, EK ir Europos Taryboje, kad MP būtų pakeistas taip, kaip reikia lietuviškam transporto sektoriui.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.